Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Ukmergės rajono savivaldybės administracija, D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą dėl buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir prašoma šį turtą perimti. VĮ Turto bankas, siekdama nustatyti kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, surinko informaciją ir nustatė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyti butai, buvo pastatytas 1940 metais. Šiame name butai Nr.1 ir Nr. 3 buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2024 m. kovo 20 d. raštu informavo, kad name, kuriame yra šie butai, gyveno (duomenys neskelbtini) paukštininkystės tarybinio ūkio darbuotojai. Butai Nr. 1 ir 3 buvo privatizuoti, o butų Nr. 2 ir 4 privatizavimo dokumentai Vilniaus regioniniame valstybės archyve nerasti. Butu Nr. 2 faktiškai naudojasi buto Nr. 1 savininkė D. B.. 2024 m. kovo 21 d. susisiekus su ja, ji patvirtino, kad neturi dokumentų, patvirtinančių teises naudotis butu Nr. 2. Jos tėvas S. A. M. privatizavo tik butą Nr. 1, tačiau faktiškai naudodavosi ir butu Nr. 2, taip pat nurodė, kad butu Nr. 4 iki mirties naudodavosi jos pusbrolis V. Ž., kuris buvo privatizavęs tik butą Nr. 3.

3. Pareiškėja pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nustatė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą minėti butai nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Šį faktą patvirtino Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir jie jos apskaitoje nėra apskaitomi. Pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį butų fondą sudarė gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams-kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir Sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais tiems namams buvo taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės; pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių ir kitą turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Po kitų butų, privatizavimo name, (duomenys neskelbtini), kaip jau buvo minėta, nebuvo gauta duomenų, kad šiame pareiškime nurodyti butai Nr. 2 ir Nr. 4 buvo privatizuoti, perduoti Ukmergės rajono savivaldybei ar kitiems asmenims. Pagal VĮ Turto bankui pateiktus institucijų raštiškus atsakymus dėl šių nekilnojamojo turto objektų, taip pat yra duomenų, kad jie turi būti priskirti prie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. Taigi šis turtas išliko valstybės nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl šiame pareiškime nurodytų nekilnojamojo turto objektų (el. b. l. 1-5).

5. Suinteresuotas asmuo, D. B., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Pagal CPK 444, 445 straipsnius juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms šioms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, pastatas, kuriame yra butai, buvo pastatytas 1940 metais ir buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, kuris valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn. Registrų centro duomenimis įrašų apie prašomus pripažinti valstybės nuosavybę butų savininkus nėra (el. b. l. 6-7). Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. Ukmergės rajono savivaldybė raštu kreipėsi į pareiškėją priimti sprendimą dėl minimo pareiškime turto, kuris galimai yra bešeimininkis (el. b. l. 20). 2022 m. lapkričio 20 d. pranešimu Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Deltuvos seniūnija informavo, kad duomenų apie butuose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), gyvenančius asmenis ar galimus savininkus nėra (el. b. l. 25). Į bylą pateiktas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 20 d. raštas patvirtina, kad buto Nr. 2 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir buto Nr. 4 (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) privatizavimo faktą patvirtinantys dokumentai archyve nerasti (el. b. l. 30-101).

8. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Remiantis kasacinio teismo suformuota 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktika, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę buvo vykdomas Butų privatizavimo įstatymo, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, jog aptariami butai teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn. Suinteresuoti asmenys – Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir D. B., pareiškėjos nurodytų aplinkybių taip pat neginčija.

9. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustačius, kad aptariami butai – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 metais buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, kurie valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka ar kitaip perleisti privačių fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. Pareiškėjai neturint ir negalint gauti dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į nurodytus butus, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Įsiteisėjusį sprendimą siųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.