Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. V. ir D. N., trečiajam asmeniui E. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo E. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. N. ir jo atstovė advokatė M. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad atsakovams neterminuotai būtų apribota tėvų valdžia jų dukters S. N. atžvilgiu, sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su laikinąja globėja E. V. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo D. N. priteisimo prašė tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas D. N. paaiškino, kad yra jaunas, šiuo metu nedirba, jį išlaiko mama, ieško darbo ir galėtų uždirbti 500-600 Eur per mėnesį, bet kol kas darbo nerado, todėl sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia S. N. atžvilgiu. Paaiškino, jog dukters nelanko, su ja nebendrauja, išlaikymo jai neteikia. Abejoja dėl to ar S. N. yra jo dukra, bet ir DNR patvirtinus, kad mergaitė yra jo dukra, jos auginti, prižiūrėti nenorėtų, sutinka tik prisidėti prie išlaikymo. Kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, turto neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovės G. V. atstovė advokatė L. T. su ieškiniu sutiko visiškai rašytiniuose atsakovės paaiškinimuose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai G. V. ir D. N. yra S. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Mergaitei šiuo metu yra 1 metai ir 5 mėnesiai.

2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas leidimas steigti laikinąją globą S. N., gim. (duomenys neskelbtini), nepaimant jos iš nepilnametės motinos G. V. ir tėvo D. N. Nutartyje nurodyta, jog grėsmės realumo požymis nebuvo nustatytas, nes nors vaiko motina ir tėvas yra nepilnamečiai, tačiau jie tinkamai rūpinasi vaiku, motina pati maitina vaiką, nekelia grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, kad nepilnamečiai vaiko tėvai kelia realų pavojų dukrai S. N., tačiau dėl tėvų nepilnametystės būtina vaikui steigti globą, leido steigti S. N. laikinąją globą, nepaimant jos iš tėvų, taip užtikrinant motinos ir vaiko teisę gyventi kartu.

2019 m. gegužės 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1 -736 S. N. nuo 2020 m. gegužės 7 d. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta vaiko močiutė E. V.

2019 m. liepos 4 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu nustatyta, kad nepilnamečiai vaiko tėvai nuolat konfliktavo, todėl D. N. išvyko gyventi pas savo tėvus, mergaitės motina su mergaite ir E. V. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, G. V. baigė dešimt klasių ir planuoja įsidarbinti, S. N. dėl gomurio ir lūpos defekto planuojama operacija, gaunamų pajamų pakanka tik baziniams šeimos poreikiams tenkinti. 2019 m. liepos 4 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame numatyta teikti šeimai socialines paslaugas, vaiko tėvai įpareigoti gyventi kartu su mergaite ir jos globėja, užtikrinti tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą, vykdyti gydytojų ir kitų specialistų rekomendacijas, dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, G. V. įpareigota dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose.

2019 m. gruodžio 4 d. buvo peržiūrėtas pagalbos šeimai planas. Posėdžio metu nustatyta, kad vaiko motina mokosi Kretingos technologijų ir verslo mokykloje virėjos specialybės, tačiau ji neįgyvendino plane numatytų įpareigojimų, vaiko tėvas gyvena atskirai nuo šeimos, jį išlaiko tėvai, planuoja atlikti DNR tyrimą tėvystei nustatyti, su dukra nebendrauja, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Pagalbos šeimai planas buvo papildytas įpareigojimais atsakovui registruotis Užimtumo tarnyboje, atlikti DNR tyrimą tėvystei nustatyti bei teikti išlaikymą dukrai. Sudaryti pagalbos planai ir teikiamos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, nes atsakovai įsipareigojimų nevykdė, su socialiniais darbuotojais nebendravo, paslaugų nepriėmė, tėvystės įgūdžių kursų, psichologo konsultacijų nelankė ir visiškai nusišalino nuo dukters priežiūros.

2020 m. balandžio 23 d. globojamo vaiko aplankymo akte užfiksuota, jog S. N. gyvena su E. V., kuri yra sudariusi gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių ir poreikius, rūpinasi vaiko mityba, higiena, sveikatos priežiūra, mergaitei atlikta viršutinės lūpos operacija, planuojama kita operacija, mergaitė yra užrašyta į lopšelį darželį. Vaiko globėjos E. V. teigimu vaiko mama su jomis negyvena, gyvena (duomenys neskelbtini). G. V. dukters prižiūrėti, ja rūpintis nenori, nes mergaitė yra neįgali, ryšio tarp jų nėra. Mergaitės tėvas nepalaiko jokio ryšio su dukra, nebendrauja, nepadeda išlaikyti.

Iš 2020 m. balandžio 27 d. Kretingos socialinių paslaugų centro rašto nustatyta, kad teikiant socialines paslaugas šiai šeimai, G. V. globėjos šeimoje buvo sutikta tris kartus, ji išsikraustė iš mamos namų, dukra nesirūpina, nesidomi dukters gyvenimu, neprisideda prie išlaikymo. Bendraujant su G. V. ji nesugeba valdyti emocijų, pykčio, agresijos. Vaiko tėvas D. N. nei karto neaplankė dukros, nesidomėjo ja, neteikia išlaikymo.

Kadangi atsakovai nesiekia pakeisti savo gyvenimo ir rūpintis dukra, ja visiškai nesidomi, nesirūpina ir neteikia jai išlaikymo, 2020 m. gegužės 4 d. buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

Atsakovas D. N. niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet jokių išmokų negauna, yra išlaikomas tėvų, jokio turto, kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė G. V. mokosi Technologijos verslumo mokykloje, dirba (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis jos darbo už mokestis sudaro apie 400 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių neturi.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai G. V. ir D. N. dėl jauno amžiaus, nesusiformavusių vertybių, socialinių įgūdžių stokos nenori ir vengia prižiūrėti ir auklėti savo mažametę dukrą. Dėl atsakovų negebėjimo pasirūpinti mažamete dukra, mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa pas mergaitės močiutę E. V.. Atsakovams buvo teikiamos įvairios socialinės paslaugos, siekiama, kad gyvendami kartu su mergaitės globėja jie įgytų tėvystės ir kitų socialinių įgūdžių, pradėtų rūpintis dukra, tačiau jie jas priėmė vangiai, nustatytų įpareigojimų tinkamai nevykdė. Atsakovai iniciatyvos keisti gyvenimo būdą, rūpintis mažamete dukra ir užtikrinti jai saugią ir sveiką aplinką nerodo ir duomenų, kad artimiausioje ateityje ši situacija gali pasikeisti byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovo D. N. paaiškinimus teismo posėdžio metu ir atsakovės G. V. rašytinius paaiškinimus, daro išvadą, kad atsakovai dėl abejingumo, t. y. kaltais veiksmais neįgyvendina tėvų pareigų ir jų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo, 2019 m. gegužės 3 d. nustačius mergaitei laikinąją globą, atsakovai nerodė jokių pastangų ir noro susigrąžinti dukterį, iki šiol dukterimi visiškai nesirūpina, ja nesidomi, išlaikymo jai neteikia ir duomenų, leidžiančių manyti, kad padėtis artimiausioje ateityje gali pasikeisti, nėra, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnametės dukros S. N. atžvilgiu.

Atsakovams G. V. ir D. N. neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti vaikui išlaikymą.

Atsakovų dukrai S. N. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. AD1 – 736 nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta močiutė E. V. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. suteikia mergaitei gyvenamąjį būstą, materialiai ją išlaiko, užtikrina jos poreikius augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Taip pat užtikrina mergaitės teises į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį. Tarp mergaitės ir močiutės yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Darytina išvada, kad E. V. yra pajėgi pasirūpinti savo anūke ir užtikrinti jai saugią aplinką. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio vaiko S. N. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina su laikinąja globėja E. V..

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas D. N. niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet jokių išmokų negauna, yra išlaikomas tėvų. Atsakovė G. V. mokosi (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis jos darbo už mokestis sudaro apie 400 Eur per mėnesį. Abu atsakovai nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo ar kitokio turto neturi, tačiau abu yra jauni, darbingi, sveikatos sutrikimų neturi ir turi galimybę dirbti ir gauti stabilias pajamas. Nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas ar visiškas nevykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (amžius, sveikatos būklė ir pan.), o šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų po 200,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnametei dukrai S. N. mokamą periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nors nepilnametės būtiniesiems poreikiams reikalingų lėšų skaičiuoklė nepateikta, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių (mergaitė netrukus pradės lankyti ugdymo įstaigą), sveikatos būklę (mergaitė turi įgimtų gomurio ir lūpos defektų, jai buvo atlikta operacija ir ateityje dar bus atliekama operacija, reikalingas tinkamas maitinimas), į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, teismas sprendžia, jog būtinoms S. N. vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jos poreikius maistui, aprangai, būstui, specifinius poreikius sveikatai, auklėjimui ir poilsiui, per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra protinga, atitinkanti vaiko poreikius ir pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų G. V. ir D. N. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Išlaikymas išieškomas globėjui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą neskaičiuotinas ir nepriteistinas.

Atsakovams G. V. ir D. N. bei trečiajam asmeniui E. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimais teikiama garantuojama, 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir vaiko globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 406 – 407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovų D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią nepilnametės dukros S. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 200 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai S. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti E. V., gimusią (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nepilnamečio vaiko S. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.