Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis Ž. Š. 2025 m. liepos 26 d. apie 22.04 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu 22.04 val. nustatytas 1,97 promilių etilo alkoholio neblaivumas, o 22.20 val. nustatytas 2,06 promilių etilo alkoholio neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Ž. Š. teisiamojo posėdžio kaltas prisipažino ir paaiškino, kad Paaiškina, kad yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini). Vykdo taksi paslaugas. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio mėnesio neterminuotam laikui buvo išsinuomojęs automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu teikdavo taksi paslaugas bei juo naudodavosi savo reikmėms. 2025-07-26 padėjo savo kaimynei dirbti ūkio darbus. Pas kaimynę namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bedirbant ūkio darbus, maždaug nuo kokios 15.00 val. vartojo su kaimyne alkoholį. Gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus - burboną. Jis išgėrė apie 0,5 l burbono. Alkoholį vartojo palengva maždaug iki kokios 21.00 val. Po to parėjo į savo namus. Grįžus, nepilnamečiai vaikai - K. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir M. Š., (duomenys neskelbtini) amžiaus, paprašė ledų, be to ir pats norėjo nusipirkti rūkyti. Kadangi tokiu laiku kaimelyje parduotuvės jau nedirbo, sugalvojo nuvažiuoti į artimiausią degalinę. Nuo alkoholio jau jautėsi apsvaigęs, žinojo, kad įstatymų yra draudžiama vairuoti automobilį neblaiviam, tačiau vis tiek apie 22.00 val. sėdo už automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, nes tuo metu apie pasekmes negalvojo. Vaikai paprašė važiuoti kartu, ir jiems leido, nes buvo jų senokai nematęs, kadangi vaikai įprastai gyvena su savo mama (su žmona išsiskyrę) norėjo su vaikais važiuojant pabendrauti. Iki artimiausios degalinės buvo apie 10 km. atstumas. Kaip išvažiavo iš namų, sugyventinė L. C. nematė. Mano, jei ji tai būtų pamačiusi, nebūtų leidusi jam važiuoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Matė, kad tuo metu kaip tik toje vietoje buvo įvykęs eismo įvykis, t. y. kad automobilis „Audi“ buvo nuvažiavęs į griovį. Policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas, o antrojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. Savo kaltę pareigūnams iš kart pripažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, labai dėl to gailisi, suvokia, kad pasielgė netinkamai ir yra pasirengęs daugiau nusikalstamų veikų nebedaryti. Prašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą nutraukti pagal laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už jį laiduojant sugyventinei L. C., kuri yra artimiausias žmogus, autoritetas. Sugyventinę bijo nuvilti, dėl to yra pasirengęs toliau laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Peržiūrint vaizdo įrašą „PSS-20250726-213154UTC+0300“ matoma kaip policijos pareigūnai atvyksta į eismo įvykio vietą ir atlieka procesinius veiksmus eismo įvykio vietoje. Matoma, kad raudonos spalvos automobilis „Audi“, valstybinio numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio raidžių vaizdo įraše nematyti, yra nuvažiavęs nuo važiuojamosios kelio dalies į griovį. Automobilio „Audi“ vairuotojui patikrinamas neblaivumas, jam nustatomas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Vairuotojas savo kaltės neneigia, aiškina nesuvaldęs automobilio ir kartu su keleiviais, tarp kurių buvo ir vaikų, nuvažiavo nuo kelio į griovį (įvykio ROIK (duomenys neskelbtini)). Toliau peržiūrint vaizdo įrašą, matoma, kad pareigūnai dirbdami įvykio vietoje, sustabdo keliu pro šalį važiuojantį kitą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matoma, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdi vidutinio amžiaus vyriškis, priekinėje keleivio vietoje sėdi jaunas vaikinas, o automobilio galinėje sėdynėje sėdi dar vienas jaunas vaikinas. Policijos pareigūnas vairuotojo pasiteirauja vairuotojo "kur skraidot", paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnui pasiteiravus vairuotojo ar jis blaivus, šis atsako, kad nežino, bus matyti. Vaizdo įrašo pabaiga.Peržiūrint vaizdo įrašą „PSS-20250726-220155UTC+0300“ matoma kaip automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui alkoholio matuokliu patikrinimas neblaivumas. Pirmojo tikrinimo metu 22:04 val. vairuotojui nustatomas 1,97 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnas informuoja Kauno apskr. VPK OVS budėtoją, kad reikalinga į įvykio vietą atsiųsti antrą policijos pareigūnų ekipažą. Antrojo tikrinimo metu, 22:20 val. minėto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui alkoholio matuokliu nustatomas 2.06 promilių girtumas. Vairuotojas nurodo, kad alkoholį vartojo maždaug prieš valandą. Policijos pareigūnas informuoja vairuotoją, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis bus konfiskuojamas (b. l. 17–20).

Iš 2025-07-26 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025-07-26 Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, eiti tiesia linija - pėda po pėdos - negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Ž. Š. nurodė, kad alkoholį vartojo daugiau kaip prieš valandą. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0692 patikros sertifikato Nr. 2360118, pirmuoju tikrinimu 2025-07-26 22.04 val. Ž. Š. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu - 2025-07-26 22.20 val. - 2,06 promilių neblaivumas. Ž. Š. su neblaivumo tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 52–53).

Iš 2025-07-28 AB „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra VŠĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

Iš 2025-06-01 automobilio panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad šia sutartimi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-06-01 perduotas Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 40).

Iš 2025-08-04 VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktos sutarties nutraukimo kopijos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-06-01 sudaryta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta 2025-08-01 (b. l. 41).

2025-07-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. J. nutarimu, pakvitavimu automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui E. S. (b. l. 47–51).

???2025-07-28 EMPREKIS išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 3 730,00 Eur (b. l. 39).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad Ž. Š. 2025 m. liepos 26 d. apie 22.04 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo –automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu 22.04 val. nustatytas 1,97 promilių etilo alkoholio neblaivumas, o 22.20 val. nustatytas 2,06 promilių etilo alkoholio neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja L. C. prašo atleisti sugyventinį Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato (b. l. 118–119). Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje Lietuvoje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog Ž. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, teigiamai charakterizuojama, nėra teista ir bausta administracine tvarka, todėl save laiko tinkama laiduotoja.

Prokurorė su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Ž. Š. nėra registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, verčiasi individualia veikla. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad Ž. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sugyventinė L. C. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos sugyventinis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, Ž. Š. į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jie nuolat bendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. C. turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jie kartu gyvena, šiuo metu nedirbanti, ji neturi drausminių nuobaudų, nebuvo teista.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant Ž. Š. pagal laidavimą be užstato jo sugyventinei L. C., nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą.

Šiuo atveju matyti, kad Ž. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nustatyta, kad Ž. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. (b. l. 47–51), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdama turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma dėl automobilio vidutinės rinkos vertės (b. l. 39).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Įvertinus automobilio nusidėvėjimą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo šeimyninę ir finansinę padėtį, seka išvada, kad pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 3 000 Eur. ???

VI. Kiti klausimai

Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

- kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos;

- Ž. Š. vairuotojo pažymėjimas, esantis byloje, perduotinas AB „Regitra“;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Ž. Š. perduoti laiduotojos L. C. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti Ž. Š. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025-08-01.

- konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Išaiškinti Ž. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismui (Kaunas, Laisvės al. 103) arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

- kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;

- Ž. Š. vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje, perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti Ž. Š., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. C., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.