- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2-145-633/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- D. G.
dalyvaujant ieškovei R. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė šioje byloje prašo teismą: 1) jos su atsakovu santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK (toliau, - CK) 3.60 str.), 2) nutraukus santuoką jai palikti turimą santuokoje (duomenys neskelbtini) pavardę, o atsakovui jo prigimtinę (duomenys neskelbtini), 3) nustatyti nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, ieškove, 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 1 BSI (130 Lt) kas mėnesį iki pilnametystės, uzufrukto teisę į šias lėšas nustatyti jai, ieškovei (kitų vaikų išlaikymo klausimas jau išspręstas teisme), 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas : 144 Lt sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir 400 Lt užmokesčio advokatui už procesinių dokumentų parengimą.
Ieškinyje ieškovė R. G. nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog jos santuoka su atsakovu yra galutinai iširusi, jie jau devyneri metai nebeveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo, - gyvena atskirai vienas nuo kito. Ji prieš šešerius metus sukūrė faktinius šeimos santykius su kitu vyru, yra susilaukusi su juo vaiko, todėl susitaikymas su atsakovu ir bendro gyvenimo šeimoje atnaujinimas yra nebegalimas, ji atsisakanti taikytis ir prieštaraujanti termino galimam susitaikymui nustatymui, be to per šiuos 9 metus ir atsakovas niekada taikytis ir atnaujinti bendrą gyvenimą nepageidavo ir nenori. Jų šeima iširo dėl to, kad paskutinius trejus metus iki bendro gyvenimo nutraukimo atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, girtavo daugiau ar mažiau kone kasdien, užsidirbtus pinigus pragerdavo, šeimai (jai ir vaikams), taip pat nuomoto būsto išlaikymui netekdavo nieko, todėl tiek išlaikyti vaikus, tiek būstą bei išmaitinti šeimą teko jai vienai. Anksčiau ji jau buvo du kartus atsakovą palikusi, tačiau po to dėjo pastangas taikytis ir grįžo pas jį, tikėdamasi, kad jis pakeis savo gyvenseną, tačiau jos lūkesčiai nepasitvirtino, todėl neapsikentusio tokio atsakovo elgesio, ji prieš 9 metus jį paliko ir grįžo gyventi pas savo mamą. Jos kaltės dėl šeimos iširimo nebuvo, su dabartiniu sugyventiniu santykius ji užmezgė tik praėjus dar trejiems metams po bendro gyvenimo su atsakovu nutraukimo. Vaikų gyvenamąją vietą ji prašanti nustatyti su ja todėl, kad visus šiuos 9 metus ji viena juos augino, nori tai daryti ir toliau, to taip pat norintys ir patys vaikai, tam pritariantis ir jos dabartinis sugyventinis, vaikai ją mylintys, yra prie jos prisirišę, be to, atsakovas niekada nepageidavo vaikus auginti pats, per pastaruosius 9 metus jų nė kiek neišlaikė, o paskutinius 2 metus jų netgi nelankė ir su jais nebebendrauja, dažnu girtavimu bei nesirūpinimu šeima ir kt. artimaisiais jis darytų labai žalingą įtaką vaikams, jeigu šie gyventų su juo. Vyresniųjų vaikų išlaikymo klausimas jau yra išspręstas teismo, esamo sprendimo keitimo neprašanti, o sūnui N. išlaikymą prašanti priteisti minimalų, nes jį iš esmės išlaiko jos sugyventinis ir biologinis šio vaiko tėvas. Artimiausiu metu po santuokos nutraukimo jie ketinantys nuginčyti atsakovo tėvystę šiam vaikui, biologinis tėvas yra pasirengęs pripažinti savąją tėvystę pareiškimu. Ieškovė pareiškianti, kad nutraukdama bendrą gyvenimą ir palikdama atsakovą, ji jam paliko buities daiktus, dėl jų pretenzijų neturinti, kompensacijos neprašanti, kitokio turto jie nebuvo užgyvenę, todėl dalinti nieko neprašanti. Kreditorių ji su atsakovu neturėjo ir neturi. Prašanti palikti jai santuokoje turimą pavardę dėl to, kad ji išliktų vienoda su vaikų, be to, netektų patirti ženklių išlaidų dokumentų keitimui. Ji pati yra darbinga, tačiau šiuo metu nedirbanti, - registruota bedarbe Darbo biržoje, pragyvena iš socialinės paramos bei išlaikoma sugyventinio. Atsakovas esantis dar pakankamai jauno amžiaus, sveikas ir visiškai darbingas.
Atsakovas D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje neišsakė, prieštaravimų ieškovės reikalavimams nepareiškė (b. l. 31, 32, 37, 40, 44).
Savivaldybės institucija, - Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau, - VTAS), byloje davė rašytinę išvadą, jog ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečių ginčo šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) bei išlaikymo N. G. iš atsakovo priteisimo visiškai palaikantys, motina savo pareigas vaikams vykdo tinkamai, juos myli, o atsakovas atvirkščiai nuo vaikų globos ir tėvo pareigų vykdymo yra visiškai nusišalinęs (b. l. 33-34).
Vaikai, - G. G. (14 m.) ir A. G. (13 m.) byloje raštu išsakė savo pritarančią ieškiniui poziciją, kad po tėvų santuokos nutraukimo norintys likti toliau gyventi su mama (ieškove), tokią pačią nuomonę, tik žodžiu, byloje netiesiogiai (per atstovą – VTAS specialistą) išsakė ir mažametis (5 m.) N. G. (b. l. 34, 35, 36).
Iš ieškovės pareiškimo, jos paaiškinimų teismo posėdyje ir savivaldybės institucijos išvadų bei šalių vaikų išsakytos nuomonės, o taip pat remdamasis ir kitais bylos duomenimis (rašytiniais įrodymais), teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo yra faktiškai iširusi jau devyneri metai laiko, sutuoktiniai jau tokį labai ilgą laiką nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, - gyvena atskirai vienas nuo kito ir nebepalaiko jokių socialiai reikšmingų ryšių, ieškovei tvirtai ir galutinai apsisprendus santuoką nutraukti ir atsakovui nereiškiant tam argumentuotų prieštaravimų, be to, ieškovei po bendro gyvenimo su atsakovu nutraukimo sukūrus faktinius šeimos santykius su kitu vyru ir susilaukus su juo kartu auginamo vaiko, terminas šalims susitaikyti negali būti ir nėra skirtinas, santuoka nutrauktina iš karto, nes priešingas sprendimas akivaizdžiai pažeistų tiek ieškovės, tiek su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.64 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko įrodytomis (ieškovės pareiškimu, jos paaiškinimais teismo posėdyje) aplinkybes, kad atsakovas apie trejus metus iki bendro gyvenimo nutraukimo ieškovės iniciatyva piktnaudžiavo alkoholiu, iš esmės šeima nesirūpino, nes jos neišlaikė, negerbė ieškovės (sutuoktinės), nebuvo jai lojalus, jos nerėmė ir nepalaikė kasdienėje šeimos buityje. Tai truko ilgą laiką, nors ieškovė dėjo pastangas šeimos išsaugojimui, siekdama atsakovo elgesio korekcijos ir du pirmuosius kartus sugrįždama su vaikais pas jį toliau gyventi, tačiau ieškovės įspėjimai ir pasiryžimas bei šeimos iširimo rizika jo nepaveikė, savo gyvensenos jis nekeitė, o tai žemino ieškovę tiek jos pačios, tiek aplinkinių akyse bei nulėmė bendro gyvenimo nutraukimą ir galutinį šeimos iširimą. Atsakovas akivaizdžiai, ilgą laiką ir nuolat pažeidė savo esmines išlaikymo, lojalumo, pagarbos ir paramos, visokeriopo rūpinimosi pareigas šeimai, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas šeimoje tapo toliau jau nebegalimas, o tai suponuoja teismui pareigą dėl šeimos išrimimo kaltu pripažinti būtent atsakovą (CK 3.60 str. 2 d.).
Ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo jos ir nepilnamečių vaikų interesais jai toliau palikti santuokoje turėtą pavardę, kad ši sutaptų su jos auginamų vaikų pavardėmis, patenkintinas, nes tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 str. 1 d.).
Išlaikymo sau nereikalauja nei ieškovė, nei atsakovas, pagrindų tokį išlaikymą priteisti nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).
Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, šių vaikų motina, kadangi būtent ji vaikus augina nuo gimimo, atsakovas to daryti noro nereiškia, labai ilgą laiką, - dvylika metų (9+3), yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vaikams vykdymo, o paskutinius dvejus metus su jais visiškai nutraukęs bet kokius ryšius, atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, o ne motina, akivaizdžiai prieštarautų vaikų interesams. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina visiškai pritaria ir gyvenimo sąlygas vietoje tikrinusi savivaldybės institucija, - Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 33-34), o svarbiausia, kad to nori ir patys savo nuomonę jau galintys pareikšti paaugliai vaikai (b. l. 35, 36).
Kadangi mažamečio N. G. gimimo akto įraše tėvu, kaip motinos sutuoktinis, įrašytas atsakovas gera valia išlaikymo šiam vaikui neteikia, toks išlaikymas iš jo priteistinas šiuo teismo sprendimu.
CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos, arba, kaip šiuo atveju, kreipimosi su tokiu reikalavimu į teismą dienos.
Lietuvos Respublikos CPK (toliau, - CPK) 178 str. nustatyta vienoda pareiga abiem bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi atitinkamai savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.
Teismas aiškina, jog abiejų vaiko (vaikų) tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai, ar vaiko socialinė tėvystė sutampa su biologine, ar nesutampa (kaip yra šios bylos atveju, kol socialinė atsakovo tėvystė nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka). Tam, kad tokį ginčą, kaip šioje byloje, spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Kilus interesų konfliktui, vaiko interesas ir prigimtinė jo teisė į tėvų išlaikymą iki pilnametystės turi būti ginamas prioritetiškai. Bylos duomenimis mažamečio N. G. socialinis tėvas, atsakovas D. G., yra dar pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, sveikas vyriškis, todėl jis ieškovės prašomo minimalaus dydžio išlaikymą šiam vaikui teikti turi ir objektyvias, ir faktines subjektyvias galimybes. Kita vertus, teismas laiko reikalingu pažymėti, jog pačios ieškovės, vaikų motinos, dabartinės faktinės galimybės išlaikyti vaikus yra labai ribotos dėl jos bedarbystės (dalyvavimas aktyviose darbo paieškos programose kol kas nesėkmingas), tik minimalių pajamų iš valstybės ir savivaldybės socialinės paramos gavimo. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti vaikui išlaikymo dydis ir taip teismų praktikoje yra praktiškai minimaliausias. Atsakovas aplinkybių, kuriomis teismas grindžia išvadą pilnai tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, byloje neginčijo ir nenuginčijo, kaip ir savo tėvystės šiam vaikui. Ateityje, jeigu atsakovas ar kiti turintys pagal įstatymą tokią subjektyvinę teisę asmenys nuginčys atsakovo tėvystę šiam vaikui, išlaikymo pareiga jam, atsakovui D. G., galės būti panaikinta.
Ieškovė byloje patyrė 544 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimą reikalaujanti jai priteisti iš atsakovo. Kadangi jos ieškinys tenkinamas visiškai, pareiga šias išlaidas ieškovei visiškai (pilnai) kompensuoti pagal įstatymą tenka atsakovui (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Atlygintinas valstybei bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro : a) 72 Lt žyminio mokesčio už turtinį išlaikymo vaikui priteisimo reikalavimą (ieškovė nuo jo atleista įstatymu, bet nėra atleistas atsakovas), b) 19,23 Lt bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 3), viso, - 91,23 Lt. Kadangi ieškinio reikalavimai šiuo sprendimu tenkinami visiškai, prievolė atlyginti aptariamas bylinėjimosi išlaidas valstybei tenka taip pat atsakovui (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 ir 307 str. str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečių vaikų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 1 bazinės socialinės išmokos dydį (130 Lt) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2013-12-09 iki vaiko pilnametystės.
Uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas nustatyti ieškovei R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus (544 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) devyniasdešimt vieną litą 23 ct. (91,23 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (šios bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo perduoti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.