- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- Ik-702-422/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00089-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,
nedalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovams,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT) 2013 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4446-397; 2) įpareigoti atsakovą Kauno VGTPT patenkinti pareiškėjo 2012 m. gruodžio 18 d. prašymą (reg. Nr. TP-1-(2.1)-4446); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno VGTPT, atlyginti jam padarytą 1 000 Lt turtinę ir 2000 Lt neturtinę žalą (b. l. 4-8, 27).
Pareiškėjas skunde ( b.l. 4-8) ir papildydamas skundą ( b.l. 27) nurodė, kad jis padavė Kauno VGTPT prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo, siekdamas pateikti kaltinimus baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka įtariamajai G. R. pagal LR BK 154 str. (šmeižimas) ir LR BK 155 str. (įžeidimas). Atsakovas ginčijamu 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4446-397 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo. Priimdamas tokį sprendimą atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytą trisdešimties dienų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytą trijų dienų terminus, sprendimą išsiuntė paprastu laišku, nors pagal Viešojo administravimo įstatymą turėjo išsiųsti registruotu laišku. Jo nuomone, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, tendencingas, formalus, standartinis atsirašymas, priimtas pasinaudojant tarnybine padėtimi ir manipuliuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, paneigiant lygiateisiškumo principą, apribojant prigimtines žmogaus teises, nes tokie neteisėti atsakovo veiksmai turi tikslą neleisti įvykti teismo procesui ir nustatyti ginče teisingumą. Pareiškėjo nuomone, Kauno VGTPT veiksmai buvo akivaizdžiai nukreipti prieš jo teisėtus interesus ir galėjo būti korupcinio susitarimo su atsakovu civilinėje byloje aktas. Jo teigimu, atsakovas jam sistemiškai daro turtinę ir neturtinę žalą, tačiau šiuo skundu prašo priteisti tik pačią minimaliausią turtinę žalą, kuri padengtų tik pašto išlaidas, dokumentų kopijavimą ir skundų, kurie buvo paduoti į įvairias institucijas, vertimą. Išlaidas, patirtas už vertimo paslaugas, patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes vertėjas verčia neturėdamas licencijos už mažesnį atlygį nei būtų vertimų biure. Tačiau išlaidos tikrai buvo, nes vertimo paslaugos nėra teikiamos nemokamai. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog jis buvo priverstas egzistuoti kankinimo sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo ribojamos tyčia. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią turtinė ir neturtinė žala priteisiama be atsakovo akto panaikinimo ir žalos įrodymo. Jo nuomone, yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, nes atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno VGTPT su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 31-35) nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6d. 1 ir 2 p. dėl to, kad pareiškėjo reikalavimai parengti skundą privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo ir įžeidinėjimo yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Nurodė, jog 2007-02-07 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. N-(1.9)-3-07 pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas atsižvelgiant į advokatės G. R. pateiktą pranešimą, jog V. S. piktnaudžiavo suteikta teisine pagalba ir pažeidė teisinės pagalbos principus. Tiek Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atitinkamai išnagrinėję V. S. skundus patvirtino, jog toks Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija ir teismai nagrinėdami Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo teisėtumo klausimą vertino ir advokatės G. R. nurodytas aplinkybes dėl V. S. piktnaudžiavimo suteikta teisine pagalba. Teismai nenustatė advokatės G. R. veikoje nusikalstamų veikų, kuriomis pareiškėjas ją kaltina, objektyviosios pusės požymių. Taip pat nuo advokatės G. R. surašyto pranešimo, kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis buvo įžeistas bei apšmeižtas, yra praėję daugiau nei penkeri metai, todėl pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. negali būti priimtas teismo nuosprendis. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl tų pačių aplinkybių, t. y. nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, 2013 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti V. S. savarankiškai pateiktą privataus kaltinimo skundą. Nesutiko su pareiškėjo argumentu dėl praleisto termino ginčo sprendimui priimti, nes papildoma informacija iš pareiškėjo buvo gauta 2013 m. sausio 18 d., o ginčijamas sprendimas priimtas 2013 m. sausio 23 d., kadangi 2013 m. sausio 19 - 20 dienos buvo nedarbo, todėl sprendimas priimtas per tris darbo dienas, kaip numato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d. Kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo, be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių patirtos žalos buvimo faktą ir jos dydį. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ( toliau- VGTPTĮ, Įstatymas). Minėto įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Įgyvendindamos nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra neabsoliuti. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų yra draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (įstatymo 3 str.).
Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-12-21 ( reg. Nr. TP-1(2.1)-4446) gavo pareiškėjo V. S. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant skundą (pareiškimą) privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo (BK 154 str.) ir įžeidimo (BK 155 str.) ( b.l. 36).
Šalies argumentai
Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjas nurodė, jog teisinė pagalba reikalinga, siekiant parengti skundą privataus kaltinimo tvarka, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn advokatę G. R. pagal BK 154 str. ir pagal BK 155 str. už tai, kad minėta advokatė 2007-01-04 pateikė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius, jo nuomone, šmeižikiškus ir įžeidžiančius garbę ir orumą duomenis, kurie, pareiškėjo teigimu, skleidžiami kitoms valstybinėms įstaigoms ir teismams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N -4446-397 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui (b.l.7). Sprendime nurodytas atsisakymo teisinis pagrindas- pareiškėjo reikalavimų akivaizdus nepagrįstumas ir atstovavimo byloje neperspektyvumas ( VGTPTĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006-06-27 priėmė sprendimą Nr. 957/06 teikti antrinę teisinę pagalbą V. S. civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais ( b.l. 60). Antrinei teisinei pagalbai teikti buvo paskirta advokatė G. R.. 2007-01-05 advokatė G. R. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su pranešimu, kuriuo prašė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S. ( b.l. 65).
Tarnyba, išanalizavusi advokatės G. R. pateiktą pranešimą bei teismo posėdžio protokolą civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 padarė išvadą, kad V. S. piktnaudžiavo suteikta teisine pagalba ir pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus, todėl šios tarnybos 2007-02-07 sprendimu Nr. N-1.9)-3-07 V. S. buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas (b.l.61-62). Pareiškėjas V. S. nesutikdamas su Vilniaus tarnybos priimtu sprendimu kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Vilniaus tarnybos 2007-02-07 sprendimą Nr.N-(1.9)-3-07. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2007-03-16 sprendimu Nr.S-53-(A(G)-34) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-03-16 sprendimo Nr.S-53-(A(G)-34) teisėtumą patvirtino tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-10-12 sprendimu, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-08 nutartimi administracinėje byloje Nr.A/63-1278/2008. Iš minėtų teismo sprendimų turinio ( b.l. 45-47) matyti, jog nagrinėjant Vilniaus tarnybos 2007-02-07 sprendimo Nr.N-(1.9)-3-07 teisėtumą ir pagrįstumą, tuo pačiu buvo vertinamas ir advokatės G. R. 2007-01-05 surašytame pranešime nurodytų aplinkybių pagrįstumas. Teismų sprendimais buvo nustatytos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo nurodytus argumentus dėl advokatės G. R. nusikalstamų veiksmų. Nenustatyta jokių advokatės G. R. veiklos pažeidimų ir kitose pareiškėjo iniciatyva iškeltose bylose (b.l. 48-59).
Be to, Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, pagrįstai rėmėsi baudžiamosios atsakomybės dėl minėtų nusikaltimų senaties terminu. Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nesunkų tyčinį nusikaltimą, prie kurių priskiriami nusikaltimai, numatyti BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo penkeri metai, kai padarytas šis nusikaltimas (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu praėjo daugiau kaip penkeri metai po 2007-01-05 advokatės G. R. rašyto pranešimo, apie kurio turinį A. S. žinojo 2007m. vasario mėn., kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis buvo įžeistas bei apšmeižtas, teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo procesą, nes baudžiamasis procesas negali būti pradedamas LR BPK 3 str.ld. 2p. pagrindu. Tai konstatuota įsiteisėjusia 2013-01-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. PK -760-170/2013 (b.l. 80-81), kuri buvo nagrinėta pagal V. S. skundą dėl prašymo patraukti advokatę G. R. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 154 ir 155 str., t.y. dėl to paties dalyko, dėl ko ir buvo kreiptasi teisinės pagalbos, o atsakovas ginčijamu sprendimu ją atsisakė suteikti. Minėtos nutarties įsiteisėjimą patvirtina informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus administracinėje byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal turimų duomenų visumą turėjo pagrindą konstatuoti, jog konkrečiu atveju pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, todėl 2013 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-N-4446-397 pareiškėjui buvo teisėtai ir pagrįstai atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo suteikti teisinę pagalbą atmestinas. Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo pažeidimus, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno tarnyba praleido Įstatymo nustatytą terminą sprendimui dėl teisinės pagalbos skyrimo priimti. VGTPTĮ 18 str. 2 d. nurodyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, jog konkrečiu atveju Tarnyba pareiškėjo prašymą gavo 2012-12-21 (b.l. 36). Tarnyba 2013-01-15 raštu iš pareiškėjo pareikalavo pateikti papildomų dokumentų ( b.l. 9), juos gavus 2013-01-18 ( b.l. 73) per tris darbo dienas, t.y. 2013-01-23 sprendimas buvo priimtas, todėl darytina išvada, jog įstatyme įtvirtintas terminas sprendimo priėmimui nebuvo pažeistas. Pareiškėjui sprendimas buvo išsiųstas paštu, termino apskųsti teismui jis nepraleido, todėl jo teisės konkrečiu atveju nebuvo pažeistos, taigi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimų, kurie turėtų įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms ar jų apgynimui, nagrinėjant bylą, nenustatyta.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinės ir 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo. Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš atsakovo Kauno VGTPT veiksmų (neveikimo) skundžiamu sprendimu atsisakant teikti teisinę pagalbą, taip pat su turėtomis išlaidomis dėl skundų, pateiktų valstybės institucijoms, patirtais pažeminimais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais dėl iki šiol nesuteiktos teisinės pagalbos, dėl jo interesų neapgynimo, nusivylimo valdžios institucijomis.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.) ir pagrindus jas įrodymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas gali pasireikšti, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Teismui byloje nenustačius privalomos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovo veiksmų (aktų) ir pareiškėjui jų neįrodžius (ABTĮ 57 str.) skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.