Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2118-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-12
Bylos Nr.
1-2118-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00651-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
V. Ž.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2118-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00651-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajai V. Ž., jos gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,nukentėjusiajam V. K.,

viešajame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2020 m. sausio 3 d., apie 16.15 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,04 promilės girtumas) viešoje vietoje, namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant kitiems asmenims, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju V. K., pradėjo jį įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė girdint kaimynams, grasino peiliu ir tokiu būdu grubiai sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Šiais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. Ž. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad tą dieną pas ją atvažiavo V. K. žmona su vaikinu, išgėrė gal du butelius degtinės trise. Anksčiau turėjo konfliktų su V. V. K. neleidžia pas ją užeiti žmonėms, kurie jam nepatinka. Tada buvo išgėrusi, galbūt nesusilaikė. Alkoholis tikriausiai turėjo įtakos veiksmams. Būdama blaivi gal būtų ir nusikeikusi, bet peilio nebūtų ėmusi. Atsiprašė V. už tai, ką padarė. Turi širdies ritmo sutrikimus, vartoja vaistus, padarė išvadas, kad negalima gerti alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, jog kaltinamajai atleidžia, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. sausio 3 d. ryte pas ją į svečius buvo atvykusi V. buvusi žmona su savo draugu, tai matė ir V. Kai atvyko G. su savo draugu, ji išėjo į laiptinę, į lauką juos pasitikti, tuo metu į lauką išėjo V. V., pamatęs, kad G. atvažiavo su vyriškiu, priėjo prie to vyriškio ir sudavė jam. Tas vyriškis pargriuvo, o V. nuėjo namo. Jokio konflikto nebuvo. Po ko, tą pačią dieną, vakare, apie 16.00 val. ji su G. išėjo į kiemą parūkyti. Su ja stovėjo ant savo laiptų. Tuo metu kaip tik šalia praėjo V. Ji neatsimena kaip ten viskas toliau buvo ir nuo ko viskas prasidėjo, nes buvo gerokai išgėrusi, tačiau atsimena, kad ji V. pasakė, ko jis lenda į jos reikalus. Jis jai kažką pasakė, tačiau neprisimena ką, ir nuėjo. Tarp jų jokio konflikto ar ginčo nebuvo. Galimai ji tuo metu V. ir pasakė kokių keiksmažodžių, tačiau jo neįžeidinėjo, jam negrasino. Jokio peilio rankose neturėjo, juo prieš V. nemosikavo, jam peiliu negrasino, nes buvo išėjusi į lauką jau su pižama ir su chalatu, tik parūkyti. Išvis rankose nieko neturėjo ir išvis nežinojo, kad tuo metu jį sutiks. Dar po kiek laiko ji buvo išėjusi į kiemą parūkyti ir kieme pamatė policijos pareigūnus, kurie ją sulaikė. Tarp jos ir V. per paskutines dienas jokių konfliktų nebūdavo, ji jo beveik nematė, nes buvo išvykusi pas savo dukrą į svečius (b. l. 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2020 m. sausio 3 d., apie 16.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), kieme, ties pirmo buto durimis, jam einant į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, jo kaimynė V. Ž. pradėjo garsiai šaukti ant jo, įžeidinėti. Vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė ant viso kiemo, girdint kaimynams. Kaimynė A. R., I. G. (I. G.) ir O. A. viską matė. Kaimynė V. Ž., pasiėmusi peilį, grasino jį papjauti, sakė, kad jis į savo namus nepraeis, užstojo jam kelią ir neleido praeiti. Kaimynė jam prieš akis mosikavosi su virtuviniu peiliu. Jis, bandydamas išvengti smūgių, pasitraukė į šoną, tačiau ji vis tiek bandė jį vytis, jis pabėgo nuo jos. Kaimynė buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai. Taip pat nori paminėti, kad šiandien ryte jis vedė į darželį savo mažametį sūnų D. K., išėjęs į lauką su sūnumi, susitiko kaimynę V., kuri taip pat pradėjo šaukti ant jo, rėkti, girdint mažamečiui vaikui ir kaimynams, sakydama: „V., čia tavo sūnus negyvens“. Jis su sūnumi nekreipė į tai dėmesio ir jis nuvedė jį į darželį. Prieš keletą dienų kaimynė V. buvo atėjusi prie jo buto durų, daužė jas, garsiai šaukė vartodama necenzūrinius žodžius. Jis, žinodamas, kad kaimynė yra neblaivi ir agresyvi, durų neatidarė, kadangi namuose buvo jo nepilnametis sūnus. Nuo tokios kaimynės elgesio kenčia visas jų namas ir visi aplinkiniai kaimynai, bijo išeiti į lauką. Mano, kad V. savo grasinimus galėjo įvykdyti ir jį sužaloti. Ko kaimynė nuo jo nori ir dėl ko kelia konfliktus, nežino, pasakyti negali (b. l. 36-39). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2020 m. sausio 3 d., apie 16.15 val., jam einant link savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, prie buto Nr. 1 pamatė kaimynę V. Ž., kuri akivaizdžiai matėsi, jog yra apsvaigusi nuo alkoholio. Kaimynė V. Ž., pamačiusi jį, pradėjo rėkti keikdamasi necenzūriniais žodžiais, šaukdama, kad jis nepraeis į savo butą. Laikydama rankoje peilį, maždaug 20 cm ilgio, ji šaukė, kad jį papjaus, mosikuodama peiliu į kairę ir į dešinę pusę. Jis jos smūgių peiliu išvengė. Pradėjo bėgti nuo jos, pasuko už kampo ir iškvietė telefonu policiją. Jam pradėjus bėgti, ji pradėjo jį vytis. Po keleto sekundžių žvilgtelėjęs pamatė, kad kaimynė V. Ž. grįžta link savo buto, tuo metu jos rankose peilio nebematė. Išgirdęs kaip užsidaro kaimynės buto durys, eidamas artyn link savo buto, ties praėjimu link antro aukšto, jis pamatė gulintį tą peilį, kurį kaimynė V. Ž., jį puldama ir grasindama papjauti, turėjo rankose. Pamatęs peilį, jį paėmė ir užmetė ant stogelio. Su kaimyne jis nekonfliktuoja. Ji, kai yra blaivi, elgiasi normaliai, tačiau, pavartojusi alkoholio, ji tampa labai agresyvi – tuomet šaukia, keikiasi, grasina kaimynams. Apie tai, kaip kaimynė jam grasina ir keikiasi necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu, girdėjo visi kaimynai (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. G. parodė, kad 2020 m. sausio 3 d., apie 16.15 val., jis grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini) ir išlipęs iš savo automobilio, pamatė kieme kaimynę V. Ž., kuri konfliktavo su kitu kaimynu V. K., dėl ko kaimynai konfliktavo, nežino, pasakyti negali. Gatvėje buvo girdėti šauksmai bei necenzūriniai žodžiai, kokie tiksliai, nurodyti negali, neprisimena. Priėjęs arčiau kaimynų, pamatė, kad kaimynė V. Ž. yra akivaizdžiai neblaivi, matė, kaip V., turėdama rankose peilį, mosikavo juo prieš jo kaimyną V. K.. Kadangi ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir elgėsi agresyviai, mano, kad galėjo sužeisti V., kadangi ji buvo labai arti jo. Mosikuojant peiliu kaimynei V. iškrito peilis ant žemės, V. tą peilį paėmė ir užmetė ant šalia esančio stogelio. Tada V. paskambino policijos telefonu ir po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. V. išgėrusi yra labai agresyvi, išvadina visus kaimynus necenzūriniais žodžiais, daužo į langus, kelia triukšmą. Mano, kad dėl V. kenčia visa kaimynystė, yra nesaugu (b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nuotoliniu būdu apklaustas liudytojas I. G. atsakė į tyrėjo užduotus klausimus. I. G. buvo priminta, kad pirminėje apklausoje jis teigė, kad 2020 m. sausio 3 d. jis, išlipęs iš automobilio, pamatė kaimynę V. Ž., kuri konfliktavo su kaimynu V. K., o priėjęs arčiau pamatė, kad V., turėdama peilį rankose, mosikavo juo prieš kaimyną V. K.. I. G. paklausus, ką tuo metu mosikuodama peiliu šaukė kaimynė V. Ž., I. G. atsakė, jog mosikuodama peiliu, V. Ž. šaukė: „Tai ką, bijai prieiti?“ Į klausimą ar kaimynei besimosikuojant peiliu buvo išsakyti kokie nors grasinimai nužudyti ar sužaloti (jeigu taip, tai kokie), I. G. atsakė, kad tiksliai jis neprisimena, tačiau gerai pamena, jog ji kelis kartus šaukė V. K. klausdama, ar šis bijo prieiti. Į klausimą, kaip atrodė peilis, kokios spalvos rankena, I. G. atsakė, kad peilis buvo virtuvinis, vidutinio dydžio, rankenos spalvos jis nurodyti negali, rankenos nematė, o geležtė buvo apie maždaug 16-18 cm ilgio. Paklausus I. G., ką jis žino apie 2020 m. sausio 3 d. ryte įvykusį incidentą tarp V. K. ir jo buvusios žmonos bei pastarosios draugo, kurie buvo atvykę pas V. Ž., I. G. atsakė, kad jis nieko nežino apie rytinį incidentą, ryte jis labai anksti išvažiuoja į darbą, todėl jokio konflikto negirdėjo (b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad 2020 m. sausio 3 d., apie 16.10 val., ji buvo prie savo namo adresu (duomenys neskelbtini), prieš namą, esantį (duomenys neskelbtini). Rūkydama pamatė, kad tarp jos kaimynų vyksta žodinis konfliktas. Gatvėje buvo girdėti šauksmai bei necenzūriniai žodžiai. Priėjusi arčiau kaimynų, pamatė, kad kaimynė V. Ž., yra neblaivi ir konfliktuoja su kaimynu V. K. V. vartojo necenzūrinius žodžius. Matė, kaip V. Ž., turėdama rankose peilį, mosikavo juo prieš V. K. Mano, kad V. galėjo sužeisti V., kadangi ji buvo labai arti jo. Po to V. peilis iškrito iš rankų ir jį V. užmetė ant šalia esančio stogelio. Tada V. paskambino policijos telefonu ir po kelių akimirkų atvažiavo policijos pareigūnai. V. išgėrusi yra labai agresyvi, išvadina visus kaimynus necenzūriniais žodžiais, daužo į langus. Mano, kad dėl V. kenčia visa kaimynystė, yra nesaugu (b. l. 75-78).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai nuotoliniu būdu apklausta liudytoja A. R. atsakė į tyrėjo užduotus klausimus. A. R. buvo priminta, kad pirminėje apklausoje ji teigė, kad 2020 m. sausio 3 d., apie 16.10 val., ji, būdama prie savo namo, išgirdo konfliktą tarp kaimynų ir priėjusi arčiau pamatė kaimynę V. Ž., kuri konfliktavo su kaimynu V. K., taip pat pamatė, kad V., turėdama peilį rankose, mosikavo juo prieš kaimyną V. K.. A. R. patikslino, kad konfliktą girdėjo ir matė būdama savo namo koridoriuje, į lauką ji išėjusi nebuvo. A. R. paklausus, ką tuo metu mosikuodama peiliu šaukė kaimynė V. Ž., A. R. atsakė, jog ji truputį neprigirdi, todėl tiksliai ką šaukė V., ji nežino, tačiau matė kaip peilis iškrito V. iš rankų ir V. užmetė peilį ant stogo. Taip pat A. R. nurodė, kad peilio rankena buvo salotinės spalvos, geležtės ilgio ji nurodyti negali. Paklausus A. R., ką ji žino apie 2020 m. sausio 3 d. ryte įvykusį incidentą tarp V. K. ir jo buvusios žmonos bei pastarosios draugo, kurie buvo atvykę pas V. Ž., A. R. atsakė, kad apie rytinį incidentą ji visiškai nieko nežino. Apklausos metu A. R. kelis kartus užsiminė, kad V. Ž. ją gąsdina, sako, kad ji per (duomenys neskelbtini) nepraeis, A. R. bijo dėl V. Ž. elgesio (b. l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. A. parodė, kad galimai 2020 m. sausio 3 d., maždaug apie 17 val., jis grįžo iš darbo. Kieme pamatė ant laiptų stovinčią kaimynę V. Ž., kuri matėsi akivaizdžiai, kad yra neblaivi. Ji šaukė, rėkė necenzūriniais žodžiais, kad visi yra blogi. Šalia pamatė stovintį kaimyną V. K., kuris negalėjo praeiti į savo butą, kadangi kaimynė V. Ž. stovėjo ant laiptų ir jo nepraleido. Kaimynės V. Ž. rankose jis matė virtuvinį peilį, ji peiliu kelis kartus mostelėjo, lyg norėdama suduoti smūgius. Toliau jis nežiūrėjo, kas vyksta kieme, nuėjo į savo butą. Apibūdindamas kaimynę V. Ž., nori pasakyti, kad ji ne kasdien vartoja alkoholį, tačiau būna, kad tarpais vartoja. Tuomet ji būna pikta, visada rėkauja, burba. Tokia agresyvi, kaip šį kartą, ji dar nėra buvusi. Tai buvo pirmas kartas, kai ji mosikavosi peiliu, norėdama suduoti kaimynui (b. l. 89-91).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-98).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas įvykio apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 99-103).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad V. Ž. 2020 m. sausio 3 d., 17.52 val., buvo nustatytas 2,04 prom. girtumas (b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismo vertinimu, kaltinamosios V. Ž. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jos kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais (nukentėjusiojo V. K., liudytojų I. G., A. R., O. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, alkotesterio kvito rodmenimis), todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. Ž. kaltė viešosios tvarkos pažeidimu yra įrodyta, o jos padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kadangi kaltinamoji, būdama neblaivi, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju V. K., pradėjo jį įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, garsiai šaukė girdint kaimynams, grasino peiliu, tokiais viešoje vietoje atliktais įžūliais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo V. Ž.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji V. Ž. prisipažino padarius nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai ir atsiprašė nukentėjusiojo V. K.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis atleido kaltinamajai, nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nutraukta. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepareiškė civilinio ieškinio. Taigi, egzistuoja formalios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, atleisti V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju V. K..

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, ji anksčiau neteista (b. l. 136), administracine tvarka bausta (b. l. 135), pensininkė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre negydyta (b. l. 127), (duomenys neskelbtini) (b. l. 130), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 133).

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, byloje nėra itin reikšmingų duomenų, kurie leistų manyti, kad V. Ž. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. Ž. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas kaltinamajai V. Ž. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju V. K..

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 119-120).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje (kvitas B serija BBB Nr. 2PK004151), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 104-106), CD laikmena su nuotoliniu būdu atliktų apklausų garso įrašais, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju V. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, supakuotą į paketą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, CD laikmeną su nuotoliniu būdu atliktų apklausų garso įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. Ž., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas