Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R., atstovaujamos advokatės Editos Pocienės, pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. Š., Z. Š., S. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja E. R. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. Š., sesuo. Palikėjas nebuvo vedęs, neturėjo vaikų. Tėvai: P. Š. mirė (duomenys neskelbtini) mama J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos tėvų šeimoje iš viso augo šeši broliai ir trys seserys. Sesuo J. Š. ir brolis S. Š. mirę. Kiti broliai ir sesuo, t.y. byloje suinteresuoti asmenys B. Š., Z. Š. ir S. L. teismui pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodoma, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po A. Š. mirties atsirado paveldimas turtas(duomenys neskelbtini) , teisiškai registruoti A. Š. vardu.

Po A. Š. mirties tik pareiškėja rūpinosi brolio paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei likusiu aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu. Pareiškėja leido kaimynystėje gyvenančiai K ir V. B. šeimai naudotis paveldimu turtu (žemės sūkio paskirties žemės sklypais), t. y. leisdama šienauti žemės sklypuose, sėti grūdines kultūras. Iš pareiškėjos pareiškimo matyti, kad tarp brolių ir seserų buvo žodinis susitarimas dėl turto paveldėjimo. B. Z. ir B. Š. neišreiškė valios paveldėti minimo brolio turto, o sesuo S. L. bendru sutarimu paveldėjo po mamos J. Š. mirties likusį paveldimą turtą. Tik pareiškėja per visą laikotarpį nuo palikėjo mirties rūpinosi mirusio brolio paliktu paveldimu turtu, nei vienas iš suinteresuotų asmenų, t.y. nei broliai, nei sesuo nepareiškė pretenzijų pareiškėjai dėl turto paveldėjimo, juo nesirūpino, neprižiūrėjo, juo nesinaudojo.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš Tauragės rajono 3 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Iš Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašo dėl palikimo priėmimo fakto nustatyta matyti, kad po A. Š. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra ir registruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Iš pateiktų į bylą duomenų teismas daro išvadą, kad po palikėjo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sesuo E. R., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo A. Š. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad E. R. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl teisės paveldėti A. Š. vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 4 d. sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (23,79 Eur), dengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.