Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 19 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. R. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolo trūkumams šalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

E. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 8 d. nustatyta, kad E. R. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), remontuoja automobiliu už tai imdamas pinigus, tai yra verčiasi ūkine veikla neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Administracinio teisės pažeidimo protokole E. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš čia matyti, jog paminėta norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nurodyti kokius teisės aktus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Tinkamai nenurodžius teisės aktų nuostatų, kurias asmuo pažeidė, būtų sudarytos kliūtys atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėto administracinio teisės pažeidimo objektyviuosius požymius, yra nurodęs, kad kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją (teisės aktais nustatyta, kad ja užsiimti privaloma turėti įgaliotos institucijos išduotą licenciją), ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 337, nutartis bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas joks teisės aktas, kuris nustatytų reikalavimą turėti licenciją (leidimą) protokole nurodytiems darbams atlikti ir kurio reikalavimus atsakomybėn traukiamas būtų pažeidęs.

Anot Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kad vertimasis tam tikra veikla būtų pripažintas neteisėtu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio taikymo tikslu, būtina nustatyti, kad verčiantis šia veikla nebuvo laikytasi tokių būtinų (pagrindinių) ir imperatyvių veiklos vykdymo prielaidų ir (arba) sąlygų, kurių nesilaikymas atitinkamą veiklą kaip tokią daro absoliučiai neteisėta per se (pačią savaime). Šią išvadą nuosekliai pagrindžia ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 straipsnio 1 dalies dispozicija, visų pirma nurodanti, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Licencijos (leidimas) gavimas teisės aktuose nustatomas kaip būtina ir imperatyvi prielaida atitinkamos veiklos vykdymui (žr., be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 str. 1 d.), todėl veiklos vykdymas neturtint licencijos (leidimo) yra pats savaime ir kaip toks neteisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-3884/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Teismas mano, kad pats aukščiau aptartų E. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti, pašalinant nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriui - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.