Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams R. D. ir D. D. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai – atsakovų gyvenamojoje vietoje kartu gyvenančiam asmeniui – jų marčiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė AB DNB bankas (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) 2013 m. rugsėjo 18 d. su atsakovais R. D. (buvusi – B.) ir D. D. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 0400-2013-85506 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovams 12000 Lt (3475,44 Eur) dydžio vartojimo kreditą, skirtą vartojimo reikmėms, kuris turėjo būti grąžinamas dalimis pagal grafiką iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., kartu kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovai įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir pradinei kreditorei liko skolingi 2579,25 Eur kredito ir 357,18 Eur mokėjimo palūkanų.

2017 m. birželio 15 d. pradinė kreditorė Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintinio perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovų prievolę Lindorff OY, Lietuvos Respublikoje veikusiai per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovai pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą, kaip numatyta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje, informuoti nebuvo, todėl atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, laikytina, jog ieškovė, perėmusi reikalavimą į atsakovų įsiskolinimą, tinkamai informavo skolininkus apie reikalavimo perleidimą pareikšdama ieškinį teisme.

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu.

Tarp pradinės kreditorės ir atsakovų vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pradinė kreditorė suteikė atsakovams vartojimo kreditą, atsakovai jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, periodinių įmokų laiku nemokėjo, todėl pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl solidariai iš jų ieškovei priteistina 2579,25 Eur negrąžinto kredito ir 357,18 Eur palūkanų.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo visiškai atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Sutarties 34 punkte atsakovams buvo nustatyta prievolė mokėti 0,05 proc. delspinigius už Sutartyje nustatytais terminais nesumokėtas įmokas. Ieškovė delspinigius paskaičiavo už 180 dienų, iš viso 264,28 Eur, kurie priteistini solidariai iš atsakovų.

Iš atsakovų solidariai ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3200,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas 72,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887:

- 2579,25 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 25 ct) negrąžinto kredito;

- 357,18 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 18 ct) palūkanų;

- 264,28 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 28 ct) delspinigių;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 ct), t. y. po 36,00 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.