- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- eI3-5175-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00541-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- T. M., E. M.
- Atsakovas
- Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. M. ir T. M. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugsėjo 11 d. Miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto dalį, kurioje buvo patvirtinta, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010–2011 metų inventorizacijos duomenys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu yra teisingi ir tinkami registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre; 2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog apie tai, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype yra įregistruoti miško plotai, sužinojo 2020 m. vasario 7 d., kai jų atstovas advokatas J. U. iš Valstybinės miškų tarnybos gavo atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nemėžio k. v., patenka Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalis.
Po kreipimųsi į Miškų tarnybą paaiškėjo, jog 2010–2011 m. buvo atliekama sklypinė miškų inventorizacija, kurios metu dalis minėto privataus žemės sklypo buvo įvertinta kaip apaugęs mišku ne miško žemės plotas, o į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą šis plotas buvo įtrauktas skundžiamu aktu. Tačiau VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2011 m. atlikta inventorizacija, kuri buvo patvirtinta skundžiamu aktu su Miškų tarnybos direktoriaus R. P. žyma „Tvirtinu“, iš esmės atlikta neteisingai.
Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 2.5-41-18357 yra pažymėta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nusprendžia atkurti nuosavybės teises į 0,66 ha žemės, bet ne miško ar kitos paskirties žemės. Taip pat ir žemės sklypo plane, kuris nuo 2004 m. liepos 13 d. yra įtrauktas į Registrų centro kadastro žemėlapį, aprašant sklype esančias žemės ūkio naudmenas nėra pažymėta, jog šiame sklype būtų miško, o sklypo sudėtis yra aprašyta pažymint, jog jį sudaro žemės ūkio paskirties ariama žemė ir želdiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta 1995–1999 m. daryta aerofotografinė nuotrauka, kurioje užfiksuota Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalis. Iš šios nuotraukos matyti, kad toje vietoje auga krūmai, bet ne miškas.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 12-10-V patvirtinto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo 5 punktas numatė, kad kadastro objektus registruoja Valstybinė miškų tarnyba, kuri patikrinusi gautus duomenis iš VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija) ir nustačiusi, ar jie yra teisingi ir išsamūs, šiuos duomenis įrašo į Kadastro duomenų bazę (Tvarkos aprašo 18 punktas). Tačiau iš pirmiau minėtų dokumentų matyti, jog Miškų tarnyba neteisingai nustatė, kad duomenys yra teisingi ir išsamūs, bei įtraukė juos į Miškų kadastrą.
Remiantis tuo metu galiojusio Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 15.2.1 punktu, kai savaiminukų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, Valstybinė miškų tarnyba per 3 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos informuoja žemės savininkus, kad šie plotai per 3 mėnesius nuo informavimo dienos bus įrašyti į Miškų valstybės kadastrą kaip miškas ir įtraukti į valstybinę miškų apskaitą, o žemės savininkai turės patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog buvo praleistas nurodytame punkte įtvirtintas 3 mėnesių pranešimo terminas. Duomenų perdavimo ir priėmimo aktas, kurio pagrindu dalis J. M. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo buvo pripažinta apaugusiu mišku ne miško žemės plotu, buvo priimtas 2013 m. rugsėjo 11 d., tačiau nei J. M., nei pareiškėjai nežinojo, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype yra nustatyti miško plotai, apie tai jiems nebuvo pranešta.
Pripažinus dalį buvusiai savininkei J. M. priklausiusio žemės sklypo apaugusiu mišku ne miško žemės plotu, apie tokį žemės sklypo ploto sudėties pasikeitimą privalėjo būti informuotas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, kaip to reikalauja Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 16 punktas, kuriame teigiama, jog į Miškų valstybės kadastrą įrašyto medžių savaiminukais apaugusio ne miško žemės ploto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre turi būti patikslinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 metus po jų įrašymo į Miškų valstybės kadastrą. Taigi, informacija apie tai, jog dalis žemės sklypo pripažinta apaugusiu mišku ne miško žemės plotu, per 3 metus, skaičiuojant nuo dienos, kai buvo priimtas duomenų perdavimo–priėmimo aktas, turėjo būti pateikta Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, siekiant patikslinti į Miškų valstybės kadastrą įrašyto medžių savaiminukais apaugusio ne miško žemės ploto kadastro duomenis. Kaip matyti iš valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. kovo 6 d. pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – Išrašas), Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nėra patikslinti, kadangi pagal duomenų bazės išrašą, šio daikto pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta tik žemės ūkio. Taigi, remiantis Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 16 punktu, apie pasikeitusią žemės sklypo ploto sudėtį Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turėjo būti informuotas per 3 metus nuo 2013 m. rugsėjo 11 d., t. y. iki 2016 m. rugsėjo 11 d., tačiau tokie duomenys iki dabar nebuvo pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą teigia, kad pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2019 m. spalio 15 d. (2019-10-01 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1-4572) priklauso 1,18 ha žemės sklypas (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinį sklypą, registruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2020-03-06), kurį pareiškėjas pateikė kartu su skundu, yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 1,18 ha, jame esančio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,8200 ha, kitos žemės plotas – 0,3600 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004 m. liepos 13 d., Kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. sausio 24 d. (sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus).
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos žemės plotas – 0,3600 ha – žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, <...> kita žemė – tai žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu ginčo sklype medžių ir krūmų želdinių, pelkių nerasta, todėl traktuotina, kad 0,3600 ha kitos žemės plotą sudaro kita nenaudojama žemė.
2013 m. lapkričio 1 d. ginčo sklypo duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija). Aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa Miškų valstybės kadastro duomenimis.
Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2010–2011 metais.
Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė J. M. apie naujai inventorizuotus plotus papildomai buvo informuota Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. R6-7417, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu. Akivaizdu, kad buvusi savininkė J. M. apie inventorizuotus plotus buvo informuota ir savo teises galėjo ginti įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalies nuostatas, miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Taigi, tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.
Akivaizdu, kad Valstybinė miškų tarnyba pareiškėjų teisių nepažeidžia, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Tarnyba neturi teisinio pagrindo.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjai skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. rugsėjo 11 d. Miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo akto dalį, kurioje buvo patvirtinta, kad VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2010–2011 metų inventorizacijos duomenys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu yra teisingi ir tinkami registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre; 2) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinio miško sklypo dalį, patenkančią į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18357 pagal J. M. prašymą buvusios savininkės S. C. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto, 3,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės buvo atkurtos jam kartu su kitais bendraturčiais: A. M., S. M., V. B., V. M..
Mainų sutarties ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki pat savo mirties 2019 m. birželio 9 d. šio žemės sklypo savininkė buvo J. M..
Pareiškėjai 2019 m. spalio 1 d. pagal Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarės J. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą, kurio ¼ dalį paveldėjo pareiškėjas E. M., o ¾ dalį – pareiškėjas T. M.. Tarp paveldėto turto yra žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjams nuosavybės teise nuo 2019 m. spalio 15 d. (2019-10-01 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1-4572) priklauso 1,18 ha žemės sklypas (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos 597 kvartalo 4 taksacinį sklypą, registruotą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2020-03-06), kurį pareiškėjas pateikė kartu su skundu, yra nurodytas bendras žemės sklypo plotas – 1,18 ha, jame esančio žemės ūkio naudmenų plotas – 0,8200 ha, kitos žemės plotas – 0,3600 ha. Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004 m. liepos 13 d., kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. sausio 24 d. (sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus).
Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kitos žemės plotas – 0,3600 ha – žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, <...> kita žemė – tai žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu ginčo sklype medžių ir krūmų želdinių, pelkių nerasta, todėl traktuotina, kad 0,3600 ha kitos žemės plotą sudaro kita nenaudojama žemė.
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: 1) vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; 2) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; 3) visuomeninės paskirties teritorijas; 4) pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; 5) komercinės paskirties objektų teritorijas; 6) susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas; 7) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas; 8) rekreacines teritorijas; 9) bendro naudojimo (miestų, miestelių, ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas; 10) naudingųjų iškasenų teritorijas; 11) teritorijas krašto apsaugos tikslams; 12) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas; 13) teritorijas valstybės sienos apsaugos tikslams; 14) atskirųjų želdynų teritorijas.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad miškai yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte miško žemė apibrėžta kaip apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinė sklypinė miškų inventorizacija buvo vykdoma 2010–2011 metais. Pagal 2010 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybinės miškų inventorizacijos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. To paties straipsnio 2 dalyje (inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija (iki 2011-07-01) reglamentuota, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė). LVAT yra pažymėjęs, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad pagal galiojantį ginčo teisinių santykių reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatymo kriterijus.
2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pakeitimui, medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka (Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo“ ir įsigaliojo 2012 m. gegužės 12 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 34-04-G (aktuali redakcija nuo 2006-01-22 iki 2015-12-01), 7 punktu, 2013 m. lapkričio 1 d. ginčo sklypo duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktą. Inventorizacijos vykdytojas – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdija). Aprašo 9 punkte nurodyta, kad miškų inventorizacijos duomenys, įrašyti į Kadastro duomenų bazę, tampa Miškų valstybės kadastro duomenimis.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą (Nuostatų 29–30, 33, 36–41 punktai).
Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti.
Pagal Nuostatų 30 punktą, kadastro objektas išregistruojamas iš Miškų valstybės kadastro, jeigu: 1) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ir nustačius, kad dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių pasikeitė kadastro objekto ribos, todėl esamo kadastro objekto vietoje turi būti registruojamas kitas (kiti) kadastro objektas (objektai) (30.1 punktas); 2) visame kadastro objekte miško žemė paversta kitomis naudmenomis (30.2 punktas); 3) paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas kadastro objektas, klaidingi (30.3 punktas); 4) paaiškėja, kad kadastro objektas registruotas dėl kadastro tvarkytojo klaidos (30.4 punktas); 5) kadastro objekto išregistravimą nustato įstatymai (30.5 punktas); 6) kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre (30.6 punktas).
Pagal Nuostatų 33 punktą, kadastro duomenys keičiami: 1) įvykdžius miško ūkines priemones, kai pasikeičia kadastro duomenys; 2) pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems kadastro duomenis keičiantiems rodikliams; 3) atlikus sklypinę miškų inventorizaciją ar patikslinus jos duomenis ir nustačius, kad pasikeitė kadastro objekto duomenys; 4) dalyje kadastro objekto miško žemę pavertus kitomis naudmenomis; 5) pertvarkius miškų administravimo vienetus; 6) kartą per metus kadastro duomenis atnaujinus pagal medynų augimo eigos modelius.
Valstybinė miškų tarnyba, siekdama informuoti žemės savininkus, interneto svetainėje adresu http://www.amvmt.lt (nuoroda M-GIS – geoinformacija apie miškus) nemokamai teikia Miškų kadastro duomenis: nuo 2012 metų – apie miško žemės plotus; nuo 2013 metų – apie ne miško žemės apaugančios mišku plotus. Nuo 2014 metų Miškų kadastro duomenys publikuojami Regionų geoinformacinės aplinkos elektroninėje paslaugoje (https://www.regia.lt).
Kaip nurodo atsakovė, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė J. M. apie naujai inventorizuotus plotus papildomai buvo informuota Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. R6-7417, kuris buvo išsiųstas registruotu paštu. Šio rašto kopija pateikta byloje. Tikėtina, kad buvusi savininkė J. M. apie inventorizuotus plotus buvo informuota, todėl savo teises galėjo ginti įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjai tarp dokumentų nerado nei šio, nei kitokių pranešimų apie inventorizuotus plotus, nepaneigia ir nepatvirtina informacijos apie pranešimų gavimą / negavimą. Kitų įrodymų nepateikta ir teismui.
Remiantis pirmiau įvardytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.
Taigi, ginčo sklypo dalis atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, išbraukti šio sklypo iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjai prašė priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 („Administracinė jurisprudencija“, 2013, 26, p. 375–388) pažymėjo, jog ABTĮ minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas netenkintinas, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti tokį pareiškėjų prašymą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų E. M. ir T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.