Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei ir atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo F. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2015-02-26 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-244(00069), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas Robertas Balcevičius Lietuvos Respublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje 2014-10-28 pateikė prašymą išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui F. M. M. leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašymą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 32–61).

Departamentas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl, vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, priėmė 2015-02-26 sprendimą Nr. (15/4-1-)3I-244(00069) atsisakyti išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui F. M. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 70–72).

Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka ir prašo teismą jį panaikinti, nurodydamas, kad sprendimas yra grindžiamas prielaidomis, o ne objektyviais faktiniais duomenimis ir teisiniais motyvais (b. l. 1–2).

Bendrieji leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindai nustatyti ĮUTP 26 str. 1 d., nustatančioje, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (1 p.); turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 p.); turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (3 p.), Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (4 p.), prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (5 p.).

Ginčui aktualiu (2014-10-28 prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje padavimo) metu, galiojusio ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. buvo nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties įstatymo 45 str. 1 d. nuostatas, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis: įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą (1 p.), yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (2 p.), Lietuvos Respublikoje ketina užsiimti teisėta veikla, kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikrą veiklą (3 p.).

Pagal vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), 17.5 p., užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti 22 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi. Įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą, privalo nustatyti, ar nėra ĮUTP nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi (58 p.).

Pažymėtina, kad nei ĮUTP, nei Tvarkos apraše nėra išskirti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta, ar užsienietis iš tikrųjų ketina užsiimti teisėta veikla, t. y. ar yra pagrindas leidimui išduoti. Visų pirma, užsienietis turi atitikti formaliuosius kriterijus ir pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją. Diskrecijos teisė vertinti pateiktų duomenų atitiktį tikrovei ir objektyvumą, suteikta įgaliotiems Departamento valstybės tarnautojams.

Pagal ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.

Iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jis siekė gauti ĮUTP 45 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, nes yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas ir pagrindinis atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Šiam tikslui pagrįsti kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „Novatoriški atradimai“ išrašą iš Juridinių asmenų registro (b. l. 43–44), šios bendrovės steigimo aktą (b. l. 45–46), įstatus (b. l. 47–49), 2014-05-07 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 50–51), bendrovės perdavimo dokumentus (b. l. 52–56), vienintelio akcininko sprendimą (b. l. 57), darbo sutartį (b. l. 58–59), tarpininkavimo raštą ir notaro patvirtintą pareiškimą leisti deklaruoti gyvenamąją vietą (b. l. 42, 60).

Ginčijamame sprendime Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neketina vykdyti realios ūkinės–komercinės veiklos Lietuvoje, nes tam neturi patalpų, kadangi įmonė yra įregistruota 3,55 kv. m ploto pagalbinėse patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), kur dar yra įregistruotos kitos, trečiųjų šalių piliečiams parduodamos įmonės, nevykdančios jokios realios veiklos. Kitas adresas, kuriuo įmonė galėtų vykdyti savo veiklą Departamentui nebuvo nurodytas. Be to, Departamentas konstatavo, kad pateiktu sutikimu leisti pareiškėjui deklaruoti savo gyvenamąją vietą R. L. priklausančiame bute, kurio plotas 25,55 kv. m, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo siekiama formaliai atitikti ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytus kriterijus.

Įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad vien tik įmonės įsigijimas nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjas ketina užsiimti realia ūkine–komercine veikla Lietuvos Respublikoje. Siekdamas, gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pagal ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, pareiškėjas Departamentui turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius ketinamos vykdyti veiklos realumą, t. y. verslo planus, nurodyti potencialius verslo partnerius, duomenis apie turimas lėšas verslui vystyti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas vykdo veiklą Pakistano Islamo Respublikoje ir Olandijoje. Vadinasi, jei jo ketinimai plėsti komercinę veiklą ir dalį jos perkelti į Lietuvos Respubliką buvo realūs, jis turėjo ir galėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Departamentui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslų, nes įsigyta įmonė jokios realios veiklos nevykdė ir negalėjo vykdyti, nes tam neturėjo patalpų. Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad UAB ,,Novatoriški atradimai“ veiklos sritis – bus audinių gamyba, tačiau pagal pateiktus duomenis ir įmonės registracijos vietą, tokia veikla turimose patalpose negalima. Pažymėtina, kad teismui pateikta 2014-09-24 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis (b. l. 11–13) taip pat nepatvirtina, kad įmonė turės realią galimybę verstis norima veikla, nes subnuomuojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), plotas yra 13,5 kv. m. Tokio dydžio patalpose audinių gamyba nėra galima. Be to, nėra duomenų, kad patalpos yra tinkamos pareiškėjo nurodytai veiklai. Pažymėtina, kad nors negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis buvo sudaryta 2014-09-24 ir įsigaliojo nuo 2014-10-01, kartu su prašymu išduoti leidimą Departamentui nebuvo pateikta.

Pareiškėjo atstovo nuomone, Departamentas, prieš priimdamas neigiamą sprendimą, turėjo kreiptis dėl papildomų paaiškinimų ar duomenų, pašalinančių neaiškumus, pateikimo. Teismo vertinimu, tokią pareigą Departamentas būtų turėjęs, jei pareiškėjas būtų pateikęs ne visus pagal Tvarkos aprašą būtinus pateikti dokumentus. Ir priešingai, siekdamas atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus pareiškėjas privalėjo Departamentui pateikti visus turimus dokumentus ar duomenis, patvirtinančius planuojamos vykdyti ūkinės–komercinės veiklos realumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę, iki bylos išnagrinėjimo dienos, pateikti papildomus ir bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingus duomenis, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, paneigiantys Departamento padarytas išvadas apie tikruosius pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paduotas ne siekiant vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o vien tik gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir juo suteikiamas teises. Departamento 2015-02-26 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-244(00069) yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo F. M. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo F. M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.