Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių V. B. ir R. M. ieškinį atsakovei J. D., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl leidimo pateikti suderinimui žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės sutikimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės J. D. priešieškinį ieškovėms V. B. ir R. M., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo atidalinimo, pastato/pastato dalies mainų ir atskirų turtinių vienetų suformavimo į butus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės V. B. ir R. M. pareikštame ieškinyje prašo leisti ieškovėms pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriui IĮ „Žemata“ parengtą 3299 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylą be atsakovės J. D. sutikimo su plane pažymėtomis ribomis ir plotais, be sutikimo su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, be atsakovės prašymo leisti pateikti įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre kadastrinių matavimų byloje nustatytus kadastrinius duomenis; nustatyti 3 299 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovės V. B. užsakytą ir IĮ „Žemata“ atliktą 2016 m. balandžio 22 d. naudojimosi tvarkos planą: ieškovei V. B. priskirti naudotis 825 kv. m. žemės sklypo dalimis (plane pažymėta raide „C“), ieškovei R. M. priskirti naudotis – 1 649 kv. m. žemės sklypo dalimis (plane pažymėta raide „B“), atsakovei J. D. priskirti naudotis 825 kv. m. žemės sklypo dalimis (plane pažymėta raide „A“). Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašo leisti atsakovei suformuoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus turtinius vienetus – gyvenamąsias patalpas (butus) pagal 1986 m. spalio 4 d. pasidalinimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu: J. D. naudojasi kambariais 1-3 (7.25 kv. m.), 1-4 (11,14 kv. m.), virtuve 1-1 (7,58 kv. m.), koridoriumi 1-2 (5,51 kv. m.), sandėliu 1-6 (4,37 kv. m.), ½ dalimi verandos 1-5 (6,05 kv. m.), - atskiras turtinis vienetas butas Nr. 1; ieškovė R. M. naudojasi kambariais 2-7 (15,04 kv. m.), 2-6 (12,27 kv. m.), 2-1 (24,50 kv. m.), virtuve 2-4 (11,41 kv. m.), koridoriais 2-3 (4,49 kv. m.), 2-5 (5,60 kv. m.), ½ dalimi verandos 2-8 (4,74 kv. m.), sandėliu 2-2 (4,69 kv. m.) atskiras turtinis vienetas butas Nr. 2, keičiant pastato – gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų pastatus, pagal ieškovės pateiktą vienbučio gyvenamojo namo 1A1m suformavimo į du butus remiantis teisine nepriklausomybe, projektinį pasiūlymą, ir leisti rekonstruoti gyvenamąjį namą be bendraturtės R. M. sutikimo; J. D. nuosavybės teise priklausančias 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mainyti į R. M. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atidalinti J. D. nuosavybės teise priklausančias 825/3300 dalis 0,3300 ha žemės sklypo pagal J. D. pateiktą žemės sklypo atidalinimo planą. Atsakovė J. D. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovei R. M. imtis bet kokių rekonstrukcijos veiksmų, išskyrus 2016 m. kovo 16 d. statinio priežiūros patikrinimo akte Nr. P1-73 nurodytus veiksmus/darbus statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m, esančiam (duomenys neskelbtini), bei neleisti išregistruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m, esantį (duomenys neskelbtini); uždrausti ieškovei R. M. išregistruoti/įregistruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise jai ir ieškovei R. M. priklausantys statiniai yra griaunami/ardomi, neprižiūrimi, ar net naikinami (šulinys ir kanalizacijos šulinys yra išregistruoti jai nežinant, šiuo metu dėl minėtų statinių išregistravimo vyksta byla Kauno apygardos administraciniame teisme). Be to, šiuo metu vyksta iškraustymo darbai iš jai ir ieškovei R. M. priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m, esančio (duomenys neskelbtini). Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – statinys gali būti nugriautas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atlieka iškraustymo darbus iš statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 3I1m, ir, kad iškraustymo darbai atliekami dėl numatyto statinio griovimo/ardymo. Teismas sprendė, kad atsakovei nepateikus duomenų, kurie suteiktų pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė J. D. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinės bylos stadijoje apsaugotų apeliantės, kaip statinių bendrasavininkės, interesus, kitu atveju, apeliantės nuomone, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas – statinys gali būti nugriautas arba netinkamas/pavojingas naudoti. Apeliantė nurodo, kad vyksta iškraustymo darbai iš jai ir ieškovei R. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė nei viena iš ieškovių, o tai apeliantei kelia nerimą. Vienas iš priešieškinio reikalavimų - J. D. nuosavybės teise priklausančias 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mainyti į R. M. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

7.2. Ieškovei R. M. nugriovus ar pradėjus griovimo/ardymo statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), darbus, būtų pažeistos apeliantės teisės. Apeliantė nesutinka su statinio griovimu/ardymu. Todėl nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Ieškovė R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantė prašo taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė grindžia tik prielaidomis, nes jokie kraustymo ir ardymo darbai nebevykdomi, šiuo metu yra užsakytas ūkio pastato rekonstrukcijos projektas (vykdant statinio priežiūros akte Nr. P1-73 nurodytus veiksmu), ieškovė yra įpareigota tai atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Taip pat pažymėtina, kad nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra reglamentuotas CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje, kurioje nurodytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip draudimas imtis tam tikrų veiksmų bei įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 12 p.). Šio straipsnio 1 dalies 13 punktas taip pat įtvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.Byloje nustatyta, kad tarp ieškovių V. B. ir R. M. bei atsakovės J. D., kaip bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,3300 ha ploto žemės sklypo bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kilo ginčas dėl leidimo pateikti suderinimui žemės sklypo kadastrinius matavimus bei įregistruoti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturtės (atsakovės) sutikimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl žemės sklypo atidalinimo, pastato/pastato dalies mainų ir atskirų turtinių vienetų suformavimo į butus. Atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei R. M. imtis bet kokių rekonstrukcijos veiksmų, išskyrus 2016 m. kovo 16 d. statinio priežiūros patikrinimo akte Nr. P1-73 nurodytus veiksmus/darbus statiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1m, esančiam (duomenys neskelbtini), bei neleisti išregistruoti šį statinį, taip pat uždrausti ieškovei išregistruoti/įregistruoti statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netaikė atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavęs, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (CPK 144 str. 1 d.). Nors atsakovė ir nesutinka su šiuo teismo argumentu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias gyvenimo aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Šiuo atveju tai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, apeliantė įrodinėjo vien tuo, kad ieškovė R. M. vykdo iškraustymo darbus iš apeliantei ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl apeliantei neramu, kad po tokių veiksmų gali būti atliktas kitas veiksmas – statinio nugriovimas. Teigia, kad ieškovei nugriovus ar pradėjus griovimo/ardymo darbus būtų pažeistos apeliantės teisės, kadangi ji nesutinka su statinio griovimu/ardymu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, apeliantė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė atlieka iškraustymo darbus iš statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kad iškraustymo darbai atliekami dėl numatyto statinio griovimo/ardymo. Jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, apeliantė nei prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė. Nenustačius tokių aplinkybių, vien prielaidomis pagrįstos apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip keliančios grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareikštų reikalavimų pobūdį ir galimą grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti bei atsisakydamas taikyti minėtas priemones nepažeidė šiam civilinio proceso institutui keliamų tikslų (CPK 185 str.).Atsakovei neįrodžius ir teismui nenustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jos naikinti atskirajame skunde nurodomos motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Atsakovei iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėta 6,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (t. 2, b. l. 30). Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apeliantės (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).Ieškovė R. M. pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (t. 2, b. l. 26, 27). Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, šios išlaidos ieškovei priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (šios išlaidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.