Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., išnagrinėjusi A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 14 d. apie 00 val. 02 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme A. A., viešoje vietoje, būdamas neblaivus (1,17 promilės), piliečiui A. A. bandant jį sudrausminti, jį išplūdo, tokiais savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną stovėjo brome ir laukė draugo. Tuo metu iš namo išėjo žmonės, kurie ten gyveno, ir pradėjo jį kaltinti, jog jis šlapinosi, bet jis tikrai to nedarė, kelnių nusimovęs nebuvo. Su kieme buvusiu vyru dėl to susikoliojo.

Liudytoja L. A. parodė, kad gyvena Stenlio kavinės kieme. Įvykio dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo dar su kitu asmeniu, buvo dviese. Jie atėjo į kiemą pro bromą ir pasuko už kampo. Kieme viskas matosi, kai įeina žmogus į kiemą, kadangi užsidega visos šviesos. Jos vyras tuo metu buvo kieme prie mašinos. A. A. su kitu asmeniu prie Stenlio konteinerio po langais sustojo, abu nusimovė kelnes. Vyras riktelėjo, kad eitų iš kiemo lauk. Tada jie užsitempė kelnes ir pradėjo aiškinti, kad niekur neis. Kai vyras pradėjo prašyti juos lauk, jie ilgai pačiam brome stovėjo ir su vyru ginčijosi, vartojo keiksmažodžius. Tada privažiavo pareigūnai, vyras būdamas brome pareigūnų paprašė, kad išprašytų vaikinus lauk. Policijos pareigūnai vaikinus sulaikė.

Liudytojas A. A. parodė, kad matė, kaip A. A. su draugu atėjo per bromą, nusimovė kelnes ir mėgino atlikti gamtinius reikalus. Jis sušuko, kad jaunuoliai eitų iš kiemo lauk. Vienas iš jaunuolių išėjo, o A. A. pradėjo replikuoti, kad ką nori, tą darys. Vaikinas atsitraukė, pradėjo įžeidinėti žmoną nepriimtinais, necenzūriniais žodžiais, jį taip pat visokiais žodžiais išvadino, sukėlė triukšmą. Tada pamatė, kad sustojo policijos mašina, jis paprašė pagalbos ir policijos pareigūnai išsivežė abu jaunuolius.

Liudytojas D. T. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, moteris nurodė, kad pažeidėjas su draugu koliojosi, keikėsi.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, pareiškėjai nurodė, jog jaunuolis, kuris buvo neblaivus, šlapinosi viešoje vietoje ir juos įžeidė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad jis nesišlapino viešoje vietoje ir nesiplūdo, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo liudytojos L. A. parodymai. Liudytoja apklausta L. A., tiesiogiai stebėjusi nagrinėjamą įvykį, parodė, kad kai jos vyras riktelėjo, jog vaikinai eitų iš kiemo lauk, tada jie pradėjo aiškinti, kad niekur neis, jie stovėjo brome ir su vyru ginčijosi, vartojo keiksmažodžius. Liudytoja L. A. tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir savo pranešime policijai (2 b.l.). Liudytojas A. A., apklaustas teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog A. A. pradėjo replikuoti, kad ką nori, tą darys, pradėjo įžeidinėti žmoną nepriimtinais, necenzūriniais žodžiais, jį taip pat visokiais žodžiais išvadino, sukėlė kieme triukšmą. Liudytojų L. A. ir A. A. nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų D. T. ir A. Ž., apklaustų teismo posėdžio metu, parodymai. Minėtų asmenų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. antrojo teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog koliojosi su vyriškiu brome (19 b.l.), tačiau paskutinio teismo posėdžio pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad nieko nekoliojo ir nesiplūdo. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių nenuoseklumas, pozicijų keitimas teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo vertintinas kritiškai, kelia pagrįstų abejonių jo teikiamų versijų tikrumu ir leidžia jas vertinti kaip pasirinktą gynybos strategiją, siekiant išvengti atsakomybės. Galutinė A. A. iškelta įvykio versija neparemta jokiais įrodymais ir prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų parodymams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b.l.), pranešimas (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio D. T. tarnybinis pranešimas (4 b.l.), administracinio sulaikymo protokolas (5 b.l.), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5238, iš kurio matyti, kad 2014 m. liepos 14 d. 01 val. 39 min. A. A. buvo nustatytas 1,17 promilės girtumas (6 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N575-270/2012, Nr. N575-332/2012).

A. A. neteisėtas elgesys viešoje vietoje priskirtinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio dispozicijoje numatytiems „kitiems panašiems veiksmams, pažeidžiantiems viešąją tvarką ir žmonių rimtį“.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A. (duomenys neskelbtini) namo kieme, kas pagal teismų praktiką laikytina vieša vieta, būdamas neblaivus (1,17 promilės), piliečiui A. A. bandant jį sudrausminti, jį išplūdo, šiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl konstatuotina, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. šlapinosi viešoje vietoje, tačiau teismo posėdžio metu šios aplinkybės nepasitvirtino. Apklausus įvykį mačiusius liudytojus nustatyta, kad jis ketino šlapintis viešoje vietoje, tačiau realiai šių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl kaltinimas atitinkamai šioje dalyje yra tikslintinas.

A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, taip pat tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (6, 8 b.l., Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei daro išvadą, kad A. A. skirtina bauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje, jos dydį nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 174 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nutaria:

A. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., padarymą skirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.