Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Po kreipimųsi į Miškų tarnybą paaiškėjo, jog 2010–2011 m. buvo atliekama sklypinė miškų inventorizacija, kurios metu dalis minėto privataus žemės sklypo buvo įvertinta kaip apaugęs mišku ne miško žemės plotas, o į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą šis plotas buvo įtrauktas skundžiamu aktu. Tačiau VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2011 m. atlikta inventorizacija, kuri buvo patvirtinta skundžiamu aktu su Miškų tarnybos direktoriaus R. P. žyma „Tvirtinu“, iš esmės atlikta neteisingai.

Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 2.5-41-18357 yra pažymėta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nusprendžia atkurti nuosavybės teises į 0,66 ha žemės, bet ne miško ar kitos paskirties žemės. Taip pat ir žemės sklypo plane, kuris nuo 2004 m. liepos 13 d. yra įtrauktas į Registrų centro kadastro žemėlapį, aprašant sklype esančias žemės ūkio naudmenas nėra pažymėta, jog šiame sklype būtų miško, o sklypo sudėtis yra aprašyta pažymint, jog jį sudaro žemės ūkio paskirties ariama žemė ir želdiniai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2020-03-06), kurį pareiškėjas pateikė kartu su skundu, yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 1,18 ha, jame esančio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,8200 ha, kitos žemės plotas – 0,3600 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004 m. liepos 13 d., Kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. sausio 24 d. (sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus).

Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos žemės plotas – 0,3600 ha – žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, <...> kita žemė – tai žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu ginčo sklype medžių ir krūmų želdinių, pelkių nerasta, todėl traktuotina, kad 0,3600 ha kitos žemės plotą sudaro kita nenaudojama žemė.

2013 m. lapkričio 1 d. ginčo sklypo duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija). Aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa Miškų valstybės kadastro duomenimis.

Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2010–2011 metais.

Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė J. M. apie naujai inventorizuotus plotus papildomai buvo informuota Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. R6-7417, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu. Akivaizdu, kad buvusi savininkė J. M. apie inventorizuotus plotus buvo informuota ir savo teises galėjo ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatas, miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Taigi, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.

Akivaizdu, kad Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjų teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Tarnyba neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjai skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugsėjo 11 d. Miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto dalį, kurioje buvo patvirtinta, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010–2011 metų inventorizacijos duomenys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu yra teisingi ir tinkami registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre; 2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18357 pagal J. M. prašymą buvusios savininkės S. C. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, 3,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės buvo atkurtos jam kartu su kitais bendraturčiais: A. M., S. M., V. B., V. M..

Mainų sutarties ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki pat savo mirties 2019 m. birželio 9 d. šio žemės sklypo savininkė buvo J. M..

Pareiškėjai 2019 m. spalio 1 d. pagal Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės J. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, kurio ¼ dalį paveldėjo pareiškėjas E. M., o ¾ dalį – pareiškėjas T. M.. Tarp paveldėto turto yra žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2019 m. spalio 15 d. (2019-10-01 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1-4572) priklauso 1,18 ha žemės sklypas (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinį sklypą, registruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2020-03-06), kurį pareiškėjas pateikė kartu su skundu, yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 1,18 ha, jame esančio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,8200 ha, kitos žemės plotas – 0,3600 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004 m. liepos 13 d., kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. sausio 24 d. (sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus).

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos žemės plotas – 0,3600 ha – žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, <...> kita žemė – tai žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu ginčo sklype medžių ir krūmų želdinių, pelkių nerasta, todėl traktuotina, kad 0,3600 ha kitos žemės plotą sudaro kita nenaudojama žemė.

Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; 3) visuomeninės paskirties teritorijas; 4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 5) komercinės paskirties objektų teritorijas; 6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; 7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; 8) rekreacines teritorijas; 9) bendro naudojimo (miestų, miestelių, ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 10) naudingųjų iškasenų teritorijas; 11) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; 14) atskirųjų želdynų teritorijas.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte miško žemė apibrėžta kaip apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2010–2011 metais. Pagal 2010 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybinės miškų inventorizacijos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. To paties straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija (iki 2011-07-01) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). LVAT yra pažymėjęs, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus.

2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“ ir įsigaliojo 2012 m. gegužės 12 d.).