Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovės atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nedalyvaujant atsakovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo duktė V. B. 2011-08-04 išvyko į Airiją, ieškovas nežino, kokias pajamas atsakovė gauna ir kokį turtą turi įgijusi. Airijoje vidutinis atlyginimas yra apie 4012 € per mėnesį. Kai buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės mamos D. B. santuoka, atsakovę iki pilnametystės augino ir išlaikė ieškovas. Tačiau kai atsakovė tapo pilnamete, pradėjo vengti bendrauti su ieškovu, jei bendraudavo, tai nepagarbiai.

Jei būtų iš dukters priteistas 250 € kasmėnesinis išlaikymas, tai toks išlaikymo dydis kartu su senatvės pensija leistų ieškovui tinkamai pasirūpinti sveikata ir turėti žmogaus orumo nežeminančias gyvenimo sąlygas.

Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prieš kreipdamasis į teismą kreipėsi į dukrą su prašymu dėl paramos. Atsakovė atsiuntė 200 €, tačiau po to paramos nebeteikė. Kadangi jo sūnus miręs, kitų vaikų be atsakovės neturi. Atsakovę po santuokos nutraukimo augino, tačiau atsakovė jau nuo 17 m. amžiaus pradėjo ieškovo nebegerbti. Šiuo metu gauna 177 € dydžio pensiją, kitų pajamų neturi, nes dėl prastos sveikatos negali užsidirbti. Turi 37 metus darbo stažo, tačiau po 1991 m. buvo maži atlyginimai, todėl nedidelė pensija. Kurui per metus reikia apie 300 €, 50 proc. kompensuoja savivaldybė.

Kiek ieškovui žinoma, atsakovė užsienyje nėra dirbusi, pinigais ją paremdavo ieškovo sūnus, kol buvo gyvas. Jis 2005 m. turėjo 2 –ą neįgalumo grupę, po to trečią. Vėliau nebesikreipė dėl neįgalumo, buvo išvažiavęs į Angliją dirbti. Grįžęs išėjo į priešlaikinę pensiją. Teismui nurodytiems poreikiams patenkinti lėšų neturi, tai daugiau kaip pageidavimas. Mano, kad jam valstybė neteisingai apskaičiavo pensiją. Kai buvo individualios įmonės savininkas, nežinojo, kad mokesčius galima mokėti ne tik nuo minimalios algos. Iki 2000 m. verslas sekėsi gerai, paskui dėl stiprios konkurencijos verslas pradėjo nykti. Turėjo santaupų, tačiau nuo to laiko jau 15 metų praėjo. Jei ne sveikatos problemos, gal ir nebūtų į dukrą kreipęsis dėl išlaikymo. Jei gautų iš dukters prašomą išlaikymą, maistui skirtų 245 € kas mėnesį. Daržoves užsiaugina, vienam arui žemės skiria 10 € per mėnesį, namo priežiūrai skiria 15 €, televizijai – 10 €, augintiniams norėtų skirti 40 € per mėnesį, vaistams, jei pinigų turėtų, skirtų 50 € per mėnesį.

Atsakovė yra vieniša motina ir jai reikalinga parama, atsakovė yra remiama Airijos valstybės, nes auginą nepilnametį vaiką V. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė turi pilnametį vaiką V. P., kurį reikia remti, nes mokosi dieniniame Mallow koledžo skyriuje. Atsakovė vienintelės pajamos yra 217,80 € per savaitę gaunama vienišos motinos išmoka. Pragyvenimas Airijoje brangus – elektra už du mėnesius kainuoja – 155 €; dujos už du mėnesius kainuoja – 140 €, vanduo už tris mėnesius kainuoja -64,10 €; atliekų išvežimas už 6 mėnesius kainuoja -134,90 €; būsto nuoma per mėnesį– 30 €. Airijoje kainų indeksas 121, Lietuvoje-61, ES vidurkis – 100.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš pateiktos medžiagos nustatytos šios aplinkybės – ieškovo ir atsakovės motinos santuoka nutraukta 1989-12-14 sprendimu ( 1 t., b. l. 17, 18). Nutraukiant santuoką atsakovės naudai išlaikymas nebuvo priteistas. Atsakovė yra ieškovo duktė ( 1 t., b. l. 6), kitas ieškovo vaikas – sūnus V. B. – miręs 2008-11-06 (1 t., b. l. 7).

Ieškovui 2011-09-08 sprendimu paskirta 578,08 Lt išankstinė senatvės pensija nuo 2011-09-01 iki 2014-12-31 ( 1 t., b. l. 8, 9-11). Dabartiniu metu ieškovui mokama 176,98 € dydžio pensija ( 1 t., b. l. 31, 57, 130), 2015 m. buvo mokama apie 30 € dydžio mėnesinė šildymo išlaidų kompensacija ( 1 t., b. l. 58). Ieškovas nuosavybės teise turi 0,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 13, 135-136), taip pat gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 14-15, 132-134). Ieškovas turi automobilį Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1995 m. laidos ( 1 t., b. l. 16, 141). Ieškovui nustatyta apatinių galūnių aterosklerozė ir kitos ligos, laikotarpiu nuo 2011-01-13 iki 2012-01-12 ieškovui buvo nustatytas 50 proc. darbingumas ( 1 t., b. l. 20, 21, 144, 145, 146), ieškovui 2014 m. buvo išrašomi vaistai ( 1 t., b. l. 142, 143). Ieškovas nuo 2001 m. iki 2008 m. įvairiais būdais – dalindamasis santuokinę nuosavybę arba parduodamas – yra perleidęs įvairų turtą ( 1 t., b. l. 166-167, 168-169, 170-172, 173-174, 175-178, 179-180; 2 t., b. l. 4-5, 6-7). Ieškovas 2005-10-18 priėmė sprendimą likviduoti savo įmonę (duomenys neskelbtini), įmonę baigė likviduoti 2010-07-13 ( 1 t., b. l. 181, 182, 183, 184-185).

Atsakovė Lietuvoje nedirba ( 1 t., b. l. 23, 138, 139), 2011-08-04 deklaravusi išvykimą į Airiją ( 1 t., b. l. 33). Lietuvoje atsakovė neturi nekilnojamųjų daiktų ir automobilių ( 1 t., b. l. 140, 141). Atsakovė, gyvendama Airijos Respublikoje, 2015 metais ( per 12 mėnesių) gavo 1620 € dydžio vaiko išmoką ir 11771,20 € dydžio vienišos motinos išmoką (1 t., b. l. 62-64, 102-104; 2 t., b. l. 8-9). Atsakovė už elektrą laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-12-03 turėjo sumokėti 151,57 € ( 1 t., b. l. 69-72); už elektrą laikotarpiu nuo 2015-08-08 iki 2015-10-06 turėjo sumokėti 146,03 € ( 1 t., b. l. 73-76); už elektrą laikotarpiu nuo 2015-06-09 iki 2015-08-07 turėjo sumokėti 131,33 € ( 1 t., b. l. 77-80); už elektrą laikotarpiu nuo 2015-02-07 iki 2015-04-13 turėjo sumokėti 155,47 € ( 1 t., b. l. 81-84). Atsakovė už dujas laikotarpiu nuo 2014-12-18 iki 2015-02-20 turėjo sumokėti 169,42 € ( 1 t., b. l. 85-88); už dujas laikotarpiu nuo 2015-10-25 iki 2015-12-21 turėjo sumokėti 50,61 € ( 1 t., b. l. 89-92); už dujas laikotarpiu nuo 2014-10-17 iki 2014-12-17 turėjo sumokėti 142,84 € ( 1 t., b. l. 111-114); už dujas laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-12-03 turėjo sumokėti 151,57 € ( 1 t., b. l. 115). Atsakovė už atliekų perdirbimą laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-01-31 turėjo sumokėti 134,90 € ( 1 t., b. l. 105-107), už vandens paslaugas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31 turėjo sumokėti 64,10 € ( 1 t., b. l. 108-110).

Atsakovė V. B. būstą Airijoje nuomoja ( 1 t., b. l. 93-96). Atsakovė turi nepilnametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 97-99), turi pilnametį sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 43, 127, ), kuris mokosi Mallow koledže ( 1 t., b. l. 100, 101). Atsakovė santuoką su D. P. nutraukė 2005-03-11 ( 1 t., b. l. 125, 126).

Iš vartojimo prekių ir paslaugų santykinių kainų lygių ( 1 t., b. l. 148-164) matyti, kad kainų lygis galutinio vartojimo išlaidoms, ES vidurkį prilyginant indeksui 100, Lietuvoje yra apie 60, Airijos Respublikoje yra beveik 120.

Ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių – dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, teikti deramą išlaikymą.

Tėvų ir vaikų tarpusavio išlaikymo pareigas nustato CK Trečios knygos antro skirsnio nuostatos. Teismų praktikoje, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, pirmiausia būtina nustatyti faktines aplinkybes – ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas ir reikalaujantis paramos; ar tėvas tinkamai atliko, nevengė tėvo pareigų vaiko atžvilgiu; taip pat privaloma įvertinti tėvų ir vaikų šeiminę ir turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes; galiausiai būtina nustatyti, ar nėra pagrindo atleisti vaikus nuo prievolės išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus dėl to, kad pastarieji vengė atlikti savo pareigas vaikams.

CK 3.205 str. 1 d. nurodo – pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Ši pareiga nėra besąlyginė, tai yra nėra tokia, kokią tėvai turi išlaikydami nepilnamečius savo vaikus, kai prasta tėvų finansinė padėtis negali būti pagrindu atleisti juos nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Šioje byloje teisiškai reikšmingi argumentai - kokia yra ieškovo ir atsakovės turtinė ir šeiminė padėtis, taip pat kitos aplinkybės, tarp kurių ir atsakovės gaunamų pajamų šaltinis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jis yra nedarbingas ir jam reikalinga parama. Teismų praktikoje laikoma, kad asmens nedarbingumas dėl amžiaus (pensijinio amžiaus) arba neįgalumo preziumuoja išlaikymo būtinumą. Ieškovas yra nedarbingas dėl pensijinio amžiaus, nes nuo 2015-01-01 jam mokama senatvės pensija ( 1 t., b. l. 31), o iki 2014-12-31 buvo mokama išankstinė senatvės pensija ( 1 t., b. l. 8), kurios mokėjimas nepreziumuoja išlaikymo būtinumo.

Teismo nuomone, ieškovui būtina parama, tačiau ne tokio dydžio, kokią prašoma priteisti. Ieškovas gauna apie 177 € dydžio mėnesinę pensiją ( 1 t., b. l. 130), gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name be patogumų ( 1 t., b. l. 132), šildymo sezono laikotarpiu gauna apie 30 € dydžio mėnesinę šildymo išlaidų kompensaciją ( 1 t., b. l. 58). Ieškovas pateikė poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog per mėnesį pragyvenimui reikėtų 427 € ( 2 t., b. l. 10) – ši suma gauta prie gaunamos pensijos (177 € ) pridėjus prašomą priteisti išlaikymą (250 €).

Teismo nuomone, tokie ieškovo poreikiai nepagrįsti ir per dideli, pateikti kaip pageidavimas ir neatitinka Lietuvoje esančio pragyvenimo lygio realijų. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra vidutinio senatvės pensijos dydžio. Pastebėtina, kad nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys dabar esančias ieškovo pragyvenimo išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vaistams pirkti jam reikėtų apie 100 Lt ( apie 29 eurus, 1 t., b. l. 4), tačiau poreikių paskaičiavime nurodo, kad vaistams reikėtų apie 50 eurų per mėnesį ( 2 t., b. l. 10). Kitos išlaidos, nurodytos ieškovo poreikiams patenkinti, taip pat kelia abejonių. Ieškovas nurodė, kad dirba vieną arą žemės ( užsiaugina daržovių) ir žemės dirbimui išleidžia 84 eurus per metus ( 7 € per mėnesį). Teismo nuomone, šios išlaidos nepagrįstos ir neįrodytos. Mėnesinės išlaidos gyvūnams – 40 € - yra aiškiai per didelės, kai nepakanka lėšų pragyvenimui ir prašoma iš dukters priteisti išlaikymą. Ieškovo išlaidos palydovinei televizijai - 10 € per mėnesį – yra per didelės, esant prastai finansinei padėčiai ir trūkstant lėšų pragyvenimui yra galimybė nemokamai stebėti 12 kanalų. Mėnesinės išlaidos elektrai – 20 € - nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nors šias išlaidas lengviausia pagrįsti, kadangi už sunaudotą elektros energiją paprastai mokama kiekvieną mėnesį. Mėnesinės išlaidos namo priežiūrai – 15 € - ir aprangai bei avalynei – 25 € - taip pat niekuo nepagrįstos.

Suprantamas ieškovo poreikis turėti galimybę išleisti maistui pirkti 245 € per mėnesį. Tačiau negalima neatsižvelgti į esančią ekonominę situaciją Lietuvoje ir valstybės požiūrį į savo piliečius. Lietuvoje virš 20 proc. dirbančiųjų gauna minimalų darbo užmokestį – 350 € neatskaičius mokesčių, tokiu atveju atlyginimas „į rankas“ dirbančiajam, neturinčiam nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančiam pensijos kaupime, siekia 286 € ( atlyginimo ir mokesčių skaičiuoklė, www.tax.lt). Minimalus darbo užmokestis nustatytas LR Vyriausybės nutarimu, todėl darytina išvada, kad tokio atlyginimo turėtų pakakti pragyvenimui, tačiau lyginant ieškovo nurodytą poreikį maistui su minimalų atlyginimą gaunančio asmens poreikiais, tai dirbančiajam kitiems poreikiams ( būsto, sveikatos priežiūros ir pan.) liktų 41 € per mėnesį.

Ieškovas nurodė, kad jam apskaičiuota per maža pensija, tačiau pensijos dydžio neginčija. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje per mėnesį 2015 m. gruodžio mėnesį buvo 246, 95 €, o turint būtinąjį stažą -257,23 € ( www.socmin.lt). Galima daryti išvadą, jog Lietuvos valstybė laikosi nuostatos, jog iš panašaus dydžio pensijos asmuo turėtų pragyventi. Kita vertus, net ir vidutinio dydžio pensija, kuri yra apie 70 € didesnė už ieškovo gaunamą, vargu ar leidžia užtikrinti orų pensiją gaunančio asmens gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje būtinasis darbo stažas pensijai gauti yra 30 metų, ieškovas turi 36, 275 m. trukmės stažą pensijai skaičiuoti ( 1 t., b. l. 8), tačiau ieškovo gaunama pensija yra mažesnė už vidutinę. Kyla retorinis klausimas – ar tikrai vaikai turėtų būti atsakingi už tėvų gaunamas mažas pensijas, jei tėvai turi gana didelį darbo stažą, tačiau gaunamos pensijos nepakanka pragyvenimui. Suprantama, ieškovo pensijos dydį sumažino išankstinės pensijos gavimas, tačiau ieškovas nurodė, jog neturėjo galimybės kitokiu būdu gauti lėšų pragyvenimui.

Galimybės ginti pažeistas teises įvairios – iš LITEKO duomenų bazės žinoma, kad pensininkė O. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skųsdama VSDFV išmokų tarnybos sprendimą, kuriuo jai už 32 darbo metus Lietuvoje buvo apskaičiuota ir skirta 189 € dydžio senatvės pensija. O. R. nurodė, kad gaunant tokio dydžio pensiją neįmanoma išgyventi, jos neužtenka net būtiniausioms reikmėms, tai žemina žmogiškąjį orumą, todėl prašo teismo panaikinti šį sprendimą ir padidinti pensiją iki 348,48 €. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi didesnį darbo stažą už pensininkę O. R. ir gauna mažesnę pensiją.

Asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą - nagrinėjamu atveju dėl per mažos pensijos ieškovas į teismą padavė į teismą ne valstybę, bet savo dukrą. Teismo nuomone, abu būdai ginti pažeistas teises tinkami, tik ginčų su valstybe dėl per mažos pensijos srityje mažai teisminės praktikos.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad ieškovui reikalinga per mėnesį 70 € parama. Tokią sumą teismas nustato atsižvelgdamas teisingumo ir protingumo kriterijus, pragyvenimo lygį Lietuvoje, Lietuvos finansines galimybes, gaunamą minimalų atlyginimą Lietuvoje, mokamą vidutinę senatvės pensiją Lietuvoje. Prie gaunamos pensijos pridėjus 70 € paramą, ieškovas gautų 247 € per mėnesį- tai prilygtų vidutinei senatvės pensijai ir turėtų pakakti patenkinti minimalius pargyvenimo poreikius per mėnesį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2008 m. yra perleidęs įvairų turtą – kaip nurodė ieškovas, visas lėšas už parduotą turtą jis išleido pragyvenimui ir sveikatos stiprinimui, paskutinis objektas parduotas senokai.

Teismas, nustatęs, jog ieškovui reikalinga 70 € parama per mėnesį, taip pat konstatuoja, kad atsakovė- ieškovo duktė - dabartiniu metu pagal turtinę padėtį neturi galimybės teikti išlaikymą ieškovui.

Pirma, atsakovė, augindama nepilnametį vaiką, neturi pakankamai lėšų paremti paramos reikalingą tėvą. Ieškovė per mėnesį gauna vidutiniškai 1116 € pajamų – tai vaiko išmoka ir vienišos motinos išmoka (1 t., b. l. 62, 63; 2 t., b. l. 8-9). Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė gautų pajamas iš darbo santykių. Ieškovė nuomoja socialinį būstą ( 1 t., b. l. 93-95) – per mėnesį nuoma kainuoja 20-30 € ( atsiliepime atsakovė nurodė, kad nuoma kainuoja 30 eurų, atstovas posėdžio metu nurodė, jog nuoma kainuoja 20 € ). Iš pateiktų dokumentų apie turimas atsakovės išlaidas matyti, kad atsakovė turi tokias mėnesines komunalines išlaidas: elektrai – apie 73 €; atliekų tvarkymui – 22,5 €; vandens tiekimo paslaugoms – 21 €; dujoms – 73,50 €; būsto nuomai – 25 €; - viso 215 €.

Atmetus komunalines išlaidas, atsakovės šeimai pragyvenimui lieka apie 900 €. Ieškovė augina nepilnametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 97-99). Be to, atsakovė turi pilnametį sūnų V. P. ( 1 t., b. l. 127), kurį, remiantis LR CK 3.192¹ str. 1 d., privalo išlaikyti, nes pastarasis studijuoja dieniniame skyriuje koledže ( 1 t., b. l. 101). Atsakovė nenurodė išlaidų maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, transportui ir kitų, tačiau šios išlaidos neabejotinai yra. Atkreiptinas dėmesys, jog kainų lygis galutinio vartojimo išlaidoms Lietuvoje yra beveik dvigubai mažesnis nei Airijoje, tai yra prekės ir paslaugos Airijoje kainuoja dvigubai brangiau. Tokiu atveju galima manyti- jei asmuo Lietuvoje maistui per mėnesį skiria 150 €, tai Airijoje tokiam maisto kiekiui įsigyti reikėtų apie 300 €. Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovės pilnamečio sūnaus, kuris nedirba ir mokosi, išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 €, tačiau atsakovė tokios sumos skirti negali. Teismo nuomone, atsakovės pajamos yra nepakankamos teikti išlaikymą paramos reikalingam tėvui.

Antra, atsakovė neturi darbo pajamų, jos pajamos yra Airijos Respublikos socialinė parama mažametį vaiką auginančiai vienišai motinai. Vaiko teisių apsauga, vaiko išlaikymas ir auginimas yra prioritetinė ir besąlyginė tėvų pareiga. Teismo nuomone, nesant pakankamai lėšų, pirmiausia parama turi būti teikiama mažamečiui vaikui, o ne paramos reikalingam ir nedarbingam tėvui. Tėvų pareigos visokeriopai rūpintis savo vaikais nustatytos Civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijoje. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atitinkamai Lietuvos Respublikos ir Airijos Respublikos socialinės paramos sistemos dalyviai. Socialinė parama bendrąja prasme- tai įvairios socialinės, ekonominės, teisinės ir organizacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti būtiniausias gyvenimo sąlygas namų ūkiams, kurių pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, kad jie patys galėtų pasirūpinti savimi. Socialinė parama padeda žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, tačiau neužtikrina ilgalaikio ekonominio bei socialinio saugumo.

Asmens, besinaudojančio socialine parama, statusas automatiškai nereiškia, kad toks asmuo neturi pajamų iš darbo santykių. Atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė niekur nedirba, be to, ieškovas taip pat nurodė žinantis, kad jo dukra praktiškai užsienyje niekada nedirbo, atsižvelgtina, kad atsakovė augina 2 metų vaiką, kuriam reikia nuolatinė priežiūros. Labjau tikėtina, kad atsakovė neturi su darbo santykiais susijusių pajamų, jos visos pajamos yra socialinės paramos pobūdžio.

Asmens, besinaudojančio paramos sistema ( gaunančio įvairias išmokas), pragyvenimo poreikiai pilnai nėra patenkinami. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės aplinkybė, kad skirtingos ES bendrijos valstybės teikia nevienodą socialinę paramą paramos reikalingiems asmenims, tai yra kad Airijos socialinės paramos sistema paramą gaunantiems leidžia geriau patenkinti pargyvenimo poreikius už atitinkamą socialinę paramą gaunančius Lietuvoje. Teismo nuomone, negalima situacija, kad asmuo, gyvenantis ekonomiškai stipresnėje ES valstybėje ir gaunantis socialinę paramą, susijusią iš esmės su mažamečio vaiko auginimu, privalėtų remti kitos ES valstybės, kad ir ekonomiškai silpnesnės, socialinės paramos sistemos dalyvį. Atsakovei mokama vaiko išmoka ir vienišos mamos išmoka reiškia, kad atsakovė, gyvendama Airijoje ir augindama mažametį vaiką, reikalinga paramos. Nors ir dalinis ieškinio tenkinimas reikštų, kad atsakovė ieškovui išlaikymą paramos reikalingam tėvui turėtų teikti iš vaiko išmokos arba vienišos motinos išmokos.

Kita vertus, teismas pripažįsta, kad pagal gaunamas pajamas per mėnesį ieškovas yra reikalingas paramos. Teismo nuomone, atsakovei pradėjus dirbti ir gaunant artimą vidutiniam ar net minimalų atlyginimą Airijoje, ji privalėtų teikti paramą tėvui, jei pastarojo pajamos kurį laiką liktų to paties dydžio. Airijoje minimalus atlyginimas, 2015 m. sausio mėnesio duomenimis, buvo beveik 1500 € (http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php). Didesnis minimalus atlyginimas ES valstybėse buvo tik Liuksemburge, Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Taip pat pastebėtina, kad aukštas atlyginimų lygis kartu reiškia ir aukštesnį prekių bei paslaugų kainų lygį.

CK 3.205 str. 4 d. nurodo – išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Atmesdamas ieškinį teismas akcentuoja būtent kitas svarbias aplinkybes – paramos reikalingas asmuo neprivalo teikti išlaikymo kitam paramos reikalingam asmeniui. Nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, kad socialinės paramos sistema Airijoje teikia žymiai didesnes išmokas už analogiškas išmokas Lietuvoje, tai yra Airijoje tiek pensijos, tiek parama tėvams, auginantiems vaikus, yra žymiai didesnė už Lietuvoje nustatytas analogiškas išmokas. Tačiau lyginti įvairių išmokų absoliučius dydžius, nesiejant su aukštesniu vartojimo kainų lygiu, būtų neteisinga. Kiekvienas ES bendrijos valstybės narės pilietis laisvas apsispręsti dėl gyvenamosios vietos, tačiau ir gana dideles socialines išmokas gaunantis toje valstybėje asmuo laikomas reikalingu socialinės paramos.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tai yra atsakovei pradėjus gauti darbines pajamas ir netekus visos ar dalies socialinės paramos, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovui suteikta 100 proc. nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ( 1 t., b. l. 54-55), todėl nepriteisimos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Kitokių bylinėjimosi išlaidų šalys nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CK 3.205, 3.206, 3.155 straipsniais, CPK 96,98, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.