- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1753-1054/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00134-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- A. G., E. G.
- Trečiasis asmuo
- Ž. Š., S. Š., Valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovei E. G., tretiesiems asmenims Ž. Š., S. Š., Valstybės įmonės Registrų centras atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. patikslintą ieškinį atsakovams E. G., A. G., tretiesiems asmenims Ž. Š., S. Š., Valstybės įmonei Registrų centras dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo pripažinti ieškovei nuosavybės teises į pastatą – daržinę, esančią (duomenys neskelbtini). bei priteisti ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei turėtų būti pripažįstama nuosavybės teisė į daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), kadangi nekilnojamąjį turtą parduodant iš varžytynių turto pardavimo iš varžytynių akte nebuvo įvardijamas pastatas – daržinė, kaip turto pardavimo iš varžytynių objektas, o buvo parduotas tik konkretus akte nurodytas turtas, daržinė turėtų būti laikoma savarankišku objektu, kuris nebuvo parduotas iš varžytynių. Nurodo, kad ieškovės nuosavybės teisės į daržinę atsirado 1997 m. vasario 7 d. išdavus jai ir jos vyrui leidimą daržinės statybai jiems tuo metu priklausiusiame žemės sklype ir ieškovei su vyru daržinę pastačius savo lėšomis, kurią vėliau prižiūrėjo ir naudojo. Ieškovė taip pat nurodo, kad varžytynių akte neįvardijus pastato – daržinės kaip turto pardavimo objekto, o pardavus tik konkretų akte nurodytą turtą, Ž. Š. neįgijo į pastatą – daržinę nuosavybės teisių, todėl atsakovai negalėjo įgyti nuosavybės teisių į šį pastatą pagal 2016 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. žemės sklypo ir fermos pirkimo – pardavimo sutartyje nėra išskirta ieškovės nurodyta daržinė kaip turtas nepereinantis atsakovų nuosavybėn, jeigu parduodant žemės sklypą sutartyje nėra aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, laikoma, kad nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui. Nurodo, kad neatitinka tikrovės ieškovės teiginiai, jog Ž. Š. leido ieškovei naudotis daržine iki 2016 m. sausio mėn., kadangi minėtą žemės sklypą Ž. Š. buvo perleidęs atsakovui A. G. pagal panaudos sutartį jau nuo 2014 m. vasario 1 d. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo statinys yra pastatytas tinkamai ir kad ji turi nuosavybės teises į šį statinį, daržinės statybos procedūros nėra užbaigtos ir ji nėra pripažinta tinkamu naudoti ir nėra registruota nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, teismas nėra įgaliotas pripažinti, kad ginčo statinys pastatytas tinkamai, kadangi tai yra kitų institucijų pareiga.
Trečiasis asmuo Ž. Š. atsiliepime nurodė, kad įsigijo fermą su žemės sklypu iš antstolės E. M., jam perkant pastatus niekas neinformavo, kad daržinė apgriuvusi ir nelabai tinkama naudojimui priklauso K. B.. Ką buvo nusipirkęs iš antstolės E. M. vėliau pardavė A. G..
Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu nurodė, kad dėl reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismui, paaiškino, jog patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti ieškovei nuosavybės teises į daržinę, toks teismo sprendimas būtų pakankamas pagrindas nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.
Trečiasis asmuo S. Š. atsiliepime nurodė, kad dokumentus dėl fermos įsigijimo tvarkė jos vyras Ž. Š., ieškovė yra likusi skolinga jai ir jos vyrui.
Ieškovė K. B. ir jos atstovas teismo posėdžių metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.
Papildomai ieškovė K. B. nurodė, kad pastatė daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), kartu su vyru pagal išduotą leidimą ir projektą, daržine naudojosi, laikė joje pašarus, gyvulius. Nurodė, jog su Ž. Š. fermos ir žemės sklypo pardavimo metu nebuvo kalbėta apie daržinę. Nurodė, jog mano, kad yra daržinės savininkė, kadangi ji tvarkėsi popierius dėl daržinės, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių neįregistravo nuosavybės į ją.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieškovė pagaminimo būdu siekia įgyti nuosavybės teisę į daržinę. Nurodė, jog atsakovai pripažino, kad ne jie statė daržinę, pripažino, kad ieškovei siūlė daržinę nusigriauti. Nurodė, jog niekas negali perduoti daugiau teisių, nei jų turi, todėl trečiasis asmuo Ž. Š., neįgijęs nuosavybės teisių į daržinę, negalėjo jų perduoti ir atsakovams pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad daržinė nėra antraeilis daiktas, skirtas tarnauti fermai, todėl neperėjo kartu su ferma. Nurodė, kad ieškovei daržinė yra gyvybiškai svarbi jos ūkiui, o atsakovai daržinę ketina nugriauti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Papildomai atsakovas nurodė, kad 2016 m. nupirko iš Ž. Š. pagal pirkimo – pardavimo sutartį fermą ir žemės sklypą bei tai, kas buvo aplink fermą, ant įsigyto žemės sklypo. Nurodė, kad po minėtų objektų įsigijimo pranešė buvusiems žemės sklypo ir fermos savininkams, kad jie pasiimtų iš žemės sklypo ir kitų objektų savo daiktus, kurie jiems yra reikalingi, ieškovė nešėsi daiktus nuo žemės sklypo. Paaiškino, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įvardyta daržinė, kadangi ji nebuvo įregistruota. Atsakovas nurodė, kad po žemės sklypo ir fermos įsigijimo nesinaudojo daržine, kadangi ji jam nebuvo reikalinga, apie tai, kam daržinė priklauso, pradžioje nepagalvojo. Atsakovas nurodė, kad pasiūlė ieškovei nusigriauti daržinę, nes ji buvo jiems nereikalinga.
Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieškovė pastačiusi su savo vyru daržinę neatliko pareigų, numatytų tuo metu galiojusiuose teisės aktuose ir daržinė nustatyta tvarka nebuvo pripažinta tinkama naudoti bei nebuvo teisiškai įregistruota, nebuvo įvykdytos privalomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Nurodė, jog pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo nuostatas savininkas turėjo teisę naudotis nekilnojamuoju daiktu tik po to, kai jis yra priimtas ir pripažintas tinkamu naudoti bei įregistruotas. Nurodė, kad ieškovei nebuvo išduota pažyma dėl esminių nukrypimų nuo statinio projekto, ieškovė negalėjo tokio statinio naudoti, taip pat nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad naudojosi daržine iki 2016 m., nuo 2014 m. buvo sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis su atsakovu A. G.. Paaiškino, kad atsakovas žinojo, jog daržinė nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo aptarta ir perėjo žemės sklypo pirkėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas.
Ieškovė teismo prašo jai pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). – nuosavybės teisių į kurią perėjimas nebuvo aptartas 2013 m. balandžio 10 d. antstolės E. M. turto pardavimo iš varžytynių akte. Nurodo, kad daržinę ieškovė pastatė su vyru savo lėšomis, ji turėtų būti laikoma savarankišku teisinių santykių objektu, kuris nebuvo parduotas iš varžytynių, todėl ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į daržinę. Atsakovai su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodami tuo, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje neaptarus nuosavybės teisės į juo perėjimo klausimo, laikoma, jog nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius statinius perėjo žemės sklypo pirkėjui – iš pradžių tretiesiems asmenims, o vėliau atsakovams.
Byloje nustatyta, kad 1997 m. vasario 7 d. ieškovei ir jos vyrui V. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). (jo palikimą priėmė ieškovė) buvo išduotas leidimas daržinės statybai, jiems tuo metu priklausiusiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos rašytinių duomenų (nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos) matyti, kad daržinės statyba buvo užbaigta tais pačiais metais (1997 m.). Šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad daržinės adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija iki šiol nėra atlikta – šis statinys nėra nustatyta tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas. Iš 2016 m. birželio 16 d. Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo rašto matyti, kad daržinė ir daiktinės teisės į ją nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, kadangi nebuvo pateiktas Statybos įstatyme nustatytas neypatingo statinio statybos užbaigimo aktas bei nekilnojamajam daiktui nesuteiktas adresas. Daržinė ir daiktinės teisės į ją nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos ir vėliau – Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2018 m. birželio 29 d. sprendimu dėl nustatytų trūkumų ieškovės pašymas netenkintas, iš Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. liepos 1 d. nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik pastatas – ferma, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti atsakovams A. G. ir E. G..
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. kovo 5 d. tarp ieškovės sūnaus A. B. ir AB DnB NORD banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis, pagal kurią užtikrinant prievolių tinkamą įvykdymą 2007 m. kovo 9 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas ieškovei ir jos vyrui V. B. priklausęs 1,5600 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei ferma, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusi A. B.. 2013 m. balandžio 10 d. antstolės E. M. turto pardavimo iš varžytynių aktu 2013 m. kovo 8 d. įvykusiose varžytynėse turtas, t. y. ferma ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pirkėjui Ž. Š.. Minėtame turto pardavimo iš varžytynių akte nebuvo nurodyta ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir jos vyro pastatyta daržinė, kuri nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre.
2016 m. sausio 15 d. tarp trečiųjų asmenų Ž. Š., S. Š. ir atsakovų A. G., E. G. buvo sudaryta 1,5600 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei fermos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis. Iš minėtos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ant žemės sklypo stovėjusios daržinės nuosavybės teisės perėjimo klausimas taip pat nebuvo aptartas.
Ieškovė jos nuosavybės teisių į daržinę atsiradimo teisiniu pagrindu nurodo daržinės pastatymą 1997 m. (sukūrimą) (CK 4.47 straipsnio 4 punktas) ieškovei ir jos vyrui tuo metu priklausiusiame žemės sklype. Ieškovės teigimu, daržinė turėtų būti laikoma savarankišku teisinių santykių objektu, kuris nebuvo parduotas iš varžytynių, ir ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į daržinę, kadangi ji ją pastatė savo lėšomis. Ieškovės teigimu, nuosavybės teisių į daržinę negalėjo įgyti bei neįgijo ir atsakovai 2016 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kadangi Ž. Š. neįgijo nuosavybės teisių į daržinę varžytynių aktu.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad ieškovė ir jos vyras pagal išduotą statybos leidimą statybos procese 1997 m. pastatė jiems priklausiusiame žemės sklype daržinę, tarp šalių nėra ginčo, kad daržinę savo lėšomis pastatė ieškovė K. B. kartu su vyru V. B., tačiau ieškovė su vyru iš karto po daržinės pastatymo jos pagal tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nustatytą tvarką neįregistravo. Tik 2016 m. ieškovė pradėjo daržinės teisinės registracijos ir nuosavybės teisių į ją pripažinimo procedūras – 2016 m. birželio 9 d. ieškovės užsakymu buvo parengta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla su statinio – daržinės planais ir kitais lydimaisiais dokumentais, daržinės baigtumas nurodytas 100 proc., ieškovė du kartus kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras, taip pat dėl pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir atliko kitus veiksmus, tačiau jau tuo metu ieškovei priklausęs žemės sklypas, ant kurio stovėjo daržinė, buvo parduotas pirkėjui Ž. Š. 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu.
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė siekė įgyti nuosavybės teisę į daržinę vienu iš įstatymų nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent statinio pastatymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija ir statinio neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018). Taigi aplinkybė, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo nuosavybės teisių į pastatytą daržinę, jos nuosavybės teisės į ją, įgytos naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnis), nepaneigia, tačiau šiuo atveju aktualu tai, kad tik 2016 m., t. y. po 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo, kuriuo jai priklausęs žemės sklypas, ant kurio stovėjo daržinė, buvo parduotas iš varžytynių, ieškovė pradėjo nuosavybės teisių į daržinę pripažinimo procedūras.
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aktualūs 2013 m. balandžio 10 d. ieškovės žemės sklypo turto pardavimo iš varžytynių aktas bei 2016 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryti jau po naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. CK 6.395 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi tiek 2013 m. balandžio 10 d., tiek 2016 m. sausio 15 d.) numatė, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014). Nagrinėjamu atveju turto pardavimo iš varžytynių aktas ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant minėtai CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatai, klausimas kieno nuosavybėn pereina žemės sklype esanti daržinė (statinys) akte ir sutartyje nebuvo aptartas, todėl akivaizdu, kad ginčo pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostata, nuosavybės teisėn perėjo pagal 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą trečiajam asmeniui Ž. Š., o vėliau pagal 2016 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsakovams A. G. ir E. G., t. y. žemės sklypo pirkėjams. Nei 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akte, nei 2016 m. sausio 15 d. žemės sklypo ir fermos pirkimo – pardavimo sutartyje ginčo turtas – daržinė – nėra išskirtas kaip turtas, nepereinantis trečiojo asmens ir atsakovų nuosavybėn. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga tai, ką su nuosavybės teisėn įgyta daržine planuoja daryti atsakovai (nugriauti, vykdyti joje ūkinę veiklą ar kt.), kadangi nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės atstovo argumentai, kad daržinė ieškovei yra gyvybiškai svarbi jos ūkiui, o atsakovai daržinę ketina nugriauti, šiuo atveju nedaro ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisių jai į daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažinimo netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovei K. B. žyminio mokesčio (145 Eur) už ieškinio pateikimą sumokėjimas 2019 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmetamas. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės K. B. valstybei priteistina 145 Eur žyminio mokesčio.
Paskirstytinos ir šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai.
Atsakovas A. G. yra pateikęs įrodymus dėl jo turėtų 1781,50 Eur atstovavimo išlaidų, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą, todėl priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės K. B..
Iš ieškovės taip pat priteistinos teisme turėtos 16,68 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kadangi jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1781,50 Eur (vieas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt vienas euras ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,68 Eur (šešiolika eurų ir šešiasdešimt aštuoni euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistas sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.