Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-453-1026/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
1-453-1026/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20138-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Motiejūnienė
Nukentėjusysis
G. F., D. F.
Kaltinamasis
A. Ž.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas, Povilas Pečiukevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-453-1026/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20138-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;1.2.4.8.1.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.; 1.1.7.; 1.1.7.2.7.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 23 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nukentėjusiųjų G. F., D. F. atstovei pagal įstatymą I. T.,nukentėjusiųjų G. F., D. F. įgaliotam atstovui advokatui Povilui Pečiukevičiui,kaltinamajai A. Ž., jos gynėjui advokatui Vytautui Mykolui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštasis išsilavinimas, dirbanti V. J. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, keramike, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. Ž. 2016 m. balandžio 29 d., apie 15.15 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, smurtavo prieš kartu su ja gyvenančias mažametes anūkes G. F., gim. (duomenys neskelbtini), D. F., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. tyčia sudavė diržu du kartus D. F. į dešinę koją ir, padarydama poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė D. F. sveikatą. Taip pat, tyčia diržu sudavė tris kartus G. F. per rankas, ir padarydama poodinę kraujosruvą kairės plaštakos penktame piršte, nežymiai sutrikdė G. F. sveikatą.

Kaltinamoji A. Ž. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo balandžio 29 dieną, apie 15.15 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo neblaivi, buvo prisnūdusi. Ketvirtadienį vakare suėmė jos dukrą, tai buvo labai susinervinusi ir penktadienį išgėrė alaus. Didžiosios mergaitės buvo pabėgusios pas draugę, jai nieko nepasakiusios, o mažoji mergaitė buvo su ja. Kai parėjo tos dvi anūkės, iš paskos joms atėjo kaimynės, kurios paaiškino, kad mergaitės nuo virvės ėmė rūbus. Po to dar pamatė, kad nuo spintelės dingo jos pinigai, kur buvo pasidėjusi duonai, pienui. Mano, kad mergaitės pinigus paėmė tada, kai ji snaudė, o išėjusios išleido. Kai kaimynės išėjo ir mergaitės parėjo į namus, ji supykusi ant mergaičių, nesusitvardė. Paėmė ne tą diržą. Nesusilaikė ir D., už tai, kad ji ėjo paskui G., sudavė diržu, o G. davė per nagus. Organizatorei G. kliuvo daugiau. G. sudavė kelis smūgius diržu per rankas, o D. sudavė vieną kartą diržu į dešinę šlaunį. Konfliktas įvyko dėl to, kad abi anūkės be jos žinios nuo spintelės pasiėmė pinigus ir juos išleido. Mergaičių atžvilgiu smurtavo pirmą kartą, dėl to ji nuoširdžiai gailisi, pasižada taip nebedaryti, nes mergaites labai myli. Mano, kad jei būtų buvusi blaivi, taip būtų neįvykę arba ji būtų paėmusi kitą diržą, minkštą, su kuriuo anksčiau tik pagąsdindavo. Anūkes prižiūrėjo ji, nes mama buvo sulaikyta, kad atliktų bausmę. Mano, kad sugebėtų auklėti anūkes ir be mušimo. Savo poelgį vertina blogai. Mergaičių atsiprašė, jos jai atleido, išbučiavo. Dabar jos anūkės D. F. ir G. F. gyvena grupiniuose Vaikų globos namuose. Supranta, kad alkoholis nepilnamečių akivaizdoje neturėtų būti vartojamas ir tai yra paskutinis kartas.

Po kaltinamosios prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką, pati A. Ž. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusiųjų atstovai ir gynėjas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. Ž. visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka:

2016-04-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) bute. Buto rytinėje pusėje yra kambarys. Prie vakarinės sienos yra sekcija, prie jos stovi stalas, ant kurio padėtas diržas. Diržas yra juodos spalvos, ant jo pritvirtinta daug metalinių detalių. Šalia diržo guli metalinė detalė nuo diržo, kuri yra atitrūkusi. Diržo ilgis apie 50 cm. Diržas ir metalinė detalė paimama ir supakuojama į spec. paketą Nr. 0043212 (6 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustos mažametės nukentėjusiosios G. F. parodymais, kad ją mušė močiutė A. Ž.. Mušė namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Močiutė ją mušė dieną, kai reikėjo eiti į mokyklą. Ji mokosi Skaistakalnio pagrindinėje mokykloje. Kai ji grįžo namo, baba supyko ir pradėjo ją mušti. Kodėl baba supyko, ji nežino, baba ją mušė diržu, su metaliniais burbuliukais. Diržas buvo juodas. Ją mušė du kartus. Abu kartus pataikė į kairės rankos mažylį pirštą. Po mušimo labai skaudėjo. Namuose buvo D. ir P.. P. močiutė nemušė. D. ją bandė ginti ir močiutė mušė D.. Ją mušė į dešinę koją tuo pačiu diržu. Teta su mėlyna striuke, kuri gyvena kitame name, matė kaip jas baba mušė. Kai jas mušė, baba buvo išgėrusi daug alaus. Ji išgėrė du „bambalius“ alaus. Už ką ją mušė močiutė, ji neprisimena. Močiutė ją mušė ne pirmą kartą. Ant močiutės nepyksta, nori su ja bendrauti ir toliau gyventi (51-52 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 476/2016 (05) kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva kairės plaštakos penktame piršte G. F. galėjo būti padaryta suduodant smūgį tyrimui pateiktu diržu aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-04-29. G. F. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. Ž. veiksmai sukėlė G. F. fizinį skausmą (35 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustos mažametės nukentėjusiosios D. F. parodymais, kad ją ir jos sesę G. mušė baba. G. pavogė rūbus, todėl baba ir mušė. Baba mušė ir ją, nes ir ji vogė rūbus. Viskas buvo dieną, buvo šviesu. G. pasiūlė pavogti rūbą, ji pasakė, kad ne, bet abi nuėjo vogti padžiautų rūbų. Jos pavogė maikę, dvi poras kojinių, kelnes. Pavogtus rūbus parsinešė į namus ir nešiojo. Teta matė kaip jos paėmė rūbus ir už rankos atvedė namo. Rūbus atidavė, o kojinių neatidavė. Rūbų vogti ėjo du kartus. Kai močiutė sužinojo, kad jos paėmė rūbus, močiutė jas mušė. Močiutė ją mušė pirmą kartą, mušė diržu metaliniu, kuris yra neilgas. Jai mušė per dešinę kojytę, o G. per pirštą. Kai močiutė ją mušė, skaudėjo ir ji verkė. Po mušimo buvo mėlynė, ją rodė daktarei. G. mušė po jos, G. mušė per pirštą, ją mušė ir kambaryje ir virtuvėje. G. mušė tris kartus į koją ir kartą per pirštą. Kai močiutė mušė G., ši rankomis užsidengė galvą ir jai mušė per pirštą. G. verkė. Kaimynė atėjo iš kito namo ir atėmė diržą. Tuo metu močiutė gėrė alų. Ant babos ji nepyksta, atleido jai (60-62 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 475/2016 (05), kurioje nurodyta, kad poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje D. F. galėjo būti padaryta suduodant smūgį tyrimui pateiktu diržu aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-04-29. D. F. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. Ž. veiksmai sukėlė D. F. fizinį skausmą (b. l. 40).

Liudytojos A. J. parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli yra (duomenys neskelbtini)namas. 2016-04-27, apie 15 val. ji lauke pakabino išskalbtus rūbus. Apie 15.30 val. pastebėjo, kad dingo dukros rūbai. Rūbų ji neieškojo. 2016-04-29, apie 15 val. iš kaimynės O. S. ji sužinojo, kur yra jos dingę skalbiniai. Pasakė, kad rūbai yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjusi prie minėto buto durų, ji sutiko iš buto išeinančią O. S., kuri rankose laikė jos dukros rūbus. Pamačiusi, kad nėra kojinių, abi grįžo į 316 butą. Duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri akivaizdžiai buvo neblaivi. Ji moters paprašė, kad grąžintų kojines (69 b.l.).

Liudytojos O. S. parodymais, kad ji 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje pamatė, jog (duomenys neskelbtini) kieme dvi mergaitės, kurios maždaug 5 ir 8 metų amžiaus nukabina rūbus. 2016-04-29 kaimynai jai pasakė, kad iš lauko džiovyklos dingsta rūbai. Išėjusi į kiemą apie 15.30 val. pamatė tas pačias mergaites ir išgirdo, kaip vyresnė mergaitė rodė mažesnei mergaitei kuriuos rūbus nukabinti. Ji mergaičių paklausė, kur padėjo kitus rūbus, kuriuos nukabino anksčiau. Mergaitės pasakė, kad rūbai yra namuose ir gali juos atiduoti. Tada ji su kita kaimyne ir tomis mergaitėmis nuėjo į mergaičių namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo mergaičių močiutė, kuri buvo neblaivi. Jai pasakė, kad mergaitės pavogė rūbus ir ši pradėjo bartis „Aš jus dabar užmušiu“. Prašė moters, kad ši mergaičių nebaustų, tik paaiškintų, kad tai daryti negražu. Mergaitės surinko pavogtus rūbus ir joms atidavė. Išeidamos susitiko kaimynę A., kuri apžiūrėjo rūbus ir pasakė, kad trūksta kojinių. Ji kartu su A. grįžo į butą (duomenys neskelbtini), tai buvo apie 15 val. A. atidarius duris, iš karto išgirdo kaip verkia mergaitės, didesnė prašė „nemušti“. Įėjusi matė, kaip mažesnė mergaitė klupi, o didesnė mergaitė buvo užsidengusi rankomis galvą. Močiutė metaliniu diržu vieną kartą sudavė į galvos ir sprando sritį. A. pradėjo barti močiutę, ką ši daro ir atėmė diržą ir jai parodė, kokiu diržu ši mušė mergaites. Tuo metu močiutė rėkė, kad reikia mušti mergaites. Jos aiškino močiutei, kad mergaitėms reikia paaiškinti, kad šios negerai daro, o ne mušti. Paklausus mergaičių, ar jas mušė močiutė, abi pasakė, kad mušė ir mažoji mergaitė parodė, kad skauda kojytę ir parodė. Matėsi diržo žymės. Didžioji mergaitė parodė, kad jai skauda ranką. Abi mergaitės buvo apsiverkusios. A. iškvietė policiją ir jos abi mergaites išvedė į kiemą (b. l. 71).

Liudytojo J. Ž. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su A. Ž. ir augintine I. F. bei jos trimis mažametėmis dukromis G., D. ir P.. 2016-04-29 apie 7 val. jis išvažiavo ir namo grįžo apie 15 val. Grįžęs į namus A. Ž. rado neblaivią, o G. buvo apsiverkusi. Mergaitė pasakė, kad ją mušė baba, sakė, kad mušė diržu. Po to atėjo dvi moterys, kurios pasakė, kad matė, kaip baba diržu mušė G.. Jos iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 74).

2016-04-29 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2016-04-29, apie 15.25 val. iš Panevėžio apskrities VPK gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. J., kad matė mušamas mažametes mergaites. Diržu auklėjo jų močiutė A. Ž.. Pabendravus su A. Ž., ji neneigė mušusi diržu savo anūkes. G. F. paaiškino, kad diržu gavusi tris kartus į kairės kojos blauzdą ir sagtimi gavo į kairės rankos mažąjį pirštą. D. F. diržu gavo du kartus į dešinės kojos šlaunį. Mergaitės paaiškino, kad močiutė jas muša ne pirmą kartą. Močiutė A. Ž., prižiūrinti mažametes anūkes, neblaivi, girtumas 2,19 promilės. Akivaizdžių smurto žymių ant mergaičių kūno nesimato, sumušimo vietas mergaitės nurodė žodžiu (b. l. 30-31)

Asmens blaivumo testu Nr. 8388, kuriame nurodyta, kad 2016-04-29 15:47 val. A. Ž. nustatytas 2,19 promilės girtumas. (b. l. 77).

Nukentėjusųjų D. F. ir G. F. atstovės pagal įstatymą I. T. paaiškinimu, jog nepilnametės bendrauja su močiute ir toliau nori bendrauti. ji myli, rodo dėmesį. A. Ž. lanko anūkes ir pripažįsta, kad buvo netinkamai pasirinkta auklėjimo priemonė. Susitarė su A. Ž., kad vaikų grupinio gyvenimo namų psichologo pagalba bus bandoma atstatyti nepilnamečių ir močiutės A. Ž. bendravimą, kad A. Ž. lankytųsi pas psichologus ir bandys išmokti kitų pykčio valdymo metodų ir bendravimo su nepilnametėmis. Mergaitės pirmą kartą buvo paimtos 2015 metais, kai buvo gautas pranešimas dėl netinkamos vaikų priežiūros, tada buvo panaikinta globa ir mergaitės apgyvendintos grupinio gyvenimo namuose. Buvo laukiama kol mama grįš atlikusi bausmę, nes kitų globėjų nebuvo rasta. Dabar mergaitės grįžo į globos namus dėl panaudoto smurto ir alkoholio vartojimo pasekmių. Susitaikymą nepilnamečių ir močiutės bus bandoma sustiprinti. Mažosios mergaitės atlaidžiau žiūri, o vyresniosios G. F. išgyvenimai kitokie. Dėl to pasitelkė psichologus ir atsižvelgė į A. Ž. geranoriškumą bei tą susitaikymą bandys sustiprinti dar labiau.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji A. Ž., smurtavo prieš kartu su ja gyvenančias savo mažametes anūkes D. F. ir G. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Kaltinamoji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus neneigė, kad sudavė diržu du kartus D. F. į dešinę koją. Specialisto išvada patvirtino, jog tokiais veiksmais buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje bei nežymiai sutrikdyta D. F. sveikata. Taip pat, tyčia diržu sudavė tris kartus G. F. per rankas. Specialisto išvada buvo nustatyta, jog tokiais veiksmais padaryta poodinė kraujosruva kairės plaštakos penktame piršte bei nežymiai sutrikdyta G. F. sveikata. Todėl A. Ž. veika, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamosios A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios A. Ž. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Nors prokurorė posėdžio metu, palaikydama valstybinį kaltinimą nurodė, jog šiuo atveju susitaikymas negalimas, reikėtų skirti kaltinamajai individualizuotą laivės apribojimo bausmę, skirti jai įpareigojimus (113 b.l.), tačiau teismas vertina kaltinamosios nuoširdų gailestį dėl įvykusio, taip pat atsižvelgiama į tai, kad A. Ž. diržu anūkėms sudavė ne iš žemų paskatų, o todėl, kad, žinodama apie anūkių netinkamą elgesį (paimtus svetimus rūbus, paimtus jos pinigus be jos leidimo), pyko ant jų dėl netinkamo elgesio, siekė anūkes sudrausminti. Akivaizdu ir tai, kad dėl girtumo ar dėl auklėjimo žinių stokos, A. Ž. pasirinko netinkamas auklėjimo priemones mažamečių atžvilgiu. Jos veiksmai pažeidė mažamečių teises ir interesus augti saugioje globoje, jos pasirinktos poveikio priemonės buvo neproporcingos siekiamam tikslui. Visa tai įvertintina sprendžiant jos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimą. Tačiau BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje priklauso nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip jau buvo minėta, kaltinamoji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką. Toliau spręstina, ar yra kitos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė vienareikšmiškai nepatvirtino nepilnamečių atleidimo savo močiutei fakto, tačiau teismas sprendžia, jog nepilnametės G. F. ir D. F. susitaikė su savo močiute A. Ž.. Vertintina ir tai, kad A. Ž. neteista, ir nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (88 b. l.), nebuvo bausta administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu (b. l. 78-82), dirba (95 b.l.), raštiškų nusiskundimų jos elgesių nėra (94 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (92 b.l.), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, teismui pažadėjo prieš nukentėjusiąsias nebesmurtauti. Ikiteisminio tyrimo teisėjai duotose parodymuose užfiksuota, kad nepilnametės ant močiutės nepyksta, jai atleido. Todėl laikytina, kad nepilnametės nukentėjusiosios per savo įstatyminę atstovę susitaikė su A. Ž.. Iš tiesų žodžių „susitaikau“, „susitaikymas“ paminėtuose apklausos protokoluose nėra, tačiau nukentėjusiųjų tikroji valia, jog nepyksta ant močiutės buvo išreikšta ir įforminta procesiniame dokumente. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad A. Ž. dėl pirmiau aptartų ją charakterizuojančių aplinkybių gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi, teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, kad būtų galima atleisti A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Kliūčių numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kad nebūtų galima atleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą jai susitaikius su nukentėjusiomis nepilnametėmis D. F., G. F. per atstovę pagal įstatymą I. T., baudžiamąją bylą nutraukiant. Tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamoji nusikaltimą padarė artimoje aplinkoje prieš savo anūkes, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ja skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 eurų ir ją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatas Vytautas Mykolas Kazlauskas (99 b.l.). Taip pat nukentėjusiųjų G. F. ir D. F. įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatas Povilas Pečiukevičius, kurio užmokestis paskaičiuotas - 34,74 eurų (101 b.l.). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9, 10 p., BPK 55 str. 4 d., 5 d.) bei į tai, kad kaltinamoji yra senatvės pensininkė, kaip nurodė, dirba pusė etato, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas, minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 d. nutartis Nr.2K-28-976/2015).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. juodos spalvos diržas su metaliniais žiedais, supakuotas spec. pakete Nr. 0043212, 2016-05-11 priduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugyklą (kvitas BBB Nr. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b.l. 84).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 – 298, 301 – 308, 313 straipsniais, BK 38 straipsniu,

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą dėl A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje – nutraukti kaltininkei A. Ž. ir nukentėjusiosioms mažametėms G. F., D. F. per atstovę pagal įstatymą I. T., susitaikius.

A. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 72² straipsnį A. Ž. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per šešis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. juodos spalvos diržą su metaliniais žiedais, saugomą Panevėžio apskrities VPK (supakuotą spec. pakete Nr. 0043212, kvito BBB Nr. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Motiejūnienė