- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-09
- Bylos Nr.
- I-28-815/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Violeta Balčytienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- AB Lietuvos pašto filialo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. R. (J. R.), atsakovės – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atstovei – prokurorei Rasai Apšegienei, trečiojo suinteresuoto asmens – AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto atstovei – šio filialo Personalo ir teisės skyriaus juriskonsultei Rasai Miliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – J. R. (J. R.) skundą atsakovei – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – AB Lietuvos pašto filialui Vilniaus apskrities centriniam paštui dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. C.2-412 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 12) ir patikslintu skundu (b. l. 3-4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) ir įpareigoti prokuratūrą apginti viešąjį interesą, nustatyti pašto siuntos pavėluoto pristatymo faktą bei kaltuosius dėl to.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas praleido terminą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. U. nutarimui, priimtam 2007 m. gruodžio 13 d., apskųsti, kadangi šį nutarimą gavo 2008 m. sausio 3 d., o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino.
2.2. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti kaltus asmenis dėl pavėluoto pašto siuntos pristatymo, gavo Lietuvos pašto atsakymus, kad paprastų siuntų buvimo vietos ir pristatymo laiko nustatyti neįmanoma, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atsakymą, kad to tikrinti neprivalo; apskundęs Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba) neveikimą kaip viešojo intereso pažeidimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – ir Generalinė prokuratūra), gavo atsakymą, kad viešojo intereso gynimas neapima Generalinės prokuratūros funkcijų.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 18 d. skundu dėl pašto siuntos sulaikymo dangstymo (b. l. 6, 23) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą (skundas persiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai), prašydamas, ginant viešąjį interesą, patikrinti, ar Ryšių reguliavimo tarnyba deramai ir sąžiningai ištyrė jo skundus. Pareiškėjas gavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. J. 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. C.2-374 (toliau – ir raštas Nr. C.2-374) (b. l. 7-8, 24-25), kuriuo pašto siuntos nepristatymas laiku nepripažintas viešojo intereso pažeidimu.
2.4. Pareiškėjas dėl rašto Nr. C.2-374 pateikė 2008 m. rugsėjo 3 d. skundą dėl pašto siuntos neteisėto sulaikymo nepripažinimo viešojo intereso pažeidimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Gediminui Bernotavičiui (b. l. 9, 27). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. C.2-412 (toliau – ir raštas Nr. C.2-412) (b. l. 10-11, 28-29) patvirtino rašto Nr. C.2-374 nuostatas ir, pasak pareiškėjo, pateikė prieštaringus teiginius: pirma, kad prokuroras neįgaliotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, nustatęs bet kokį teisės pažeidimą, antra, kad nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų viešojo intereso pažeidimą.
2.5. Pareiškėjas konstatuoja, kad paštas ir kurjerių tarnybos periodiškai pavėluotai pristato asmenims svarbius teisinius dokumentus, dėl to periodiškai skundžiamasi, kadangi tuo pažeidžiami ne vien asmeniniai, bet ir grupiniai, viešieji interesai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad paštas yra viešojo pobūdžio įstaiga.
2.6. Pareiškėjo nuomone, tikėtina, kad paštas, nepristatęs jam laiku nutarties, kurią apskųsdamas pareiškėjas galėjo ginti savo pažeistas teises, šį pažeidimą padarė tyčia, kad tokiais veiksmais yra pažeistas viešasis interesas, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis (asmens susirašinėjimo neliečiamumas), 30 straipsnis (teisė kreiptis į teismą), taip pat pažeistos kitos konstitucinės žmogaus teisės, kurias ginti sutrukdė Lietuvos paštas.
II
Atsakovė – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. J. R. skundas dėl pašto siuntos sulaikymo dangstymo (2008 m. rugpjūčio 19 d. persiųstas iš Vilniaus apygardos prokuratūros), kurį nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė J. J., buvo netenkintas, konstatavus, jog nėra viešojo intereso pažeidimo, o privačius interesus pareiškėjas gali ginti įstatymų nustatyta tvarka (raštas Nr. C.2-374 (b. l. 7-8, 24-25)).
Šalies argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. C.2-412, pateikiant atsakymą į J. R. skundą dėl rašto Nr. C.2-374, nurodyta, kad naikinti 2008 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. J. raštą Nr. C.2-374 nėra pagrindo, kadangi prokurorė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino skunde nurodytas faktines aplinkybes teisiniu aspektu, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje situacijoje viešasis interesas nebuvo pažeistas.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo – AB Lietuvos pašto filialas Vilniaus apskrities centrinis paštas atsiliepime į skundą (b. l. 31-32) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jo netenkinti, pateikia šiuos argumentus.
1. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros raštas Nr. C.2-412, kuriuo atsisakyta tenkinti J. R. 2008 m. rugsėjo 3 d. skundą dėl pašto siuntos neteisėto sulaikymo nepripažinimo viešojo intereso pažeidimu bei atsisakyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. C.2-374, yra pagrįstas ir nenaikintinas, kadangi pareiškėjo skunde nurodytoje teisinėje situacijoje viešojo intereso pažeidimų nebuvo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas, teigdamas, kad Lietuvos paštas pavėluotai pristatė pašto siuntą su Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. U. 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu ir todėl jis praleido terminą nutarimui apskųsti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių pašto siuntos pavėluoto pristatymo faktą.
3. Remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. U. 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimas buvo siunčiamas paprastąja pašto siunta.
Vadovaujantis AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1-308 patvirtinto 3.1. Pašto siuntų apdorojimo Akcinėje Bendrovėje Lietuvos pašte tvarkos aprašo (toliau – ir aprašas) 315 punktu, paprastosios korespondencijos siuntos gavėjams pristatomos ir įteikiamos nereikalaujant parašo, nepirmenybinės pašto korespondencijos siuntos pristatomos pagal galimybę. Aprašo 311 punkte nustatyta, kad visos pašte gautos pirmenybinės paprastosios pašto korespondencijos siuntos turi būti pristatytos gavimo pašte dieną, tai reiškia, kad pareiškėjui adresuota pašto siunta gavimo pašte dieną (ją patvirtina pašto spaudas antroje voko pusėje) buvo pristatyta pareiškėjo (gavėjo) adresu ir įdėta į pareiškėjo (gavėjo) gaunamų laiškų dėžutę. Atsižvelgiant į paprastosios pašto korespondencijos siuntos pristatymo gavėjui specifiką, nėra galimybių nustatyti, kada pareiškėjas patikrino pašto dėžutę ir išėmė pašto siuntą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė (pašto siunta jam pristatyta pavėluotai) negali sąlygoti viešojo intereso pažeidimo, kadangi nedaro įtakos nei visos visuomenės, nei jos dalies teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroro teisė dalyvauti byloje ginant privataus asmens interesą įstatyme įtvirtinta tiems atvejams, kai dėl akivaizdžiai nelygios ginčo šalių padėties iškyla šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo grėsmė, o pareiškėjas yra socialiai nepažeidžiamas fizinis asmuo, pareiškėjas galėjo savo teises ginti pats: remiantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 11 straipsniu, iškilus ginčui tarp pašto paslaugų teikėjo ir naudotojo, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto paslaugų teikėju (1 dalis); Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (5 dalis).
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjas – J. R. (J. R.), remdamasis skunde išdėstytais argumentais, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. C.2-412 ir įpareigoti prokuratūrą apginti viešąjį interesą, nustatyti pašto siuntos pavėluoto pristatymo faktą bei kaltuosius dėl to.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovė – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros atstovė – prokurorė Rasa Apšegienė, remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – AB Lietuvos pašto filialo Vilniaus apskrities centrinio pašto atstovė – šio filialo Personalo ir teisės skyriaus juriskonsultė Rasa Miliūnaitė, remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius/reglamentuojančius teisės aktus,konstatuoja :
Motyvuojamoji dalis
1.1. Pareiškėjas praleido terminą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. U. nutarimui, priimtam 2007 m. gruodžio 13 d., apskųsti, kadangi šį nutarimą gavo 2008 m. sausio 3 d., o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog minėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartyje konstatuota, kad: „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 168 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad skundai ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad prokurorės L. U. nutarimas priimtas 2007 m. gruodžio 13 d. Nutarimo nuorašas J. R. išsiųstas 2007 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2008 m. sausio 7 d.
Pareiškėjas teismui pateikė pašto voką, iš kurio matyti, jog pareiškėjas prokurorės nutarimą gavo 2007 m. gruodžio 23 d. Vadinasi, terminas skundui paduoti, vadovaujantis LR BPK 168 straipsnio 4 dalimi, baigėsi 2008 m. sausio 2 d.
Pareiškėjas prašyme nurodė, jog skundą pašto dėžutėje rado 2008 m. sausio 3 d., tačiau tai nelaikoma svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas terminas skundui paduoti. Skundo ar kitokio dokumento įteikimas skaičiuojamas pagal dokumentą išsiuntusios institucijos voke esantį gavimo pašto antspaudą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, o kitų svarbių priežasčių, dėl ko praleido terminą skundui paduoti, nepateikė.“
1.2. Minėta, kad pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti kaltus asmenis dėl pavėluoto pašto siuntos pristatymo, gavo Lietuvos pašto atsakymus, kad paprastų siuntų buvimo vietos ir pristatymo laiko nustatyti neįmanoma, Ryšių reguliavimo tarnybos atsakymą, kad to tikrinti neprivalo; apskundęs Ryšių reguliavimo tarnybos neveikimą kaip viešojo intereso pažeidimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, gavo atsakymą, kad viešojo intereso gynimas neapima Generalinės prokuratūros funkcijų.
Minėta ir tai, jog pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 18 d. skundu dėl pašto siuntos sulaikymo dangstymo (b. l. 6, 23) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą (skundas persiųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai), prašydamas, ginant viešąjį interesą, patikrinti, ar Ryšių reguliavimo tarnyba deramai ir sąžiningai ištyrė jo skundus. Pareiškėjas gavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. J. 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. C.2-374 (b. l. 7-8, 24-25), kuriuo pašto siuntos nepristatymas laiku nepripažintas viešojo intereso pažeidimu.
Minėta taip pat tai, kad pareiškėjas dėl rašto Nr. C.2-374 pateikė 2008 m. rugsėjo 3 d. skundą dėl pašto siuntos neteisėto sulaikymo nepripažinimo viešojo intereso pažeidimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Gediminui Bernotavičiui (b. l. 9, 27). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) patvirtino rašto Nr. C.2-374 nuostatas.
2. Konstatuotina, kad ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) buvo priimtas vykdant administracinę procedūrą pagal Viešojo administravimo įstatymą (2006 m. birželio 27 d. redakcija), nes minėtu sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 3 d. skundas dėl pašto siuntos neteisėto sulaikymo nepripažinimo viešojo intereso pažeidimu (b. l. 9, 27). Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatyme numatytos administracinės procedūros prokuratūros sistemoje įgyvendinamos ir pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašą (iki tol galiojo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. I-53 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas).
3. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) buvo priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio nuostatų, kuriose įtvirtinta, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 „Dėl Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 44 punkto nuostatų, kuriose įtvirtinta, jog asmuo, nesutinkantis su dėl jo skundo priimtu sprendimu, taip pat jeigu per nustatytą skundo nagrinėjimo terminą sprendimas nėra priimamas, turi teisę apskųsti tokį atsakymą ar neveikimą skundą nagrinėjusio prokuroro ar prokuratūros valstybės tarnautojo vadovui arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vadovas yra vyriausiasis prokuroras Gediminas Bernotavičius, todėl jis turėjo teisę priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 3 d. skundo dėl pašto siuntos neteisėto sulaikymo nepripažinimo viešojo intereso pažeidimu (b. l. 9, 27), kuriuo buvo skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. J. 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. C.2-374 (b. l. 7-8, 24-25) (juo pašto siuntos nepristatymas laiku nepripažintas viešojo intereso pažeidimu).
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo 2008 m. rugsėjo 3 d. skundas dėl pašto siuntos neteisėto sulaikymo nepripažinimo viešojo intereso pažeidimu (b. l. 9, 27) buvo išnagrinėtas 2008 m. rugsėjo 15 d., t. y. nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per dvidešimt darbo dienų nuo jos pradžios, nustatytų terminų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) buvo priimtas tinkamo subjekto, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų bei terminų.
4. Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) teisėtumu ir pagrįstumu abejoja dėl to, jog, esą, minėtame sprendime pateikti prieštaringi teiginiai: pirma, kad prokuroras neįgaliotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, nustatęs bet kokį teisės pažeidimą, antra, kad nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų viešojo intereso pažeidimą. Sprendžiant, ar ginčijamas sprendimas turėtų būti naikintinas, šioje administracinėje byloje būtina nustatyti, ar pašto paslaugų netinkamas (pasak pareiškėjo) suteikimas yra viešasis interesas, kurį pagal įstatymus privalo ginti Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė prokurorų nustatyti pašto siuntos pavėluoto pristatymo faktą bei kaltuosius dėl to; kitaip tariant, jis prašė prokurorų įvertinti pašto paslaugų jam suteikimo kokybę. Teismas pažymi, jog pašto paslaugos, be kita ko, reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymu (2004 m. balandžio 13 d. redakcija), savo pobūdžiu yra sudaromos pagal civilinę viešąją sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.161 straipsnis „Viešoji sutartis“). Šiuo aspektu pašto teikimo paslaugos yra viešojo pobūdžio. Kartu pažymėtina, kad būtent dėl pašto paslaugų viešojo pobūdžio šias paslaugas kontroliuoja Ryšių reguliavimo tarnyba. Antai, pagal Pašto įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalį iškilus ginčui tarp pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju; naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis tiesiai į teismą. Ypač pažymėtina, kad Pašto įstatyme nėra numatyta galimybė prokurorams kontroliuoti pašto teikimo paslaugų kokybę.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendime Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) konstatuota, jog įstatymų leidėjas suteikė prokurorams teisę kiekvienu konkrečiu atveju patiems spręsti, ar dėl viešojo intereso yra būtina kelti civilinę bylą, ar ne. Ginčijamame sprendime taip pat konstatuota, jog pirma, kad prokuroras neįgaliotas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, nustatęs bet kokį teisės pažeidimą, antra, kad dėl J. R. skundo nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sąlygotų viešojo intereso pažeidimą. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C.2-412 (b. l. 10-11, 28-29) šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas Pašto įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka galėjo kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą (tą pareiškėjas darė), o vėliau – ir į teismą (to pareiškėjas nedarė). Pašto įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra pakankamas apginti asmens teisėms ir laisvėms, o tokio viešojo intereso, kurį turėtų ginti prokuratūra, buvimo faktą konstatuoti šioje administracinėje nėra galimybių.
5. Pareiškėjo teiginiai, kad, esą, paštas ir kurjerių tarnybos periodiškai pavėluotai pristato asmenims svarbius teisinius dokumentus, dėl to periodiškai skundžiamasi, nes tuo pažeidžiami ne vien asmeniniai, bet ir grupiniai, viešieji interesai, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktaus pobūdžio prielaida.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo – J. R. (J. R.) skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. C.2-412 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. C.2-412 paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo – J. R. (J. R.) skundo atsakovei – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – AB Lietuvos pašto filialui Vilniaus apskrities centriniam paštui dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Gedimino Bernotavičiaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. C.2-412 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nepatenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.