Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-11 · Civilinė byla Nr. 2-902-375/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
2-902-375/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21446-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
AB „Kauno energija“
Atsakovas
R. N., M. N.
Advokatai
Elena Gilienė
Civilinė byla Nr. 2-902-375/2015
(S)
Proceso Nr. 2-69-3-21446-2014-4 Kategorija 35.2.; 3.5.;36.1.; 45.5.; 99.5.; 116.1.; 124.5.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.birželio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovei Giletai Vaicekauskienei, dalyvaujant atsakovams R. N., jo atstovei advokatei Elenai Gilienei, M. N. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams R. N., M. N. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu ( 63-66 b.l.) prašo priteisti iš atsakovų solidariai įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 3760,03 Eur, delspinigių 125,24 Eur, 116,43 Eur žyminį mokestį, 2,55 Eur už duomenų gavimą bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovai ilgą laiką, nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nedeklaravo ir ieškovui nepateikė karšto vandens skaitiklio rodmenų. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 227.4 p. numato, kad vartotojui nedeklaravus butuose įrengtų karšto vandens skaitiklio rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, karšto vandens kiekis už ataskaitinį laikotarpį nustatomas pagal teisės akto ( Vandens vartojimo normos RSN-26-90, pavirtintos LR Statybos ir urbanistikos ministerijos ir LR Aplinkos apsaugos departamento 1991-06-254 įsakymu Nr.79-76) nuostatas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovams vandens pašildymo mokestį pagal normatyvus nuo 2009 m. sausio mėnesio, kadangi atsakovai nevykdė savo pareigos laiku deklaruoti karšto vandens suvartojimo duomenis. Vykstant deryboms dėl taikos sutarties sudarymo (2014 m. lapkričio mėnesį) atsakovai deklaravo karšto vandens skaitiklio parodymus ir paprašė priskaičiuotus normatyvus įvertinti kaip karšto vandens skaitiklio rodmenis. Nuo 2009 m. iki 2014 m. lapkričio mėnesio pagal normatyvą buvo priskaičiuota 166,18 kub.m. suvartoto karšto vandens, o paaiškėjo, kad faktiškai buvo sunaudota 261 kub.m. 2008 m. lapkričio mėnesį karšto vandens apskaitos prietaisų KV 4 ir KV 5 parodymų suma buvo 749, tad skirtumas sudaro 261 (138+350 lygu 488, 177 - 572 lygu 749, 749- 488 lygu 261 ). Šilumos vartojimo taisyklių 171.5 p. numato, kad vėliau, po nustatyto termino vartotojui pranešus karšto vandens rodmenis, suvartoto karšto vandens kiekis įvertinamas pagal skaitiklio rodmenis, bet ne vėliau kaip už 3 mėnesius iš eilės, atliekant kitą, po skaičiavimo, mėnesį. Ieškovė, veikdama atsakovų naudai, nukrypo nuo šios taisyklės ir atliekant perskaičiavimą ėmė normatyvus už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio, kai buvo nedeklaruojami karšto vandens skaitiklio parodymai ir priskaičiuotus normatyvus įvertino kaip skaitiklio parodymus, dėl to liko mažesnis skirtumas tarp priskaičiuotų normatyvų ir faktiškai suvartoto karšto vandens kiekio. Po vartotojo naudai atlikto perskaičiavimo gaunama 94,882 kub. m. suvartoto karšto vandens, už kurio pašildymą atsakovai privalo sumokėti .

B. P. g.84-5 Kaune teikiama šiluma. Už patiektą šilumą atsakovai turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas. Butas atsakovams iki 2014-10-01 priklausė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vadovaujantis Kauno apygardos teismo 2014-10-01 sprendimu atsakovai už pateiktą šilumą butui iki 2014-10-01 turi mokėti solidariai.

Su atsakovais Šilumos pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Atsakovai šilumą vartoja, tačiau už ją moka dalinai. Atsakovai pateiktas sąskaitas apmokėdavo nereguliariai, o šiluma buvo tiekiama ir mokesčiai skaičiuojami, todėl susidarė skola. Atsakovams vartojant šilumą atsiranda pareiga už pateiktą šilumą mokėti sąskaitoje nurodytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą - mokėti delspinigius. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.54 str. nuostatomis, atsakovų mokėjimais dengė netesybas ir seniausią skolą, todėl prašoma priteisti atsakovų skola susidarė už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2009-02-01 iki 2014-10-01- 2743,92 Eur, tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2012-04-01 iki 2014-10-01 – 683,40 Eur pagal buto apyvartos žiniaraštį, įvertinus per lapkričio mėnesį atliktą priskaitymą už 94,882 kub . m. suvartoto karšto vandens pašildymą, atsakovai turi papildomai sumokėti 332,71 Eur, todėl bendra atsakovų skola už šilumą karštam vandeniui ruošti yra 1016,11 Eur. Iš viso už šilumą atsakovai yra skolingi 3760,03 Eur.

Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2014-07-01iki 2015-01-01 priskaičiuota 125,24 Eur delspinigių.

Energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Sudarydamas tokias sutartis juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos (CK 6.161 str.). LAT suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad nesant rašytinės energijos tiekimo sutarties sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija. Šiuo atveju abiejų šalių valia – tiekti ir gauti šilumą - realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus t.y. tiekia šilumą, todėl atsakovai privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą, o to nepadarius , mokėti ieškovo pagrįstai paskaičiuotus delspinigius. Ieškovė atsakovams skaičiuoja įstatyme numatyto dydžio delspinigius – 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo susidariusios skolos ir uždengiami nepažeidžiant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytų reikalavimų. Gera valia mokėjimai už patiektą šilumą sumokėti nebuvo, todėl susidariusi skola ir delspinigiai turi būti ieškoti teismine tvarka.

A. M. N. su ieškiniu sutinka iš dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepime (55,56 b.l.) nurodė, jog jos ir atsakovo R. N. santuoka buvo nutraukta 2014-10-01. Bute, už kurį ieškovas prašo priteisti skolą, ji negyvena nuo 2012 m. birželio mėnesio t.y. beveik visą ginčo laikotarpį butu naudojosi ir jame gyveno R. N., o jai nebuvo žinoma, kad jis nemoka mokesčių.

Visiškai nesutinka, kad iš jos būtų priteisti delspinigiai bei 5 procentų metinės palūkanos, kadangi apie susidariusį įsiskolinimą nežinojo ir neatsisakė jo sumokėti. Jos turtinė padėtis yra sunki, nes viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, nuomojasi butą, o R. N. neteikia jokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Jai tenka našta mokėti paskolą už būstą, todėl delspinigių ir palūkanų priteisimas grubiai pažeistų ne tik jos bet ir nepilnamečių vaikų interesus, nes dar labiau pablogintų jos turtinę padėtį.

Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad apie skolas sužinojo skyrybų bylos metu. Taikos sutartimi skolas prisiėmė solidariai. Bute nebuvo šilta. Turėjo teisę kreiptis kaip vartotoja su pretenzija dėl šildymo, nes name šildoma buvo nevienodai. Bendrijoje vyko pokalbiai, susitikimai. Vieniems gyventojams šilumos būdavo per daug, kitiems - per mažai. Mokėjo už šilumą ne pigiausią kainą. Namo gyventojai į „Kauno energiją“ nesikreipė. Po skyrybų su ja liko du vaikai. Vaikams priteistas išlaikymas turtu – šiuo butu. Bute niekas negyvena. Kai gyveno santuokoje buvo sutarta, kad atsakovas mokės buto mokesčius. Jautė, kad gali būti skolos, tik nežinojo dydžio. Sutinka su skola, bet nesutinka su delspinigiais ir palūkanomis. Bute buvo gerokai šalčiau nei aukščiau esančiuose butuose.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies.

Atsiliepimas

Atsiliepime (47-49 b.l.) nurodė, jog daliniai mokėjimai buvo vykdomi kas mėnesį, o galutinė suma yra tikslinama ir bus apmokėta protingais terminais. Išrašomose sąskaitose yra nurodomi grobikiško dydžio delspinigiai (virš 14 procentų metinių palūkanų), kai Europos centrinio banko nustatyta skolinimosi norma 0,05 procentai metinių palūkanų, o depozitų net gi neigiama (-0,2proc.). Darytina prielaida, kad taip pat gali būti elgiamasi ir skaičiuojant paslaugų kainas, kurios kiekvieną sezoną buvo didinamos nepagrįstai ir neinformuojant jo, kaip vartotojo. Ieškovas nepateikia kainos skaičiavimo tvarkos, todėl negalima nustatyti ar kaina už paslaugas yra pagrįsta. Lapkričio mėnesį perskaičiuojant normas į skaitliukų parodymus turėjo būti remiamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis - tik už 3 paskutinius mėnesius, o ne taip kaip ieškovui palankiau. Dėl šių veiksmų lapkričio mėnesį mokėtina suma padidėjo daugiau nei 1000 Lt . Iš teismui pateiktų ataskaitų nesimato nuo kurios datos nustoti deklaruoti skaitliukų parodymai ir buvo pradėta skaičiuoti pagal normas, todėl galutinė suma turėtų būti perskaičiuota ir sumažinta.

Įsigiję butą kreipėsi į ieškovą dėl atsijungimo nuo ieškovo vamzdžio, pasirenkant kitą patalpų šildymo būdą ir tiekėją, tačiau pagal pateiktas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles bei pateiktus reikalavimus praktiškai to padaryti neįmanoma. Todėl buvo priversti atsisakyti pasirašyti su ieškovu paslaugų tiekimo sutartį, kuri eile punktų pažeidžia vartotojų teises. LVAT 2014-10-31 sprendimu Nr.1858-13/2014 konstatavo, kad Energetikos ministerija Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis reguliavo statybos teisinius santykius, kuriuos jai nėra pavesta reguliuoti ir nustatė naujus, Statybos įstatyme nenumatytus reikalavimus bei pripažino, kad 2010-10-25 energetikos ministro įsakymu patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių punktai, nustatantys pastato ar patalpų šildymo būdo pakeitimo tvarką, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. LR Konstitucijos 46 str. preziumuoja, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, todėl mano, kad įstatymai, ginantys ir įtvirtinantys monopolisto, o ne vartotojo teises, yra neteisėti. Ieškovo monopolio teisės neturėtų būti ginamos teisme, o atsiradusi rizika bei skola be sutarties, prieš atsakovų valią, neteisėtai teikiant paslaugas atsakovams, turėtų būti padalinta visiems – atsakovui, ieškovui bei institucijai, priėmusiai Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, prieštaraujančias Konstitucijai. Pastarųjų abiejų atsakomybė turėtų būti solidari, kaip šeimoje. Teismas turėtų įpareigoti juos abu savo lėšomis pakeisti šildymo būdą ir tiekėją atsakovų bute, taip kompensuojant socialinį eksperimentą ir jau 25 metus galiojančius įstatymus prieš žmogų/vartotoją, įtvirtinančius tokį monopolį, griaunantį šalies valstybingumo ir Konstitucijos pamatus.

Kadangi atsakovai suklydimo įtakoje, per advokatų klaidą ir neapsižiūrėjimą prisiėmė pareigą apmokėti skolą solidariai, susidariusią iki teismo sprendimo priėmimo 2014-09-03, prašo teismą nustatyti solidarumo principą išieškant skolą, susidariusią tik iki 2012m. liepos mėnesio imtinai, po šios datos – panaikinti solidarumo principą. Nors atsakovai pagal skyrybų sutartį susitarė mokėti skolas per pusę, solidarumo principas išieškant skolas yra visiškai atskiras dalykas. A. M. N. su vaikais nuo šios datos išsinuomavo kitas gyvenamąsias patalpas taip pat mokėdama ir už ieškovo teikiamas paslaugas. Manyti, kad ir toliau teikiamos paslaugos bei nesudaryta paslaugų sutartis Pašilės g. 84-5 adresu buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, kaip tai nustatyta įstatyme, nėra pagrindo, solidarumo principas išieškant skolą, atsiradusią po šios datos, netaikytinas. Tokios papildomos sankcijos bei apsunkinimai gali neigiamai atsiliepti motinos bei kartu gyvenančių vaikų sveikatai, psichologinei būklei, kadangi monopolisto veiksmai neprognozuojami, leidžia atsakovę prievartauti, jei jie nesugebės laiku padengti savo skolos dalies.

Atsakovas iki 2010 m. rugsėjo mėnesio dirbo AB „Lietuvos energija“. Atleidžiant jam turėjo būti sumokėta kompensacija už 6 mėnesius, tačiau įmonė išmokėjo tik už 4 mėnesius. Nesumokėjo už 2 mėnesius 15000 Lt. Kadangi atsakovų skola jau pasiekė tokią 15000 Lt sumą, prašo nukreipti ieškovo reikalavimus tiesiogiai AB „Lietuvos energija“, įtraukiant ją trečiuoju asmeniu byloje.

Šiuo metu atsakovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, dėl teisinės sistemos triukų liko benamiu, todėl prašo atidėti skolų mokėjimą 3 metams, iki 2018-01-01, apmokėjimus išdėstant vienodomis dalimis kas ketvirtį 5 metų laikotarpyje, bet ne anksčiau, nei jam bus išmokėta AB“Lietuvos energija“ skola.

Atsakovų visi asmens bei Registrų centro duomenys ieškovui buvo žinomi iš skyrybų byloje tų pačių dokumentų, todėl jų apmokėti atsakovai neturi pagrindo.

Nėra pagrindo iš atsakovų priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi šios palūkanos, galimai, jau yra įskaitytos į infliacines, drakoniškas paslaugų kainas.

Atsiliepimo papildyme ( 160, 161 b.l.) atsakovas nurodė, kad ieškovas tiekė atsakovams į butą jau panaudotą energiją šildymui. Nusileisdama nuo devinto aukšto iki atsakovų buto antrame aukšte tiekiama šiluma atvėsdavo ir dėl to temperatūra nuo +22 – +24 laipsnių viršutiniuose butuose nukrisdavo iki + 15- +17 laipsnių ir žemiau žemutiniuose butuose. Daugiabučių gyventojai įpareigoti mokėti ne pagal matavimo priemonės, esančios tame bute parodymus, o pagal galiojančią paskirstymo tvarką, priklausomai nuo kvadratūros. Tačiau nors kvadratūra ir vienoda, bet kiekvienas butas gauna ir sunaudoja skirtingą šilumos kiekį, priklausomai nuo aukšto. Tai neatsispindi gaunamose sąskaitose, todėl tokia veikla yra nesąžininga, neteisėta ir prieštarauja ES direktyvoms. Pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2004/22/EB 2 str. 1 d. ES valstybės narės inter alia privalo užtikrinti visuomenės interesus, sąžiningą prekybą. Naudojamos šilumos matavimo priemonės, pagal kurias atsiskaitoma, turi užtikrinti metrologinės apsaugos lygį, kad visos suinteresuotos šalys galėtų pasitikėti matavimo rezultatu ir pagal jį susimokėti. Sąskaitos už šildymą turėtų būti išrašomos pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisų parodymus, o ne pagal nustatytą tvarką pagal bendro įvadinio skaitliuko parodymus išdalinant pagal kvadratūrą, nepriklausomai nuo individualiai patiekto ir suvartoto šilumos kiekio. Gyventojai verčiami sumokėti už šilumos energiją, kurios jie faktiškai nevartojo.

Ieškovas tiekė atsakovams netinkamos kokybės paslaugas, todėl pagal CK 6.383 str.2 d. energijos tiekimo įmonei pažeidus energijos kokybės reikalavimus abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Žemutiniuose butuose žiemą būdavo šalta. Namie reikėdavo vaikščioti su vilnonėm kojinėm ir striukėm. Vaikai šaldavo. Į butą paduodamos ir išeinančios šilumos temperatūra nebuvo matuojama apskaitos prietaisais, kaip to reikalauja Europos parlamento ir tarybos direktyva 2004/22/EB.

Ieškovas nevykdė 1997 12 31 Vyriausybės nutarimo Nr.1507 reikalavimo gyventojams įrengti šilumos apskaitos prietaisus butuose, kaip to reikalauja šio nutarimo 1.3 p. nustatantis, kad šiluminės energijos tiekėjai , kurie su buitiniais vartotojais sudarę šiluminės energijos tiekimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos bei karšto vandens apskaitos prietaisus, savo lėšomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog sutarties sąlygos, pagal kurias energijos pardavėjas energiją tiekia tik iki energijos įvado, žyminčio pardavėjo ir pirkėjo tinklų nuosavybės atribojimą, pažeidžia vartotojų teises ir yra nesąžiningos (LAT nutartis Nr.3K-3-1137/2002).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad butas adresu Pašilės g.84-5 Kaune iki 2014-10-01 priklausė atsakovams bendrosios junginės nuosavybės teise. 2014-10-01 Kauno apygardos teismo sprendimu Nr.2A-1105-254/2014 šalių santuoka buvo nutraukta ir kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priteista ½ buto dalis buto. Iš atsakovo R. N. buvo priteistas išlaikymas turtu jo dviems nepilnamečiams vaikams - jam priklausančia ½ dalimi buto su rūsiu Pašilės g.84-5 Kaune ( 13-18 b.l.). Kaip rodo prijungta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2- 1934-924/2014, apie konkrečią skolą AB „Kauno energija“ bei kitiems komunalinių paslaugų tiekėjams atsakovė M. N. sužinojo santuokos nutraukimo bylos metu - 2013 -05-23 ji pateikė teismui patikslintą ieškinį (civ. bylos Nr. 19934-924/2014 1 t. 102-108 b.l.). Byloje buvo išspręstas ir santuokoje įgytų prievolių padalijimo klausimas - teismas patvirtino M. N. ir R. N. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys sutarė, jog už suteiktas paslaugas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jie atsako prieš paslaugų tiekėjus solidariai, o tarpusavyje – dengia skolas lygiomis dalimis. Ieškovo pateikti duomenys rodo, jog skola už patalpų šildymą nuo 2009-02-01 iki 2014-10-01 yra 2743,92 Eur, už tiekiamą šilumą kartam vandeniui ruošti nuo 2012-04-01 iki 2014-10-01 yra 1016,11 Eur. Už nesavalaikį atsiskaitymą ieškovas paskaičiavo delspinigius už 6 mėnesius sumoje 125,24 Eur.

A. M. N. sutinka su prašomos priteisti skolos dydžiu, bet nesutinka dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo. A. R. N. nesutinka su paskaičiuotos skolos dydžiu šiais pagrindais : 1) skola gali būti paskaičiuota neteisingai, nes iš ieškovas nepateikė kainų skaičiavimo tvarkos, o iš pateiktų ataskaitų nesimato nuo kurios datos buvo nustoti deklaruoti skaitliukų parodymai ir pradėta skaičiuoti pagal normas , butui buvo teikiama nekokybiška paslauga, nes jame būdavo šalta , 2) nors atsakovai prisiėmė pareigą mokėti solidariai, solidarumo principas nuo 2012 m. liepos mėnesio turi būti panaikintas, atsakomybę turi prisiimti ir ieškovas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles patvirtinusi institucija , 3) AB „Lietuvos energija“ jam yra skolinga apie 15 000 Lt, todėl prašo ieškovo reikalavimus nukreipti tiesiogiai AB „Lietuvos energija“.

Šie atsakovo R. N. argumentai atmestini kaip nepagrįsti sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo. Ieškovas savo ieškinyje pakankamai išsamiai nurodė, o posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino kaip buvo atliktas skolos dydžio apskaičiavimas bei perskaičiavimas už laikotarpį, kai nebuvo deklaruojami skaitliuko parodymai, įvardijo kokiais konkrečiais teisės aktais buvo vadovaujamasi, pateikė Apyvartos žiniaraščius (19-23, 68-70 b.l.), sąskaitų nuorašus ( 71-77 b.l.), delspinigių skaičiuotę (78 b.l.), mokesčių paskaičiavimo pažymą ( 100-138 b.l.). Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo argumentus, kad buvo teikiama nekokybiška paslauga, nes bute buvo šalta (CPK 178 str.). A. M. N. pripažino, kad namo gyventojai diskutavo dėl netinkamai šildomų butų, nes vieniems gyventojams būdavo tiekiama šilumos per daug, kitiems – per mažai, tačiau į ieškovą kreiptasi nebuvo. Atsakovų solidari atsakomybė yra įtvirtinta 2014-10-01 Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, jog šalys pripažįsta prievoles mokėti už kreditorių, tame tarpe ir ieškovo, paslaugas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos solidariomis prievolėmis. Būtent už šį laikotarpį ieškovas ir prašo priteisti įsiskolinimą. Pagal CPK 18 str. nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas, todėl nėra jokio pagrindo nagrinėti solidarumo pareigos atsiradimo ar panaikinimo klausimo ar solidariosios prievolės perskirstymo į jos vykdymą įtraukiant dar ir ieškovą ar Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles patvirtinusią instituciją, kaip kad pašo atsakovas R. N.. Atsakovo argumentai dėl ieškovo reikalavimo nukreipimo į , neva, atsakovui priklausančius 15 000 Lt, esančius AB „Lietuvos energija“ nenagrinėtini, nes vertintini tik kaip jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovo samprotavimais, nesusijusiais su ginčo dalyku.

Rašytinės Šilumos pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovų nėra sudaryta, tačiau teisiniai šilumos pirkimo – pardavimo santykiai tarp šalių yra susiklostę konkliudentinių veiksmų pagrindu pagal Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas 2003-07-10 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-289, nuo 2012-09-07 patvirtinta LR Energetikos ministro įsakymu Nr.1-173 : ieškovas tiekė šilumą atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui, o jie šilumą vartojo (CK 6.2, 6.384 str. 1d.). Atsakovams vartojant patiekiamą šilumą jiems atsiranda ir pareiga už tiekiamą šilumą mokėti sąskaitoje nurodytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti ir delspinigius (CK 6.383 str. 1 d., Įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims (naujausi pakeitimai nuo 2013-10-10 Nr.XII-56, Vyriausybės nutarimas Nr.124). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Apie susidariusį įsiskolinimą informacija buvo suteikiama kiekvieną mėnesį pateikiamose sąskaitose, todėl visiškai nepagrįsti atsakovo R. N. ir jo atstovės argumentai, neva, ieškovas nesiėmė jokių priemonių skolai sumažinti arba atjungti buto šildymo sistemą nuo bendros namo sistemos. Ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą : teikė šilumą butui ir pateikdavo sąskaitas su visa informacija apie mokėtinas sumas, įsiskolinimą bei priskaičiuotus delspinigius, o atsakovai privalėjo apmokėti už gautą paslaugą. Ieškovui įstatymų leidėjas nepriskyrė nei teisės, nei pareigos spręsti atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos klausimo, nes tai sprendžia ne ieškovas, o atsakinga institucija teisės aktų nustatyta tvarka paruošiant reikalingus techninius projektus bei kitą reikalingą dokumentaciją ne šilumos tiekėjo, o pačių šilumos vartotojų iniciatyva. Darytina išvada, kad atsakovai nuo 2009-09-02 yra įsiskolinę ir neapmoka pateikiamų sąskaitų už patalpų šildymą ir tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti, todėl atsakovams nevykdant pareigos, kilusios iš tarp šalių susiklosčiusių faktinių energijos pirkimo- pardavimo santykių apmokėti už tiekiamą šilumą, karštą vandenį jiems nuosavybės teise priklaususiam butui Pašilės g.84-5 Kaune ieškinys jų atžvilgiu priteisti iš atsakovų solidariai susikaupusią skolą bei paskaičiuotus delspinigius tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CPK 178, 197, 185 str.).

CK 6.210 str.1 d. yra reglamentuota, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, už kurią mokėti praleistas terminas, todėl tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

A. M. N. nesutikimas su reikalavimu priteisti ir iš jos delspinigius bei palūkanas grindžiamas tuo, jog ji su vaikais bute Pašilės gt.84-5 Kaune negyvena nuo 2012 m. liepos mėnesio. Tačiau skolos susidarė dar iki jos išsikraustymo iš šio buto – nuo 2009-02-01. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, jog numanė apie besikaupiančias skolas už butui teikiamas komunalines paslaugas, tame tarpe ir už šilumos energiją, tačiau nieko nedarė ir konkrečius duomenis buvo priversta išsiaiškinti bei spręsti prievolės vykdymo klausimus tik nusprendusi nutraukti santuoką su atsakovu. Tačiau būdama buto bendrasavininke ji privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai ir dėti pastangas, kad su paslaugų tiekėjais buvo savalaikiai atsiskaitoma, todėl ji už savo pareigų netinkamą vykdymą kaip ir atsakovas R. N. privalo sumokėti ieškovui tiek delspinigius, tiek palūkanas.

Iš atsakovų ieškovo naudai priteistinas žyminis mokestis bei ieškovo patirtos išlaidos už duomenų gavimą ( CPK 93 str.).

Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3,9 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Atsakovai buvo pateikę prašymus išdėstyti sprendimo vykdymą. Įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui , atsižvelgus į turtinę šalių padėtį, sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti (CPK 284 str.). Tačiau savo prašymui pagrįsti šalys pateikė per mažai duomenų, galinčių suponuoti išvadą apie sunkią jų turtinę padėtį – atsakovė prie prašymo pridėjo tik vaikų gimimo liudijimų nuorašus, bet byloje nėra skaičiavimų, pagrindžiančių vaikų poreikių tenkinimui išleidžiamų piniginių lėšų dydį, šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Atsakovams nesutinkant su ieškiniu manytina, kad būtų racionaliau ir tikslingiau prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis spręsti įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo jau būtų patvirtinta galutinė atsakovų skola arba ieškinys atmestas, todėl prašymas dėl sprendimo išdėstymo spręstinas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui ir atsakovams pateikus išsamius duomenis apie jų turtinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 str.. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. N. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. N. a.k. (duomenys neskelbtini) AB“Kauno energija“ įm.k. 235014830 naudai įsiskolinimą už tiekiamą šilumą 3760,03 Eur ( tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų 03 centus) 125,24 Eur ( vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 24 centus) delspinigių , 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3760,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų R. N. bei M. N. ieškovui AB „Kauno energija“ po 58,22 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 22 centus) žyminio mokesčio bei po 1,28 Eur (vieną eurą 28 centus) už duomenų rinkimą.

Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo spręsti įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė