Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-69-885/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-22
Bylos Nr.
AN2-69-885/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00983-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
M. K. H.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Suinteresuotas asmuo
MB „Kelionių taupyklė“
Advokatai
Ryšardas Burda
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-69-885/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00983-2020-5
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal patraukto administracinėn atsakomybėn M. K. H. ir jo atstovo advokato Ryšardo Burdos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo M. K. H. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu M. K. H. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis 38 straipsniu, jam paskirta subendrinta nuobauda – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. M. K. H. nubaustas už tai, kad 2020 m. sausio 28 d., apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Kia Sportage (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126, 221, 220 punktų reikalavimus, po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo (patikrinimo metu nustatytas 0,55 promilių neblaivumas), o eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. K. H. kaltė dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų įrodyta byloje surinktais įrodymais, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde M. K. H. ir jo atstovas advokatas R. Burda prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą pripažinti M. K. H. kaltu, neatsižvelgė į tai, kad ANK 426 straipsnyje kaltės forma yra tyčia, t. y. pažeidėjas darydamas nusižengimą suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas turėjo nustatyti, kad pažeidėjas suvokė, kad yra eismo įvykio dalyvis, kad pažeidėjas suvokė, jog dėl neatsargių veiksmų pažeidė KET reikalavimus ir padarė eismo įvykį. Tomis aplinkybėmis, kuriomis sustojo abi transporto priemonės, automobilio Kia Sportage vairuotojas M. K. H. buvo įsitikinęs, kad automobilių sąlyčio nebuvo. Tai reiškia, kad vairuotojai po transporto priemonių apžiūros nenustatę matomų apgadinimų, negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, kad eismo įvykis buvo.

2.2. Pasak apelianto, teismas nevertino, kad užsienio pilietis M. K. H. prastai komunikavo su automobilio Mercedes Benz vairuotoju ir negalėjo tinkamai suvokti priešingos pusės aiškinamas įvykio aplinkybes. Taip pat teismas neatsižvelgė į automobilio Mercedes Benz vairuotojo aiškinimus, jog jis „paprašė jo (alžyriečio), kad pasiimtų dokumentus ir atsisėstų pas jį į automobilį. R. B. pradėjo pildyti deklaraciją, <...> Atsisėdęs į automobilį R. B. pradėjo pildyti autoįvykio deklaraciją“, buvo visiškai nesuprasti užsieniečio – automobilio Kia Sportage vairuotojo ir įvertinti, kaip konflikto pabaiga. Pabrėžė, kad automobilio Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B. po pokalbio su M. K. H. pirmas atsisėdo į savo automobilį, tuo duodamas suprasti, kad konfliktas baigtas ir situacija išaiškinta pilnai. Vairuotojas M. K. H. tik po šių R. B. veiksmų atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš konflikto vietos. Todėl ne tik subjektyviai M. K. H. negalėjo sąmoningai įvertinti nuvažiavimo, kaip pasitraukimo iš įvykio vietos pažeidimo, bet ir objektyviai vairuotojas R. B. savo veiksmais faktiškai parodė, kad konfliktas baigtas.

2.3. Anot apelianto, įvykio situacija iš pat pradžių buvo ginčytina, tačiau vairuotojas R. B. pokalbyje neminėjo, jog kviestina policija, bet atsisėdo į savo automobilį ir šie veiksmai buvo įvertinti kitaip nei savo parodymuose aiškina vairuotojas R. B..

2.4. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriais buvo klaidingai konstatuotas automobilio Kia Sportage apgadinimo akivaizdumas, kurio apžiūros metu nebuvo atlikta jokių matavimų, o nuotraukose nebuvo matoma apgadinimų. Transporto priemonių apžiūros protokole nebuvo įvardinta nei vieno konkretaus apgadinimo ir jo lokalizacijos. Šios aplinkybės tik patvirtina patraukto atsakomybėn asmens poziciją dėl „eismo įvykio nebuvimo“, taip kaip buvo suvokta M. K. H., vertinant aplinkybes. Taigi šios aplinkybės parodo, kad teismo kvalifikacija dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies ir atitinkamai ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo yra klaidinga bei teisiškai ir faktiškai nepagrįsta.

2.5. Be to, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilio Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. B., pažeisdamas KET 135.4 punktą, nesant eismo saugumo būtinumui, staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį tuo sukeldamas avarinę situaciją. Kas atitinka ANK 420 straipsnio l dalies administracinio nusižengimo požymius.

2.6. Apelianto teigimu, vairuotojas R. B. savo paaiškinimuose klaidino teismą dėl staigaus stabdymo priežasties, įvykio vietoje slėpė nuo kitų asmenų savo automobilio paskirties (taksi) požymius, nuimdamas taksi žymintį plafoną. Vėliau teismo posėdyje pripažino gal verčiasi keleivių pavėžėjimu ir tą vakarą vežė keleivę, kurią turėjo vežti į Savanorių pr., Vilniuje. Vairuotojas R. B. paleidęs keleivę, nesiėmė priemonių gauti jos duomenis tam, kad liudytoja galėtų paneigti ar patvirtinti dalyvių įvykio versijas. Vairuotojas R. B. teisme paklaustas, ar jis pakeitė į naują apgadintą automobilio dalį, teigė, kad ne. Taigi tai tik patvirtina, kad vairuotojas yra nesąžiningas teismo ir įvykio dalyvių atžvilgiu, jis seną ir anksčiau apgadintą bamperį naudoja tam, kad gauti draudimo išmokas. Pažymėjo, kad konfliktinės situacijos aprašymas grindžiamas asmens, kuris suinteresuotas bylos baigtimi savo naudai parodymais. Kitų liudininkų, mačiusių šį įvykį, nei policija nei teismas nenustatė, tačiau galėtų, jeigu automobilio Mercedes Benz vairuotojas nebūtų slėpęs taksi keleivės duomenų.

2.7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo parodymų nekeitė ir nuosekliai aiškino, kad taksi automobilis bandė sukti į kairę, nerodydamas posūkio signalo, o jis (M. K. H.) paspaudė garso signalą. Taksi automobilis tuoj pat sustojo prieš pat M. K. H. automobilį, jis (M. K. H.) nuspaudė stabdžius ir taip pat sustojo. Taksi vairuotojas išlipo ir pradėjo jam šaukti. Jis taksi vairuotojo nesuprato, po to išvyko paimti savo žmonos. M. K. H. teigia, kad nebuvo visiškai jokio kontakto tarp automobilių, nebuvo jokio eismo įvykio.

2.8. Apklausta teisme eismo įvykių ekspertė L. L. patvirtino vairuotojo M. K. H. poziciją, nurodydama, kad kiekvieno asmens eismo įvykio smūgio pojūtis yra individualus ir gali būti, kad vairuotojas galėjo nepajusti taškinio smūgio, kurio apgadinimų taip pat akivaizdžiai be tyrimo nėra galimybių pastebėti.

2.9. Pažymėjo, kad tamsiu paros metu, esant tik dirbtiniam apšvietimui, abu vairuotojai apžiūrėjo automobilius ir nenustatė apgadinimų. Šios aplinkybės suponavo vairuotojo M. K. H. įsitikinimą, jog pažeidimo – eismo įvykio ir neteisėto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nebuvo, o tarp jo ir R. B. įvyko konfliktas, kuris iš karto buvo išspręstas vietoje be pašalinių asmenų dalyvavimo. Todėl, apelianto vertinimu, M. K. H. taip pat negalėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, t. y. negalėjo vengti neblaivumo nustatymo arba būti įpareigojamas nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas

4. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog M. K. H. padarė ginčijamus administracinius nusižengimus, o jo kaltės neigimą apylinkės teismas pagrįstai laikė nepagrįstu. Pažymima, kad visus gynybos pateiktus argumentus dėl M. K. H. kaltės, kurie iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas su pirmos instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

6. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 220 punktas nurodo, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Byloje nustatyta, kad minėtų automobilių kontaktas (susidūrimas) įvyko, kurio metu M. K. H. vairuodamas automobilį Kia Sportage atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį Mercedes Benz. Šių aplinkybių neneigia nei M. K. H., nei jo atstovas advokatas R. Burda. Tačiau apeliantas skunde nurodo, kad jis nesuvokė, jog dėl neatsargių veiksmų pažeidė KET reikalavimus ir padarė eismo įvykį, nusprendęs, kad kitas automobilis neapgadintas, iš eismo įvykio išvažiavo. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

7. Skunde teigiama, kad po automobilių kontakto, išlipęs automobilio Mercedes Benz vairuotojas pradėjo apeliantui šaukti, apeliantas jo nesuprato, nes jis yra užsienio pilietis, prastai komunikavo su automobilio Mercedes Benz vairuotoju ir negalėjo tinkamai suvokti priešingos pusės aiškinamas įvykio aplinkybes. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas šią apelianto versiją patikrino ir argumentuotai atmetė. M. K. H. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis žino Lietuvos kelių eismo taisykles, žino, jeigu įvyksta susidūrimas ir vairuotojai nesutaria, kuris yra kaltas, ar nesutaria, kad apskritai įvyko eismo įvykis, kaip buvo šioje situacijoje, vairuotojai privalo kviesti policijos pareigūnus; deklaracija pildoma tik tada, kai nėra ginčo (b. l. 92-93). Juolab, kaip matyti tiek iš paties apelianto parodymų, tiek liudytojo automobilio Mercedes Benz vairuotojo R. B. parodymų, kad abu vairuotojai buvo eismo įvykio vietoje, apeliantas spaudė garsinį signalą, sustojus abiem automobiliams, abu vairuotojai išlipo, apžiūrėjo automobilius, rodė automobilių registracijos liudijimus (apeliantas suprato, kas tai per dokumentas), ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaraciją.

8. Kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, apeliantas, būdamas užsienio pilietis, prastai komunikavęs su automobilio Mercedes Benz vairuotoju ir negalėjęs tinkamai suvokti priešingos pusės aiškinamas įvykio aplinkybės, turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir kvieti policijos pareigūnus, o ne, subjektyviai manydamas, kad nieko neįvyko, žala nepadaryta, sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Esant šių aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas suvokė, jog galimai įvyko eismo įvykis, kito automobilio vairuotojas buvo pasipiktinęs, iš jo kažko reikalavo, bet sąmoningai, teigdamas, jog nieko nesuprato ir nejuto automobilių kontakto, nieko neįvyko, ne tik vengė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

9. Skundo argumentai, kad konstatuoti automobilio Mercedes Benz apgadinimai (galinio bamperio įbrėžimai) neįrodo, jog apeliantas galėjo suprasti automobilio apgadinimo akivaizdumą, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Eismo įvykių ekspertė L. L. nurodė, kad virš numerio rėmelio (šiuo atveju, kaip byloje nustatyta, atsispausto Kia Sportage automobilio, b. l. 22) matyti padaryti įbrėžimai, kurie būdingi atsitrenkimui, judant ta pačia kryptimi, į galinę automobilio (Mercedes Benz) dalį, tai yra bamperio sugadinimas (b. l. 143).

10. Sutiktina su apelianto argumentu, kad kiekvieno asmens eismo įvykio smūgio pojūtis yra individualus, tačiau eismo įvykių ekspertė L. L. nurodė, kad ekspertas neturi kompetencijos atsakyti, ar vairuotojas suprato ar ne įvykus automobilių kontaktą. Ekspertė konkrečiai nurodė, jei atsispaudė automobilio Kia valstybinis numeris ant automobilio Mercedes Benz galinio bamperio, kontaktas buvo, net jei jis ir nestiprus (b. l. 144). O apie taškinį smūgį (kurio, pasak apelianto, vairuotojas galėjo nepajusti), apelianto nurodytą skunde, ekspertė nenurodė. Apie tai, remdamasi policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo eismo įvykio vietoje, nurodė policijos pareigūnė S. K., kuri pati eismo įvykio vietoje nebuvo. Pažymėtina, kad eksperto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal ANK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma eilė aplinkybių dėl Mercedes Benz vairuotojo veiksmų (stabdymo, galimai taksi paslaugų teikimo, keleivės vežimo), šiuo atveju neturi reikšmės vertinant apelianto veiksmus. O apelianto subjektyvus tvirtinimas, kad automobilio Mercedes Benz vairuotojas seną ir anksčiau apgadintą bamperį naudoja tam, kad gauti draudimo išmokas, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju žalos dydis, kuris neviršija ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, apskaičiuotas draudimo bendrovės (b. l. 26-28).

12. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kaip ir nurodė teismas skundžiamame nutarime, kad M. K. H. 2020 m. sausio 28 d., apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Kia Sportage (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, tai suvokė, tačiau sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, laiko ją pagrįsta byloje nustatytų ir ištirtų duomenų visetu.

13. Apeliantas skunde teigia, kad M. K. H. taip pat negalėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, t. y. negalėjo vengti neblaivumo nustatymo arba būti įpareigojamas nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Aukštesnysis teismas laikosi kitokios nuomonės. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 4, 5) ir iš alkotesterio kvito (b. l. 13) matyti, kad praėjus 1.14 val. po įvykio, M. K. H. buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. M. K. H. paaiškino, kad po eismo įvykio žmonos senelių namuose jis vartojo alkoholį (b. l. 93). Taigi, dėl objektyvių šio administracinio nusižengimo sudėties požymių abejonių nekyla. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Paties alkoholio vartojimo fakto apeliantas neneigia, tačiau nurodo nesupratęs, kad jo padarytas KET pažeidimas lėmė kito asmens automobilio apgadinimą, todėl neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Tačiau ankščiau išdėstytais argumentais pripažinus, kad M. K. H. veiksmuose yra nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog jis po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2020 m. sausio 29 d., 01.52 val., alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,55 promilių girtumas. Tai reiškia, kad apeliantas, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. K. H. ir jo atstovo advokato Ryšardo Burdos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus