- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-356-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00091-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. Ž., nuteistas Jungtinės Karalystės C. B. Karūnos Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal 1965 Aktą už žmogžudystę, paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi Jungtinės Karalystės C. B. Karūnos Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal 1965 Aktą už žmogžudystę paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatyta suderinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 8 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2005 m. birželio 15 d., pabaiga – 2024 m. vasario 15 d. Anksčiau neteistas.
2. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą būtinąją dalį (3/4) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai 2 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. vasario 13 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. vasario 17 d. priimtu nutarimu Nr. 93-35 nutarta taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. vasario 13 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. kovo 27 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė konstatuodami, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog A. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. Ž. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti nuteistojo prašymą bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog skundžiamos nutarties motyvai yra pagrįsti abejonėmis žvelgiant į ateitį ir spėliojimais kas bus, ar ko nebus. Nuteistojo teigimu, teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo, sumenkina jo pastangas keisti gyvenimą ir požiūrį į jį, o padarytą nusikaltimą iškelia į pirmą eilę. Nors teismas pripažįsta, kad nuteistasis deda pastangas koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau visas jo pastangas sumenkina teigdamas, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą ir neatlikta bausmės dalis dar yra didelė. Atkreipiamas dėmesys, jog būtent ne nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sukliudė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o neatliktos bausmės dalis ir nusikaltimo sunkumas.
4.2. Skunde pažymima, jog teismas vertindamas Socialinio tyrimo išvadą pamiršo, kad kiekvienas žmogus yra atskiras individas ir savo mąstymu, ir jausmais, ir elgesio normomis. Nors išvadoje teigiama, kad asmuo ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, tačiau sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Nuteistojo įsitikinimu, Socialinio tyrimo išvada dar neįrodo, kad nuteistasis probacijos metu nesilaikys jam skirtų draudimų ir probacijos taisyklių, nes visa tai priklauso nuo žmogaus sąmoningumo ir siekiamų tikslų. Teismas padarydamas išvadas, kad nuteistasis nesilaikys vienokių ar kitokių draudimų, privalo jas pagrįsti ar įrodyti ne abejonėmis ar spėliojimais kas bus, o privalo pateikti nenuginčijamus įrodymus, kurie patvirtintų tokias išvadas.
4.3. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje pateiktos išvados, nesudaro kliūčių taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog tai ar nuteistasis laikysis jam skirtų nurodymų, lemia ir aplinka, kurioje nuteistasis gyvens po paleidimo į laisvę. Atkreipiamas dėmesys, jog A. Ž. paleidimo atveju, gyvens su šeima, o tai dažniausiai būna teigiamas faktorius tolimesniems teigiamiems pokyčiams.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. Ž. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
8. Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, Lengvojo rėžimo sektoriuje, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo staliaus specialybę, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, dirbo ir šiuo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvyklos darbininko pareigose, pristatė pažymą, kad galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, socialinius ryšius su šeima palaiko, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą elgesį ir stropų darbą aštuonis kartus buvo paskatintas, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką taip pat 3 kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką už ką buvo baustas drausmine tvarka. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nors paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu ir nebegalioja, tačiau šie nustatytos tvarkos padaryti pažeidimai rodo, kad nuteistojo A. Ž. elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti probacijos efektyvumu.
10. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis A. Ž. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 33 balai iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 2 balai, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 31 balas. Sutiktina, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas nuo paskutiniojo vertinimo sumažėjo nuo 37 balų iki 33 balų, tačiau jis pakito labai nežymiai, tik 4 balais, kas tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama, kadangi dinaminius taškus savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali įtakoti ir ženkliai sumažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, nenustatyta. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu A. Ž. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistasis retai, tačiau praranda savitvardą, nors save vertina gerai; linkęs greitai veikti, ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes; teigia, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis A. Ž. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (veikdamas su kitu asmeniu įsibrovė į butą ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nužudė žmogų) padarymą ir nors nuteistasis nesutinka, kad teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kadangi tai buvo įvertinta teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis, tiek ir neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis 4 metai 2 dienos), negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Sutiktina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis A. Ž. dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo A. Ž. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.