- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-358-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, V. G., E. G., G. T.
- Ieškovas
- UAB „Agomira“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis, Kristina Saukalienė
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
dalyvaujant atsakovų LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Algirdui Cibulskui ir Tomui Bazevičiui,
atsakovui V. G., E. G. IĮ atstovams E. G. ir advokatei Kristinai Saukalienei; G. T. ir jo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. T., LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, E. G. IĮ ir V. G. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Agomira“ ieškinį atsakovams G. T., LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, E. G. IĮ, V. G., tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, K. P., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Agomira“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų G. T., LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, E. G. IĮ, V. G. 36 602,85 Lt bendrovei padarytos žalos, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklauso 3,54 ha miško sklypas, žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr.91, esantis (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Ieškovo UAB „Agomira“ atstovas V. D. 2005 m. spalio mėnesio pradžioje pastebėjo, kad yra plynai iškirstas 0,6 ha bendrovei priklausančio brandaus miško plotas ir pasisavinta 492 kubiniai metrai medienos. Dėl to bendrovei buvo padaryta 87 244,48 Lt žala. Šias aplinkybes patvirtina 2005-10-06 privačios miško valdos miškų būklės, naudojimosi, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 11.8-217, pažymos apie iškirstą medienos kiekį, medžių matavimo, biržės taksavimo lapai bei žalos paskaičiavimo pažyma. Nurodė, kad dėl žalos kalti visi atsakovai.
Atsakovė V. G. žinodama, jos miško sklypo ribos pažymėtos neteisingai, nepatikslinusi sklypo ribų išsiėmė leidimą miškui kirsti ir biržės atrėžimui neteisingai nurodė sklypo ribas.
Atsakovas G. T. atrėždamas biržę kirtimui, neįsigilino į esamus miško sklypų planus ir sudarytus projektus, neišsiaiškino tikslių V. G. miško sklypų ribų, ko pasekoje dalį biržės ir kirtimui atrėžė bendrovei priklausančiame sklype ir jis buvo iškirstas.
Atsakovas V. G. ruošdamas V. G. mišklotvarkos projektą, neišsiaiškino V. G. sklypo ribų, paruošė miškotvarkos projektą, kuris neatitinka V. G. miško ribų.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius K. P. derinęs V. G. ruoštą miškotvarkos projektą, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, negretino paruošto miškotvarkos projekto su gretimo miško projektu.
E. G. IĮ vykdžiusi miško kirtimą, iškirto medienos daugiau nei buvo nupirkta .pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 126.
Vėliau V. G. buvo išskirta papildomas miško plotas, kuris perduotas ieškovui ir ieškovo paskaičiavimu grąžinta medienos 51 641,63 Lt sumai tačiau liko neatlyginta 35 602,85 Lt žala.
Atsiliepimas
Atsakovas E. G. IĮ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kirsdami mišką už V. G. sklypo ribų neišėjo. 2003 m. atvedimai buvo kito girininko padaryti. 2005 m. buvo atliktas projektas, dalyvavo savininkė, parodė ribas. Atsakovas vadavosi dokumentu - leidimu miško kirtimui. Leidimus išduoda agentūra. 2005 m. viename leidime išrašyta 360 kietmetrių. 2005 m. miško savininkai susitvarkė dokumentus ir pardavė jiems mišką plynam iškirtimui. Atsakovo atstovas buvo nuvažiavęs į vietą apžiūrėti, matė, kad iškirsta riba pažymėta gairėmis. Pati riba buvo iškirsta ieškovo prieš dvejus metus. Tuo metu ieškovui abejonių dėl ribų nekilo. Atsakovas E. G. IĮ kirtimui turėjo leidimas su parašais, ir sutartis. Kirtimo leidimas yra išduotas prieš tai kompetentingoms institucijoms atliekant konkrečias procedūras - ne vieną kartą tikrinant nuosavybės dokumentus, žemės planelius. Todėl kirtimo įmonei pakartotinai tikrinti nuosavybės dokumentų atitikimą padėčiai natūroje nebuvo pagrindo ir pareigos. Sklypo ribos buvo aiškios, nužymėtos ir iki E. G. iškirstos paties savininko. Iki E. G. atlikti veiksmai: ribos, projektai, leidimai, buvo atliekami tiesiogiai sklypo savininko (atstovo) iniciatyva, tiesiogiai sudarant sandorius su matininkais, miškininkais, todėl E. G. IĮ nesiekė sąmoningai iškirsti ne V. G., o svetimą mišką Be to, E. G. IĮ neteisėtų veiksmų nebuvimą konstatavo ir Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005-11-16 nutarime nustatęs, kad E. G. medžius iškirto ne savavališkai, bet vadovaudamasis leidimu kirsti mišką ir kirtimui rėžiamos biržės brėžiniais“. Pagal susitarimą malkinę medieną - viršūnes, kreivus medžius, sausuolius pasiliko savininkas. Individuali įmonė nusipirko 310 kubinių metrų ir tris fiskarus, apie 50 kubų medienos malkoms savininkui. Dar 2003 metais buvo nupirkta 40 kubų gatavos medienos iškirtus sklypo ribas, kurias kirto patys savininkai. Įmonė iškirto ir išvežė tiek medienos kiek jos nupirko: 310 kub. m., 40 kub. m. 2003 m. ir 50 kub. m. savininkui malkoms, viso 400 kubų. Kur kita mediena - nežino. Su kitais atsakovais ryšio ir jokių santykių neturėjo, dokumentų netvarkė. Be to ieškovas neįrodė žalos dydžio. Ieškovas į žalos sumą įtraukė PVM, miško darbų sąnaudas, ieškovas nenurodė iš kokių rūšių (tarinė, malkinė, rūšinė) medienos būtų sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, kurio nesudaręs dėl iškirtimo, ieškovas patyrė žalą. Nebuvo pateikti jokie konkrečią kainą pagrindžiantys skaičiavimai. Ieškovo paskaičiuota iškirsto medienos kaina yra per didelė net aukščiausios rūšies medienai. Ieškovas neįrodė, kiek kubinių metrų buvo iškirsta, tuo padarant žalą ieškovui.
Atsakovas G. T. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jis atrėžė biržę vadovaujantis miškotvarkos projektu, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas miškui kirsti. Leidimas išduotas pateikus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. Pagal iškirstas ribas paruošė dokumentus kirtimui, su savininku patikrino ar yra ribos. Atrėžiant vadovavosi esama tuo metu medžiaga ir natūra. Prieš atrėžiant važiavo į žemėtvarkos skyrių pasitikslinti, ten užtikrino, kad ribos tinkamai išmatuotos. Tuo metu kai kirto mišką, tai buvo V. G. miškas, vėliau pasirodė, kad tai ieškovui priklausantis miškas. Ribų neatitikimas įvyko dėl netikslaus matavimo, hidroprojektuotojų kaltės. Tai matosi ir iš įsakymo, ir iš V. G. sklypo pakoreguoto plano. Jei ribos netikslios ieškovas ir pats turėjo kreiptis į žemėtvarką ir matininkus dėl ribų netikslumo. Jis taip pat vadinasi buvo nerūpestingas. Ribinės linijos iškirstos vadovaujantis 2003-09-29 leidimu kirsti mišką. Linijos iškirstos teisėtai ir pagrįstai. Ieškovo nurodytas medienos kiekis tokiam plote yra per didelis. Pažymi, kad miško sklypo ribos buvo tikslinamos ir 2007 m.
Šalies argumentai
Atsakovas V. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis parengė V. G. miškotvarkos projektą. Atsakovas turėjo sklypo dokumentus, apėjo V. G. miško valdos natūrines ribas ir abejonių dėl jų teisingumo nebuvo. Tai patvirtina ir matininkės M. M. valdos ribų paženklinimas natūroje, bei 2003 m. iškirstos ribinės linijos į savininkės valdos pusę ir nuo ribinių linijų nukirstų medžių kelmų likę specialisto Nezamovo asmeninio žymeklio kleimai. Visų duomenų pakako miškotvarkos projektui rengti, tuo labiau, kad ir UAB „Agomira“ valdai jau buvo parengtas miškotvarkos projektas laikantis tos pačios ribinės linijos natūroje. Miškotvarkos projektas buvo suderintas su parko direkcija, su agentūros pareigūnais ir tik po to patvirtintas aplinkos apsaugos inspekcijoje ir užregistruotas kadastre. Jam nekilo abejonių, kad negalėtų ruošti projekto. Žala UAB „Agomira“ jau kompensuota mišku. Matininkas išvedė naujas ribas, permatavo ir iš V. G. ieškovui perduota pietinė dalis. Sklypų masyvo nesąryšis plane - 4 mm. Miškotvarkos projektas patvirtintas 2005-04-29. Į projektą segami planeliai. Derinant su nacionaliniu parku, iš esmės projektui pritarta, (buvo raštas). Pažymi, kad valdos ribos nesueina su žemėtvarkos, ką atliko M. M.. Kadangi buvo abejonių, tai su Baronėnu, G. T. prieš tai buvo žemėtvarkos skyriuje pas A. M. ir informavo, kad natūroje nesueina planuose nubrėžtos sklypų ribos - 40 m. skirtumas, tačiau A. M. nurodė, kad šiame masyve visuose planuose yra nukrypimai, bet plotas atitinka.
Atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškinį Aplinkos apsaugos departamento atžvilgiu prašė atmesti. Nurodė, kad nebuvo griežtai laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos kaip turi būti vykdyta visa procedūra. Ne agentūros darbuotojas, o projekto vadovas padarė pažeidimą. Projektuotojas privalo derinti ne rajono lygyje, o departamente, ko nebuvo padaryta. Nuo projektavimo stadijos viskas ir prasidėjo. K. P. nebuvo įgalintas derinti projektus. K. P. pareigybinėje charakteristikoje (6.8 p.) nustatyta, kad jo pareiga derinti miško valdų miškotvarkos projektus, išskyrus saugomose teritorijose, teikti pastabas bei pasiūlymus dėl miškotvarkos projektų miškų urėdijose, saugomose teritorijose. K. P. nebuvo įgaliotas derinti, šitą teisę turi regiono aplinkos apsaugos departamentas. K. P. buvo Vilniaus aplinkos regiono darbuotojas, tačiau jo parašas niekinis. Jis derina, o ne tvirtina, tai skirtingi dalykai. Derinimas yra tarpinis variantas. Tuo metu inspektoriaus pareigybėse nebuvo įgalinimo tvirtinti projektus. Kelia abejones iškirsto miško kiekis tokiame plote. Nesutinka su ieškovo pateiktais žalos paskaičiavimais. Į žalą įskaičiuotas PVM 18 procentų, transportavimas ir kt., nėra aišku iš kur paimti įkainiai, ar tai rinkos kaina, ar vienos kokios urėdijos.
Atsiliepimas
Atsakovė N. B. nurodė, kad miškas nebuvo iškirstas piktavališkai. Kai nutarė parduoti mišką, kreipėsi į atsakingas instancijas, kurios parengė planą. Dalį žalos ieškovui atlygino, nes paaiškėjo, kad ribos neteisingos ir žala iš tikrųjų padaryta. Su kita ieškinio dalimi atsakovė nesutiko.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo K. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo paruošti du miškotvarkos projektai - UAB „Agomira“ ir V. G.. Abejonių dėl teisingumo nebuvo, todėl jie buvo suderinti. Tikslo apžiūrėti juos vietoje nebuvo. Klaidingas UAB „Agomira“ miško iškirtimas įvyko dėl to, kad matininkai aiškiai nenužymėjo ribų, o savininkai bandė ribas išsikirsti patys. Agentūra derinti su kitu projektu neprivalo, kad persidengia valdos iš dokumentų nesimato. Buvo suskaičiuoti kelmai, bet jų skaičius nėra tikslus ( galima 20 procentų paklaida), medienos kubinių metrų kiekis taip pat padidintas. Skaičiuojant žalą už 1 kub. m. paskaičiuota net 300 Lt. Visa žala UAB „Agomira“ atlyginta, nes, teismo proceso eigoje, pakeitus sklypų ribas UAB „Agomira“ naudai buvo išmatuotas papildomas miško plotas ir ieškovei leista išsikirsti 163 kubinius metrus medienos. Agentūra atsako už kirtimų teisėtumą. Nurodė, jog tai hidroprojektuotojų klaida.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovų E. G. individualios įmonės, G. T., V. G. ir Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento solidariai ieškovo UAB „Agomira” naudai 13 500 Lt žalą, po 772 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei valstybės naudai po 60,50 Lt pašto išlaidų.
Konstatavo, kad nagrinėjant bylą atsakovai iš esmės pripažino, kad buvo iškirsti medžiai UAB „Agomira” priklausančioje miško sklypo dalyje. Ieškovas prašydamas priteisti žalą, skaičiuoja ir negautas pajamas, dėl ko ieškinys nebuvo pareikštas.
Miškotvarkos projektą parengė V. G.. Šį projektą 2005-04-29 suderino su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros vyresniuoju aplinkos apsaugos inspektoriumi K. P. (T.1, b.l.27-32). Tačiau V. G. šiais savo veiksmais pažeidė tuo metu galiojančios miško projektų derinimo tvarkos nustatytos Aplinkos ministro 2003-12-19 d. įsakymu Nr.671 „Dėl valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos pakeitimo” 57 punkto nuostatas, kuriame nustatyta, kad „parengtus miškotvarkos projektus derina Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai”. Teritoriniam aplinkos apsaugos departamentui V. G. ir turėjo pateikti miškotvarkos projektą derinimui, tačiau nepateikė. Be to, V. G. parengtas projektas netikslus. Byloje yra duomenys, kad buvo abejonių dėl natūroje esančių sklypo ribų atitikimo nubraižytoms planuose, todėl atsakovas privalėjo kreiptis į žemėtvarkos specialistus, matininkus, o ne ruošti projektą. Kadangi V. G. miškotvarkos projektą V. G. miško sklypui 2005-04-29 neteisėtai suderino su Švenčionių rajono agentūros vyresniuoju valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriumi K. P., tai ir pastarasis nesilaikė tuomet galiojusio aukščiau minėto poįstatyminio akto nuostatų. Dėl šio pareigūno neteisėtų veiksmų teismas nustato netiesioginę Aplinkos apsaugos departamento atsakomybę (LR CK 6.246 str.2 d.). Kadangi V. G. miško sklypas yra saugomoje teritorijoje, šio miškoprojekto K. P. neturėjo teisės derinti. Darbdavys Aplinkos departamentas privalo kontroliuoti savo darbuotojų darbinę veiklą ir atsako už jų neteisėtus veiksmus, netinkamą pareigų vykdymą ir atlyginti iš to kilusią žalą (LR CK 6.264 str.1 ir 2 d.). Atsakovas regreso tvarka turi teisę prisiteisti iš trečiojo asmens K. P. patirtus nuostolius. Atsakovas G. T. nors ir atrėžė biržę vadovaudamasis aukščiau paminėtu miškotvarkos projektu, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atsižvelgiant į bylos aplinkybes buvo būtina, nes neįsigilino į esamus miško sklypų planus ir sudarytus projektus, neišsiaiškino tikslių V. G. miško sklypo ribų. G. T. neįvykdė pareigos iškilus neaiškumams dėl planuose, projektuose nubrėžtų sklypų ribų atitikimo natūroje esančioms, kreiptis į žemėtvarkos specialistus ir matininkus dėl jų patikslinimo, neteisingai atrėžė biržę dėl ko ieškovui buvo padaryta žala. Kadangi ieškovė iš atsakovės V. G. 2006-11-17 sutartimi dėl žalos atlyginimo natūra priėmė iš jos 51 641,63 Lt vertės, 357 kubinius metrus medienos (t.2., b.l.22), tai žymia dalimi sumažino pareikšto ieškinio sumą. Kreditorius, kuris atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir pakvitavime (šiuo atveju sutartyje) nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu, todėl atsakovė N. B. (buvusi atsakove jos motina – V. G.) yra atlyginusi ieškovui padarytą žalą tokioje apimtyje, kuri žymiai viršija solidariai iš kitų atsakovų priteistiną sumą, todėl laikytina, kad ieškovas nebeturi teisės reikalauti įvykdyti likusios žalos (skolos) dalies iš šio bendraskolio. Tačiau ieškovas turi teisę reikalauti likusios žalos atlyginimo dalies iš kitų bendraskolių.
Trečiojo asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų (tame tarpe ir A. M.) neteisėto veikimo ar neveikimo dėl ko galėjo atsirasti žalingi padariniai teismas nenustatė.
UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtas Kaltanėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, ir patvirtintas 2000-09- 22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3174-86 (t.1., b.l.13-14, 38-40, 78-79), nors ir nebuvo tikslus, tačiau matininkų padarytų netikslumų priežastys objektyviai paaiškinamos ribotomis tuometinėmis jų (matininkų) techninėmis galimybėmis, be to netikslumai nebuvo tokie žymūs, kad tai galima būtų laikyti atsakovų neapdairiais ir neteisėtais veiksmais padarytos žalos priežastimi.
Esant tokioms aplinkybėms teismas ieškinį patenkino iš dalies priteisdamas ieškovui UAB „Agomira“ 13 500 Lt žalą iš atsakovų E. G. IĮ, G. T., V. G., LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. T. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas G. T. buvo neapdairus ir nerūpestingas, neįsigilino į esamus miško sklypų planus ir sudarytus projektus, neišsiaiškino tikslių V. G. miško sklypų ribų.
Nurodo, jog biržę atrėžė vadovaudamasis iškirstomis ir nužymėtomis miško sklypo ribomis, miško savininkės pateiktu miško sklypo planu, miškotvarkos projektu, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Šis leidimas buvo išduotas pateikus biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus. Atsakovas negali keisti nustatytų anksčiau miško ribų. Prieš atrėžiant biržę, nebuvo jokių kitų žymėjimų. Miškotvarkos projektą parengė atsakovas V. G.. Šis miškotvarkos projektas buvo suderintas su Švenčionių rajono agentūros vyresniuoju valstybės aplinkos apsaugos inspektoriumi K. P.. G. T. atrėžė biržę vadovaudamasis miškotvarkos projektu, kuris tuo metu buvo vienintelis ir nenuginčytas. Pažymi, kad atsakovas neturi teisės derinti ir revizuoti jau suderinto projekto, tikrinti ar jis parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. G. T. atlikdamas savo funkcijas vadovavosi pateiktais dokumentais, kurių teisėtumas preziumuojamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas savo funkcijas atliko neapdairiai, nerūpestingai ar nesilaikant įstatymo nuostatų. V. G. miško sklypo Nr. 60 ribos buvo netiksliai atmatuotos. Tai patvirtina Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-09-02 raštas (b.l. 106 2 t.). Žemės sklypo Nr.60 matavimus atliko AB „Vilniaus hidroprojektas“ (1 t., b.l. 79). Šiame plane matosi, kad jis patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.31-74-86. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.31-74-86 patvirtintos miško sklypų ribos buvo pakeistos Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr.2.3-2185-86 (b.l. 23 2 t.). Šis įsakymo pakeitimas buvo atliktas todėl, kad miško masyvo, kuriame suprojektuoti sklypai (tarne tarpe ir V. G., sklypo Nr.60) dėl ortofoto medžiagos ir kadastro žemėlapių situacijos neatitikimo (skirtumas tarp ryškių situacijos kontūrų miško masyvo pakraščiuose iki 20 m.) projekto autoriui nepavyko išvengti neatitikimų tarp vietoje paženklintų ir projekte išbraižytų sklypų ribų. Todėl atsakovas G. T. ir negalėjo tiksliai atrėžti miško sklypo biržės ribų, nes tikslios miško sklypo ribos buvo nustatytos tik 2007-03-02. Todėl AB „Vilniaus hidroprojektas“ turėtų ir atsakyti dėl atsiradusių nuostolių. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ matininkų padarytos klaidos nėra žalos priežastimi. Nurodo, kad 2006-11-09 išduotame leidime kirsti mišką UAB „Agomira“ suteikta teisė iškirsti 0,6 ha plota, kuriame numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris yra 167 kubiniai metrai. Tai parodo, kad negalima 0,6 ha miško sklypo plote iškirsti 492 kūb. m. medienos. Teismas taip pat neatsižvelgė ir tai, kad skaičiuojant padarytą žalą nebuvo išskaičiuota paklaida. Be to, tik nustačius tikslias miško sklypo ribas, galima tiksliai nustatyti tikslų ieškovo iškirsto miško plotą bei kiekį.
Apeliaciniu skundu LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atžvilgiu, atmesti. Nurodo, jog departamentas šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Pagal LR CK 6.271 str. l d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Analogiškai materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.271 str.), taikymu ir aiškinimu Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2008-07-08 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-377/2008). Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą priteisti žalą ir bylinėjimosi išlaidas iš LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, nesivadovavo LR CK 6.271 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. IĮ prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino bei pritaikė deliktinės civilinės atsakomybės teisės normas, ko pasėkoje buvo neteisingai išspręsta civilinė byla.
Nurodo, jog leidime kirsti mišką yra tiksliai nurodytos kvartalo koordinatės, sklypo numeris, kirstinas plotas bei numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris. Leidimas yra išduotas tam kompetentingos institucijos, nenuginčytas ir galiojantis. Tai parodo, jog atsakovas E. G. IĮ turėjo aiškius, teisėtus ir pakankamus jo teisę kirsti miško plotą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas iškirto lygiai tiek medienos, kiek buvo nurodyta leidime kirsti mišką. Iškirtus mišką nupirko mažesnį turį medienos nei buvo nurodyta sutartyje, likusią medienos dalį paliko savininkei V. G.. Sklypo biržes išsikirto pati V. G., todėl jų atitikimas dokumentuose pažymėtoms riboms turėjo būti užtikrintas ne apelianto. Apeliantas nėra atlikęs neteisėtų veiksmų ar pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl neturi pareigos atlyginti žalą ieškovui. Švenčionių raj. apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl atsakovo E. G. IĮ savininko E. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62 str. 4 d., dėl 492 m3 medienos iškirtimo. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 16 d. nutarime konstatavo, kad E. G. medžius iškirto ne savavališkai, o vadovaujantis leidimu kirsti mišką ir kirtimui rėžiamos biržės brėžiniais. Konstatavus neteisėtų veiksmų nebuvimą, byla nutraukta. Atsakovas neturėjo pareigos tikrinti kirtimui išduotų dokumentų teisėtumo, tikrumo, leidime kirsti mišką nurodytų sklypo ribų, kirtimo biržių. Nurodo, jog Projektas Nr. 22696 paruoštas neteisingai nustačius valdų ribas. Vadovaujantis kompetentingų institucijų sprendimais, miškas buvo iškirstas neteisingai nustatant valdų ribas, paruošiant neteisingus projektus, neteisingai atrėžiant kirtimo biržes. Minėti veiksmai yra atlikti ne E. G. IĮ ir nepriklauso įmonės kompetencijai, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui žalą. Nurodo, kad miško medienos kiekis bei jo pagrindu atlikti žalos sumos paskaičiavimai yra neteisingi. Paties ieškovo leidimą 0,6 ha miško plotui medienos kiekis yra tik 228,4 m3, tačiau ne 492 m3. Be to, teismo proceso eigoje ieškovo UAB „Agomira“ buvo išmatuotas papildomas miško plotas ir ieškovui leista išsikirsti 163 m3 medienos. Skaičiuojant, kad pagal paties ieškovo leidimą 0,6 ha ploto galėjo būti iškirsta tik 228,4 m3 medienos, atėmus kompensuotąjį valstybės institucijos 163 m3 kiekį, likutis iškirsto ir neatlyginto kiekio yra 65,4 m3, o ne 135 m3.
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą atsakovo V. G. atžvilgiu panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovas V. G. nedalyvavo nustatant koks kiekis buvo iškirstas medienos, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nei vienas iš atsakovų neginčijo iškirsto medienos kiekio. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė galiojusios miškoprojektų derinimo tvarkos nustatytas Aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr.671 „ Dėl valstybinės miškų inventorizacijos , valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo, ir pateikimo miškų savininkams, bei valdytojams tvarkos pakeitimo“ 57 p. nuostatas, nes pagal 57 p., nuostatas galima suprasti, kad visus projektus derina Vilniaus RAAD, neišskiriant ar projektas parengtas valdai, esančiai valstybiniame parke ar ne. Vilniaus RAAD direktoriaus 2003-12-31 įsakymas Nr.V-133, kuris nustato funkcines pareigas inspektoriui K. P. nebuvo paskelbtas Valstybės Žiniose, ir atsakovas V. G. negalėjo žinoti jų turinio. Be to, pagal LR Viešojo administravimo įstatymo (1999-06-17 Nr.8-1234), 19 str. 2 d., institucija neįgaliota priimti sprendimų prašomu klausimu perduoda prašymą kompetentingai institucijai. K. P. turėjo taip pasielgti, o ne derinti projektą. Pažymi, kad A. M. ir O. D. projektas, kuriuo rėmėsi UAB „Agomira“ ir kuris pateiktas byloje, taip pat parengtas pagal tą pačią tvarką kaip ir atsakovo parengtas , t.y., Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūroje, o ne Vilniaus RAAD miškų kontrolės skyriuje. Ir visi kiti projektai buvo derinami pagal tą pačią tvarką, ką patvirtino ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija. Pažymi, kad Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos išvada buvo adresuota ne Vilniaus RAAD, o Švenčionių rajono agentūrai. Teismo išvada, kad atsakovo parengtas planas skiriasi nuo žemėtvarkos projekto nėra paremtas jokiais skaičiais. Teismas rėmėsi tik UAB „Vilniaus hidroprojekltas“ grupės vadovo Paškevičiaus paaiškinimais, kurio vadovaujama matininkė M. M. vykdė matavimus natūroje, rengė žermetvarkos planus ir kuris šioje byloje yra suinteresuotas asmuo, nes privalėjo kontroliuoti matininkės darbą, kuri padarė aiškią klaidą. Jos parengtame plane valdos padėtis masyvo ribos atžvilgiu neatitinka valdos padėčiai natūroje tos pačios masyvo ribos atžvilgiu. Šį faktą patvirtina Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos išvada, pateikta Švenčionių rajono aplinkos apsaugos agentūrai „Dėl miškotvarkos projekto“. Pažymi, kad Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistė, kuri vienintelė iš visų derinančių institucijų atstovų tikrinusi projektą vietoje patvirtino, kad atsakovo V. G. projekto planas atitiko natūroje. Teismas priimdamas sprendimą neįvertino UAB „Vilniaus hidroprojektas“ klaidų. Atsakovas rengdamas miškotvarkos projektą turi parodyti tikslią valdos padėtį masyve, tiksliai išskirti sklypus, jų konfigūraciją valdoje. Miškotvarkos projekto planas negali atitikti žemėtvarkos planui masyvo ribos atžvilgiu, jei ta riba natūroje neatitinka žemėtvarkos planui. Atsakovas negalėjo masyvo ribos rodyti taip, kaip ji parodyta žemėtvarkos plane, nes ji neatitiko natūrai. Todėl atsakovas buvo sąžiningas parodydamas valdos tikrąją padėtį masyvo ribos atžvilgiu. Nurodo, jog A. M. ir O. D. projekte, kuriuo vadovavosi UAB „Agomira“, miško masyvo riba iš viso neparodyta, todėl pagal šį planą iš viso nėra galimybės nustatyti kurioje vietoje valda yra natūroje. V. G. buvo kompensuota žala prijungiant 0,8 ha miško natūra. Svarbi aplinkybė, kad atsakovas G. T. atrėžė biržę V. G. valdoje ne pagal miškotvarkos projektą, kaip konstatuota sprendime. Neteisėtai iškirstas plotas sudaro 0,18 ha (0,2 ha) t.y., šio ploto iškirtimas nėra susijęs nei su miškotvarkos, nei su žemėtvarkos projektais. Kadangi 2006 m. permatuojant ribas natūroje, matininkai V. G. atidavė miško plotą tik tokį, kuris atitiko iškirstam plotui pagal natūrines ribas, be G. T. neteisėtai iškirsto ploto (0,2 ha), todėl ir susidarė 135 kub. m. skirtumas. Tai yra aiški atrėžėjo klaida, todėl nesant priežastinio ryšio su atsakovo V. G. veiksmais, rengiant miškotvarkos projektą, negali būti iš atsakovo solidariai priteista žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Agomira“ ieškiniu kreipėsi į teismą dėl ieškovui Kaltanėnų kadastrinėje vietoje, (duomenys neskelbtini) priklausančio miško neteisėto iškirtimo. Ieškovo paskaičiavimu iškirsta ir pasisavinta 492 kūb. m. medienos, tokiu būdu padaryta 87 244,48 Lt žala.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros 2005-10-06 patikrinimo aktu Nr. 11.8-217 nustatyta, kad UAB „Agomira” priklausančiame 3,54 ha miško sklype(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 0,6 ha miško plote buvo iškirsti medžiai (t.1 b.l. 7-14). UAB „Agomira“ priklausanti miško valdos dalis buvo iškirsta dėl neteisingai nustatytų miško valdų ribų, dėl ko buvo neteisingai atrėžtos plyno kirtimo biržės ir to pasekoje buvo iškirsta dalis ieškovo miško.
LR miškų įstatymo (1994-11-22 Įstatymas Nr. I-671) 23 str. numatyta, jog asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti. Miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu (9 str. 6 d.).
Byloje nustatyta, jog miškas iškirstas vadovaujantis LR aplinkos apsaugos ministerijos išduotu 2005-02-21 leidimu kirsti mišką. Leidimas kirsti mišką yra dokumentas, suteikiantis teisę atlikti kirtimus miškuose (LR aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 2 p. 3 d.), kuriame nurodoma kirtimų rūšis, kvartalo sklypo numeris, plotas, kirstinų medžių rūšys bei skaičius, numatomas iškirsti likvidacinis medienos tūris (šio aprašo 3 priedas). Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.31-74-86 patvirtintos miško sklypų ribos buvo pakeistos Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-02 įsakymu Nr.2.3-2185-86 (b.l. 23 2 t.), o leidimas plynam miško kirtimui su nustatytu sklypo numeriu, plotu išduotas 2005-02-21. Taigi šiai dienai ieškovo sklypo ribos, lyginant su 2005-02-21 diena, yra pasikeitusios, todėl byloje nebuvo nustatyta kokia ieškovo UAB „Agomira“ sklypo dalis buvo iškirsta. Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo pateikti aiškius planus, ribas, persidengimus, bei paskaičiavimus. Be to, LR Aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 13.1 punkte yra numatytos maksimalios paklaidos ribos: linijų paklaida - +-1 m šimtui metrų, kampų paklaida - +-1o kampui. Atitinkamai byloje pateikti ieškovo nuostolių paskaičiavimai nebeatitinka realių nuostolių, kurie turi būti perskaičiuoti atsižvelgiant į pasikeitusias miško sklypo ribas, bei paklaidas.
Iš 2005-08-04 išduoto leidimo Nr. 000556 kirsti mišką matyti, kad plynai iškirtus 1,4 ha miško plotą numatomas apytikris likvidinis medienos tūris sudaro 465 kūb. m., o pagal 2006-11-09 leidimą Nr.027896 kirsti mišką (2t., b.l.53) plynai iškirtus 0,4 ha miško plotą numatomas apytikris likvidinis medienos tūris sudaro 167 kūb. m Taigi atsakovo pateiktas paskaičiavimas, jog 0,6 ha plote iškirstos medienos tūris gali sudaryti 492 kūb. m. medienos, neatitinka bylos rašytinių įrodymų, o taip pat parodo, kad 0,6 ha miško sklypo plote buvo leista iškirsti mažiau nei 492 kūb. m. medienos. Be to, atsakovė V. G. 2006-11-17 sutartimi dėl žalos atlyginimo, perdavė ieškovui UAB „Agomira“ teisę iškirsti, išsivežti, realizuoti ir gauti pajamas, iš jai nuosavybės teise priklausančio miško sklypo dalies pagal 2006-11-16 leidimą Nr. 027908 kirsti mišką, numatant jog iškirstos medienos kiekis sudarys 357 kūb. m. (2t., b.l.22). Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą neįvertino šių aplinkybių, ir taip pat, kad skaičiuojant padarytą žalą nebuvo išskaičiuota paklaida. Be to, žala priteista vadovaujantis ieškovo pateiktais paskaičiavimais, jog 1 kūb. m. iškirstos medienos kaina yra 300 Lt. Tuo tarpu byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, apie tuo metu galiojusias iškirstos medienos kainas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtas Kaltanėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suformuoti miško sklypai Ožkinių kaimo (Švenčionių r.) buvusiems savininkams, ir patvirtintas 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.3174-86 (t.1., b.l.13-14, 38-40, 78-79), nebuvo tikslus, todėl būtina įvertinti ar pagal netikslų Kaltanėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo galimybės parengti tikslius atitinkamų miško sklypų projektus, ir tokiu būdu nustatyti atitinkamų institucijų veikimą ar neveikimą, dėl ieškovui padarytos žalos. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.271 str., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų netesėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepasisydama savo darbuotojų kaltės. Pirmos instancijos teismas patenkinęs ieškinį iš dalies, taikė solidariosios atsakomybės principą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog G. T., LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, E. G. IĮ, bei V. G. atliko atskirus, jų kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl būtina įvertinti kiekvieno jų veikimą, neveikimą, atsakovą - LR Vyriausybę, savivaldybę, dėl ieškovui padarytos žalos, įvertinant ir institucijos atkūrusios nuosavybės teises veiksmus, kuri miško sklypo ribas patikslino tik 2007 metais. Pažymėtina, kad tikslių nuosavybės teise žemės ar miško sklypo ribų nustatymas yra ir visų savininkų pareiga, t.y., tiek ieškovo tiek ir V. G. (šiuo metu N. B.), taigi svarstytinas klausimas dėl dalinės atsakomybės taikymo.
Vadovaujantis LR CPK 327 str. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė yra suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų ir pobūdžio būtų galima išvada, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reiškia, jog tinkamo proceso pirmos instancijos teisme nebuvo, ir yra pagrindas konstatuoti, jog neatskleista bylos esmės, tokiu atveju yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą neišreikalavo svarbiausių rašytinių įrodymų, todėl kolegija konstatuoja, kad tinkamo proceso nebuvo, todėl yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti pasikeitusias miško sklypų ribas, atitinkamai ieškovo sklype iškirstą miško plotą, medienos kiekį, paklaidas, bei žalos dydį atsižvelgiant į iškirstos medienos tuo metu galiojusias kainas. Atitinkamai įvertinti ieškovo, institucijų ir kitų atsakovų veikimą ir neveikimą, bei atitinkamai priteisti žalą iš šių asmenų vadovaujantis LR CK 6.271 str.,6.273 str. nuostatomis. Pažymėtina, kad pagal LR Vyriausybės 2001-07-26 nutarimą Nr. 932 (Žin., 2000, Nr. 74-2262), valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, byloje yra tik LR Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, o ne atsakovai, todėl būtina iš naujo įvertinti šalių procesinę padėtį.
Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.