Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui T. V., pareiškėjo atstovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui A. G., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Mildai Sokolovskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovo prašymo duoti sutikimą pareiškėjui skirti nuobaudą profesinė sąjunga negavo. Jokių įrodymų, kad rašto negavo, pateikti negali. Prašė skundą tenkinti, nes atsakovas padarė esminį procedūrinį pažeidimą.

Atsakovo nuomone, byloje nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Vidaus tarnybos statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Taigi statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas yra vidaus reikalų įstaigos veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nesvarbu, ar pareigūnas yra profesinės sąjungos narys, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o nepagrįstas tokios galimybės apribojimas galėtų sutrukdyti tarnybinę drausmę, taip pat sukelti pavojų viešajam interesui. Minėtos teisės normos nustato profesinėms sąjungoms pareigą savo teisėmis naudotis protingai, jomis nepiktnaudžiauti ir be pakankamo pagrindo neriboti darbdavio teisių.

Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo išvados kopija 2015-07-16 buvo išsiųsta Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui A. L. dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą T. V.. Dėl techninės klaidos rašte minimas T. V. vietoj T. V.. Atkreipia dėmesį, kad pridėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo pavardė įrašyta teisingai, t. y. T. V.. Įvykęs rašymo apsirikimas ištaisytas 2015-10-21 įsakymu Nr. 10-TE-798. Taigi atsakovas mano, kad pareiškėjo teiginiai, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą atsakovas privalėjo gauti profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą, tačiau dėl jo nesikreipė, yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad raštas dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo išsiųstas. Patvirtinimas, kad profesinė sąjunga raštą gavo, nebuvo gautas.

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausieji specialistai E. S. ir E. T. (E. T.) 2015-05-29 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-30550 (b. l. 26–28) nurodė, kad 2015-05-25 pagal Vilniaus aps. VPK viršininko pavaduotojo 2015-05-25 patvirtintą planą Nr. 10-IL-10067 „Dėl netikėtų Vilniaus aps. VPK padalinių veiklos patikrinimų“ (b. l. 29) atliko netikėtą Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK pareigūnų veiklos patikrinimą. Jo metu buvo tikrinama Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Ukmergės rajono PK) Operatyvaus valdymo padalinio bei patrulio V7025 veikla. Nustatyta, kad patrulio pareigūnai sėdėjo tarnybiniame automobilyje prie savivaldybės pastato, esančio Kęstučio a., o 4.21 val. priėjus arčiau, pastebėta, kad pareigūnai tarnybiniame automobilyje miegojo.

Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui S. K., vyresniesiems patruliams T. V. ir G. A. 2015-06-08 buvo įteikti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 35–37). 2015-06-08 pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 39). 2015-06-19 tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas buvo pratęstas 30 dienų (b. l. 32). 2015-07-16 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. JS-106, kuria, be kita ko, pareiškėjui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą už tarnybinį nusižengimą, t. y. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.5 ir 20.7 punktų nesilaikymą (b. l. 16–22).

2015-07-20 Vilniaus aps. VPK išsiuntė Nr. 10-S-182875 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui A. L. Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2015 m. liepos 16 d. tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio veiksmų išvados kopiją pagal kompetenciją spręsti klausimą dėl išankstinio sutikimo skiriant tarnybines nuobaudas (b. l. 94).

2015-08-06 Vilniaus apskrities VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 10-TE-601, kuriuo, atsižvelgęs į 2015-07-16 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. JS-106, pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 13).

2015-11-24 teismo posėdyje liudytojas E. T. (E. T.) patvirtino, kad atliko netikėtą pareigūnų veiklos patikrinimą.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pažymėtina, kad, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu paskirtai nuobaudai panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-92-261/2015). Šį imperatyvų reikalavimą nustato Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 29 punktas detalizuoja Vidaus tarnybos įstatymo 43 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nustato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovas 2015-07-20 raštu Nr. 10-S-182875 kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skiriant tarnybines nuobaudas (b. l. 24). Atsakovo rašto originalas siunčiamas nebuvo, vadinasi, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis elektroniniu paštu.

Teismo nuomone, nors, kaip minėta, teisės aktai nenustato konkretaus kreipimosi būdo, tačiau jis neturi kelti abejonių, ar kreipimasis gautas. Loginiu ir sisteminiu teisės aiškinimo metodais aiškinant Tvarkos aprašo 29 punktą, 14 dienų terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo faktinio gavimo arba tinkamo įteikimo momento, priešingu atveju paneigiama profesinės sąjungos teisė per 14 dienų apsispręsti patenkinti prašymą ar ne. Vadinasi, kreipimosi išsiuntimo faktas savaime nepatvirtina, kad buvo tinkamai laikomasi Tvarkos aprašo 29 punkte nustatytos kreipimosi tvarkos.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovas 2015-07-20 raštą Nr. 10-S-182875 siuntė elektroniniu paštu dviem profesinėms sąjungoms: Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai (elektroninio pašto adresu info@pareigunai.lt) ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai (elektroninio pašto adresu kaunoprofsajunga@gmail.com) ir prašė patvirtinti gavimą (b. l. 94). Iš Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos patvirtinimas buvo gautas (b. l. 102), tačiau iš Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos patvirtinimas nebuvo gautas. Taigi, atsakovas, neturėdamas patvirtinimo, kad Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga gavo 2015-07-20 raštą Nr. 10-S-182875, po 17 dienų nuo išsiuntimo priėmė ginčijamą įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas nuo rašto išsiuntimo dienos iki ginčijamo įsakymo priėmimo dienos ėmėsi veiksmų įsitikinti, ar 2015-07-20 raštą Nr. 10-S-182875 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga gavo. Teisės aktuose nenustatyta, kokia forma darbdavys turi kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiga kreiptis į profesinę sąjungą tenka būtent atsakovui, jis, pasirinkdamas kreipimosi į profesinę sąjungą būdą, ir turi užtikrinti, kad toks kreipimasis būtų tinkamai įteiktas ir nekiltų abejonių dėl jo gavimo.

Įvertinęs byloje esančius ir anksčiau aptartus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamą įsakymą priėmė iš esmės neturėdamas jokių objektyvių įrodymų, kad profesinė sąjungą gavo jo kreipimąsi dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas nebandė susisiekti su profesine sąjunga, kreiptis pakartotinai ar įteikti kreipimąsi kitais priimtinais būdais (pvz., registruotu paštu). Taigi konstatuotina, kad atsakovas, vykdydamas savo pareigą kreiptis į profesinę sąjungą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tarnybinė nuobauda skirta apie tai tinkamai neinformavus profesinės sąjungos, todėl padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kurio pakanka paskirtai nuobaudai panaikinti. Dėl šios priežasties ginčijamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-08-06 įsakymo Nr. 10-TE-601 dalis dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. V. naikintina (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-08-06 įsakymo Nr. 10-TE-601 dalį dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. V..

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.