Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2005-06-15 · Administracinė byla Nr. P-663-35-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-06-15
Bylos Nr.
P-663-35-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Vyriausiajai
Kategorijos
  • 66.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P 15 - 35 / 2005Procesinio sprendimo kategorija 66.10 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4 – 424 / 05 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją priimti nagrinėti jo 2004-08-02 skundą bei apginti jo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis, t. y. apginti teises, nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Nurodė, kad, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartimi, per vieną mėnesį nuo jos įsiteisėjimo (Vyriausiojo administracinio teismo 2004-07-01 nutartis byloje Nr. AS8-326), tai yra 2004-08-02 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl įpareigojimo Sveikatos apsaugos ministeriją atsakyti į jo 2003-12-12 prašymą. Skundą 2004-08-03 sprendimu priimti atsisakyta nurodant, kad yra praleistas terminas jam paduoti. Sprendimas yra neteisingas, kadangi į atsakovą jis kreipėsi vadovaudamasis įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri yra visiems privaloma.

Atsiliepimas

Atsakovas Vyriausioji administracinių ginčų komisija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad G. K. 2004-08-02 skundas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos buvo paduotas praleidus įstatymuose nustatytus viešojo administravimo institucijų ir jų tarnautojų veiksmams apskųsti terminus. Komisijai Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas nesuteikia teisės atnaujinti apskundimo terminų. Pagal ABTĮ 34 straipsnį tokią teisę turi tik teismas.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas į Administracinių ginčų komisiją dėl Sveikatos apsaugos ministerijos neveikimo kreipėsi praleidęs 2 mėnesių terminą (ABTĮ 30 straipsnis), todėl komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti nagrinėti piliečio skundą. Taip pat pažymėjo, kad G. K. 2003-11-26 skundu kreipėsi į ministeriją dėl padarytos sveikatai žalos nustatymo bei žalos atlyginimo. Minėtą skundą pagal kompetenciją ministerija 2003-12-01 raštu persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriui. Pastarasis G. K. atsakė 2004-01-05 raštu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. lapkričio 29 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-06-02 nutartis besąlygiškai įpareigoja Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją priimti G. K. skundą - tiek skundo padavimas teismui, tiek Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai yra reglamentuotas ABTĮ ir Administracinių ginčų komisijų įstatymais. ABTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjas į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją kreipėsi tik 2004-08-02, kai jau buvo praleisti visų skundo reikalavimų padavimo komisijai terminai. Administracinių ginčų komisijų įstatymas nenumato, kad komisijos galėtų spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, todėl Vyriausioji administracinių ginčų komisija pareiškėjo skundą priimti bei nagrinėti atsisakė pagrįstai. Nagrinėjamu atveju skundo padavimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai termino praleidimo priežastys neturi teisinės reikšmės, kadangi teisės aktai nenumato galimybės spręsti tokio termino atnaujinimo klausimo. Pagal ABTĮ 34 straipsnį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Ši teisės norma taikoma tik skundo priėmimui teisme, kadangi ji išdėstyta skirsnyje „Pagrindinės skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui taisyklės”. Įstatymai nesuteikia teismui teisės atnaujinti skundo padavimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai termino, todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją priimti nagrinėti jo 2004-08-02 skundą negali būti tenkinamas. Teismas išnagrinėti pareiškėjo skundo, paduoto Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, taip pat negali, nes tiek Vilniaus apygardos administracinio, tiek Vyriausiojo administracinio teismų nutartimis pripažinta, kad dalis skundo reikalavimų Sveikatos apsaugos ministerijai paduoti praleidus terminą, dalis - nesilaikius privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, be to, analogiškus reikalavimus atsisakyta priimti teismo 2004-09-03 nutartimi, o tas pats klausimas negali būti sprendžiamas pakartotinai (skundų priėmimo medžiaga Nr. 1603/2004). 2004-09-03 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2004-10-15 priėmus nutartį, kuria atmestas G. K. atskirasis skundas. Pastarosios nutarties konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad reikšti pareiškėjo reikalavimams praleisti ABTĮ 30 straipsnyje bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai, todėl pareiškėjas nebegali pasinaudoti išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Remdamasis išdėstytu teismas konstatavo, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir, kad šiai komisijai negali būti paduodami prašymai dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę pakartotinai kreiptis į atsakovą Sveikatos apsaugos ministeriją dėl informacijos suteikimo, dėl gydymo kokybės įvertinimo ir visais kitais skunduose Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir teismui nurodomais klausimais, o nesutikdamas su Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmais ar neveikimu - įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į administracinį teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė 2004-11-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują – įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją priimti nagrinėjimui pareiškėjo 2004-08-02 skundą Nr. 125. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo įpareigoti išnagrinėti jo skundą ir tuo pačiu apginti jo teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Taip būtų įgyvendintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-06-02 nutarimas, kuriame išaiškinta skundo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai padavimo tvarka, bei pareiškėjo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria išaiškinta, jog jis gali pakartotinai kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, o vėliau, jei nesutiks su jos veiksmais ar neveikimu, - į teismą, nurodė, jog tokiu atveju tai jau būtų skundas nauju pagrindu – dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo, atsakovui reaguojant į naujai pareikštus pareiškėjo reikalavimus. Pabrėžė, jog teismas nepagrįstai nagrinėjo klausimą dėl termino skundui paduoti, kadangi patikslintame jo skunde toks reikalavimas nebuvo keliamas. Patikslinęs savo apeliacinį skundą pareiškėjas prašė išspręsti klausimą dėl jo prašymo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją įvertinti tyrimo ataskaitą, kurią ministerijai turėjo pateikti Vilniaus miesto sveikatos skyrius pagal ministerijos 2003-12-01 pavedimą ištirti pareiškėjo skundą, nagrinėjimo teisme. Taip pat išspręsti klausimą dėl jo prašymo ištirti, ar veikė Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisija, ar buvo priimti jos nuostatai, ar jie buvo publikuoti tuo metu, kai turėjo būti nagrinėjamas jo 2003-12-12 prašymas, nagrinėjimo teisme.

Atsiliepimas

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindė tais pačiais argumentais.

Atsakovas Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, nes teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio 15 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisinės gynybos garantija – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, teisė kreiptis į teismą su skundu, prašymu, pareiškimu. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis taip pat nustato teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje. Nors Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtino žmogaus galimybę kreiptis į teismą, tačiau tokia teisė nėra besąlyginė - ji realizuojama esant tam tikriems įstatymų įtvirtintiems pagrindams. ABTĮ tokie pagrindai nustatyti 37 straipsnio 2 dalyje. Teismui nustačius bent vieną iš jų – konstatuojamas procesinės subjektinės teisės (teisės kreiptis į teismą) nebuvimas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nepatenkintas Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų neveikimu, t. y. tuo, kad nevykdomas jo 2003 m. gruodžio 12 d. prašymas perduoti 2003 m. lapkričio 26 d. skundą dėl žalos atlyginimo Pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo komisijai, šį neveikimą skundė teismui, tačiau 2004 m. birželio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė skundą priimti, nustatęs ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindą (nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos), kuris daro bylą negalimą. Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista padarius išvadą, kad tokio pobūdžio pareiškėjo skundas pirmiausia turėjo būti išnagrinėtas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje. Ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismas išaiškino įstatymų nuostatas ir konstatavo absoliutų bylos nagrinėjimo teisme negalimumo pagrindą, bet neįpareigojo nei pareiškėjo kreiptis su skundu į minėtą instituciją, nei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos priimti pareiškėjo skundą ir jį išnagrinėti. Teismų nutartys įsiteisėjusios, galioja ir nekvestionuojamos. Pareiškėjo valia, išsiaiškinus kreipimosi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją tvarką ir ar šia tvarka dar galima pasinaudoti, pačiam spręsti dėl skundo padavimo į minėtą instituciją tikslingumo. Administracinių ginčų komisijų veiklą reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų įstatymas, kuriame nėra nustatytas terminas skundui paduoti, tačiau toks terminas apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje ir Vyriausybės 1999-05-04 nutarimo Nr. 533 ,,Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų“ 16 punkte. Pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino šias normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su tokio pobūdžio skundu. Dėl 2003 m. gruodžio 12 d. prašymo, atsakovui į jį neatsakant, ar nevykdant pareigos, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Komisiją ne vėliau kaip 2004 m. kovo 15 d., tačiau kreipėsi tik 2004 m. rugpjūčio 2 d., praleidęs terminą. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad termino skundui į administracinių ginčų komisiją paduoti atnaujinimo įstatymai nenumato ir teisingai aiškino ABTĮ 31 - 34 str. nuostatas, nurodęs, kad administraciniam teismui suteikta teisė atnaujinti praleistą terminą tik skundui (prašymui) į teismą paduoti. Teismas, vykdydamas teisingumą, privalo vadovautis įstatymais. Jis negali prisiimti įstatymų leidėjo funkcijų ir, nesant tam tikro teisinio reguliavimo, sukurti naujas teisės normas ir pritaikyti jas konkrečiam atvejui (ABTĮ 4 straipsnio 3 ir 4 dalys, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 4 straipsnio 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, taikyti įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu tokio nėra – vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminų skundamas paduoti klausimas sureguliuotas ir jokia analogija čia netaikytina. Pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į teismą ir, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, tokios teisės ginti poreikio nėra. Kolegija sutiko su teismo nuomone, kad pareiškėjas, jei neišnyko poreikis ginti savo tariamai pažeistą teisę, turi teisę kreiptis į atsakovą (Sveikatos apsaugos ministeriją) iš naujo, reikalaudamas įvykdyti jo, pareiškėjo manymu, teisėtą reikalavimą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, objektyviai ir teisingai. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2005 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4 – 424 / 05, nes ją išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nurodo, kad ABTĮ 46 str. 4 d. nustato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 47 str. 1 - 3 d. nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinamas, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių šio asmens nešališkumu. Jis bylą nagrinėjusiems teisėjams Nijolei Piškinaitei, Sigitai Rudėnaitei ir Algirdui Taminskui reiškė nušalinimus, kuriuos grindė tokiomis aplinkybėmis: l) teisėjai N. Piškinaitė ir A. Taminskas buvo pasidavę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko K. Lapinsko įtakai nagrinėdami bylą Nr. A6-12/2001 (2001-03-13); 2) teisėjas A. Taminskas administracinėje byloje Nr. AS10-447/2004 (2004-10-15) įtvirtino skundo padavimo terminų skaičiavimą, pažeidžiantį teisės viršenybę - administravimo subjekto neveikimo atveju taikė ABTĮ 33 str. 1 dalį, 2005-06-15 nutartyje Nr. A4-424-2005, dalyvaujant teisėjui A. Taminskui, terminai skundui dėl administravimo subjekto neveikimo skaičiuojami taikant ABTĮ 33 str. 2 d.; 3) teisėja S. Rudėnaitė pirmininkaudama išėmė ir nuslėpė iš Aukštesniojo administracinio teismo bylos Nr. I5-192/2000 (2000-03-16) dokumentus; pirmininkaudama Aukštesniojo administracinio teismo byloje Nr. A5-l29/2000 (2000-03-09) įteisino sufabrikuotą sprendimą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I2-130/1999 (1999-12-29). Abejonių teisėjų nešališkumu kelia ir teisėjų veiksmai bylos Nr. A4-424-2005 nagrinėjimo 2005-06-15 teismo posėdyje metu: 1) minėti teisėjai sufabrikavo 2005-06-15 teismo nutartį dėl teisėjų nušalinimo - byloje nėra jokių įrodymą, kad nušalinimą teisėjams jis reiškė dėl to, kad minėti teisėjai jo atžvilgiu priėmė nepalankius sprendimus (prieš tai nagrinėtose bylose), kaip tai nurodoma 2005-06-15 nutartyje dėl nušalinimo; 2) teismas nepranešė apie naujai gautus (jo pateiktus) įrodymus, kaip nustatyta ABTĮ 138 str. l d. Visus įrodymus pluoštu pirmininkaujantis teisėjas A. Taminskas grąžino jam. Teisėja N. Piškinaitė minėtų įrodymų pateikimą pavadino popierių pametėjimu teismo raštinėje, teigė, kad juos jis turi teikti teismo posėdyje. Tačiau teismas nepranešė ir apie Teismų tarybos pirmininko 2005-05-21 raštą, kurį jis buvo pateikęs teismo posėdyje (apie tai pažymėta 2005-06-20 pastabose dėl teismo posėdžio protokolo); 3) buvo išjungtas apšvietimas, kad jis neįskaitytų pareiškimo; 4) teismas įteisino pirmosios instancijos teismo sufabrikuotą sprendimą. Neteisėta teismo sudėtis tyčia buvo paskirta nagrinėti bylą, nes: 1) byloje Nr. A4-424-2005 jis buvo 2005-03-30 raštu pareiškęs nušalinimus teisėjams S. Rudėnaitei ir N. Piškinaitei, kalbėjo ir apie neteisėtą teisėjo A. Taminsko veiką; 2) jis buvo pateikęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui 2005-05-24 pareiškimą, kuriame skundė neteisėtą teisėjo A. Taminsko veiką ir kalbėjo apie sufabrikuoto teismo sprendimo įteisinimą Aukštesniojo administracinio teismo byloje Nr.A5-129/2000 (2000-03-09), kurioje pirmininkavo teisėja S. Rudėnaitė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu - jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Neteisėta teismo sudėtis gali būti konstatuota tik nustačius ABTĮ septintojo skirsnio (46, 47 straipsniai), reglamentuojančio teismo sudėtį, nuostatų pažeidimus.

ABTĮ 46 straipsnio 4 dalis, kuria remiasi pareiškėjas, nustato draudimą teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą apeliacinės instancijos teisme ar pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju minėtas draudimas nebuvo pažeistas. Nagrinėjant administracinę bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bei priimant joje 2005 m. birželio 15 d. nutartį dalyvavo teisėjai Artūras Drigotas, Gintaras Kryževičius, Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė ir Algirdas Taminskas. Nei vienas iš šių teisėjų nedalyvavo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, tad konstatuotina, kad administracinė byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą pateiktus argumentus, nenustatyta ir ABTĮ 47 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytų aplinkybių, kurioms esant minėti teisėjai negalėtų dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą bei priimant joje nutartį. Pareiškėjo pareikšti nušalinimai teisėjams Gintarui Kryževičiui, Nijolei Piškinaitei, Algirdui Taminskui ir Sigitai Rudėnaitei, kuriuos jis grindė prašyme atnaujinti procesą pateiktais motyvais, jau buvo išnagrinėti vadovaujantis ABTĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatomis ir atmesti kaip nepagrįsti (b. l. 110, 118).

Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, darytina išvada, jog administracinę bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas, tad tenkinti pareiškėjo G. K. prašymą ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4 – 424 / 05 nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. prašymo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4 – 424 / 05 pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius