- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-180-175-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00013-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- Š. Š.
- Civilinis atsakovas
- G. I.
- Nukentėjusysis
- S. S., I. M., A. S.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Gintarė Girdzijauskienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-175/2010
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam Š. Š., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, civiliniam atsakovui G. I., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, nukentėjusiesiems S. S., I. M., A. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. Š. ir civilinio atsakovo G. I. įmonės savininko apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Š. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nubaustas atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
A. S. neturtinei žalai atlyginti priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 1369,60 Lt, iš individualios G. I. įmonės – 1767,20 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. Š. nuteistas už tai, kad 2009 01 08 apie 16.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Transit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, krovinį, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, ko pasėkoje sužalojo automobiliu „Ford Transit FT 300“, važiavusius keleivius: A. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. K., I. M., E. G., S. S. - nežymius sveikatos sutrikdymus.
Šalies argumentai
Nuteistasis Š. Š. apeliaciniu skundu, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 p., prašo panaikinti 2009-12-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti bylą LR BPK 327 str. 1 p. numatytais pagrindais. Anot apelianto pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl neobjektyvaus įrodymų vertinimo. Nuteistasis tvirtina, kad jis nusikaltimo neįvykdė ir jo kaltė nusikaltimo padaryme neįrodyta. Pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu eismo įvykį apibūdino visai priešingai nei teismo posėdžio metu. Liudytojai, t.y. nukentėjusieji tyrėjui davė parodymus aiškindami, jog prieš autoįvykį II -oje eismo juostoje nebuvo jokio automobilio, kuris staiga stabdydamas sudarė avarinę situaciją ir pasišalino iš įvykio vietos, o teismo posėdžio metu jie paaiškino, jog matė kitą automobilį, kuris važiavo priekyje ir savo neteisėtais veiksmai sudarė avarinę situaciją bei iš įvykio vietos nuvažiavo. Nuteistasis tvirtina, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) pr., kurį labai gerai žinojo, nuo prekybos centro „Rimi“ link prekybos centro „Maxima“ II eismo juosta, staiga prieš jo vairuojamą automobilį persirikiavo lengvasis automobilis, įjungė kairės pusės posūkio signalą ir stabtelėjo. Nenorėdamas atsimušti į priekyje staiga atsiradusią kliūtį, jis buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį, t.y., bandė užvažiuoti ant apsnigusios žalios vejos ir taip išvengti eismo įvykio, tačiau jam to padaryti nepavyko ir todėl jis atsimušė į kelio ženklo stulpelį. Anot nuteistojo, eismo įvykis kilo dėl kito automobilio vairuotojo nusikalstamo vairavimo būdo. Pasak nuteistojo, teismas niekaip nevertino skirtingus liudytojų parodymus, o nuosprendyje aprašė tik tų liudytojų parodymus, kurių pagrindu buvo galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Be to, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas LR BPK nuostatas, neleido jam pasakyti paskutinio žodžio, pastoviai pertraukinėjo. Nors jis teismui padavė savo baigiamojo žodžio rašytinę versiją, tačiau susipažinęs su byla, jo nerado ir pastebėjo, kad dalis jo baigiamojo žodžio buvo įkelta į posėdžio protokolą, tačiau didžioji dalis iškraipyta.
Šalies argumentai
Civilinio atsakovo G. I. įmonės savininkas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendį dalyje, kuria iš civilinio atsakovo G. I. firmos priteista 1767,20 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai A. S., ir civilinį ieškinį atmesti. Anot apelianto, nenustatytas priežastinis ryšys tarp 2009-01-08 eismo įvykio ir civilinės ieškovės A. S. sužalojimų. Civilinė ieškovė iš eismo įvykio vietos pasišalino, iš karto į medikus nesikreipė, nesiskundė jokiais sužalojimais, jokio skausmo nejautė, persėdo į kitą mikroautobusą ir nuvežė sūnų į „Ledo areną“ ir tik po to kreipėsi į KMUK (t. 1, b. l. 118). Tą dieną buvo labai slidu, todėl apelianto nuomone, civilinė ieškovė galėjo susižaloti ir pakeliui į „Ledo areną“. Civilinis atsakovas taip pat tvirtina, kad civilinė ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Civilinė ieškovė nepateikė teismui nei vieno medicininio dokumento, patvirtinančio jos negalavimus, t.y., kad ji negalėjo pilnavertiškai judėti, dažnai atsirasdavo skausmai, susilpnėjo nervų sistema, sutriko miegas. Dėl to jos civilinis ieškinys turi būti atmestas. Be to, teismas nenurodė nuosprendyje, jog G. I. įmonės interesus byloje atstovavo advokatė G. Girdzijauskienė ir nevertino jos pasisakymų.
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Civilinis atsakovas ir jo atstovė prašo civilinio atsakovo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Š. Š. ir civilinio atsakovo G. I. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo Š. Š. apeliacinio skundo
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo Š. Š. nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas Š. Š. kaltę grindė visuma ištirtų įrodymų ir padarė teisingą išvadą, kad Š. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Teigti, kad šioje byloje tiriant ar vertinant įrodymus buvo pažeistos LR BPK 20 str. nuostatos, nėra pagrindo.
Nuteistasis Š. Š. tvirtino, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad jam aplenkus I-ąja eismo juosta važiavusį autobusą ir važiuojant II-ąja eismo juosta, iš pirmos eismo juostos į antrąją įvažiavo baltos spalvos automobilis, kuris staigiai stabdė, todėl jis norėdamas išvengti susidūrimo pradėjo stabdyti, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant apsnigtos žalios vejos bei trenkėsi į kelio ženklą. Anot nuteistojo, eismo įvykis kilo būtent dėl to, kad jam buvo sudaryta kliūtis, dėl kurios jis buvo priverstas staiga keisti važiavimo kryptį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei atlikusi tyrimą, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai tokius nuteistojo teiginius vertino kritiškai, kadangi juos patvirtino tik liudytojas G. E.. G. E. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis buvo Š. Š. kolega. 2009-01-08 apie 16 val. išėjęs iš Maximos pamatė už kokių 500 metrų atvažiuojantį autobusiuką. Pirmojoje juostoje važiavęs automobilis užsisuko ir užkišo Š. Š. vairuojam mikroautobusui. Š. Š. vengė kontakto ir įvažiavo į pusnį. Tačiau šio liudytojo bei nuteistojo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis liudytojas parodė, jog buvo išgėręs alaus, be to, po eismo įvykio nepriėjo prie eismo įvykio vietos, niekam nepasakė, ką matė. Šios aplinkybės leidžia abejoti liudytojo G. E. parodymų teisingumu.
Visi nukentėjusieji ir pats nuteistasis patvirtino, kad kelio danga buvo slidi, kad buvo prisnigta. Nukentėjusieji nuosekliai tvirtino, kad Š. Š. važiavo nesaugiu greičiu, lenkė kitus automobilius. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios A. S. ir E. G. parodė, kad Š. Š. vairuojamas mikroautobusas važiavo II eismo juosta. Jos matė priekyje važiuojantį automobilį su įjungtu kairiojo posūkio signalu. Šis automobilis, pasak nukentėjusiųjų, važiavo tvarkingai. Tuo tarpu Š. Š., važiuodamas dideliu greičiu, nestabdė mikroautobuso, o metėsi į kairę ir atsitrenkė į kelio ženklą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji I. M. parodė, kad pirmąja eismo juosta važiavo autobusas, Š. Š. vairuojamas mikroautobusas lenkė autobusą. Tuo metu, kai mikroautobusas lenkė autobusą, priekyje jau važiavo lengvasis automobilis, kuris vėliau suko į kairę į „Maxima“ prekybos centrą. Lengvasis automobilis neišlindo netikėtai. Š. Š. nesuvaldė mikroautobuso ir trenkėsi į kelio ženklą. Kelio danga buvo slidi, Š. Š. važiavo nesaugiu greičiu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis S. S. taip pat parodė, kad Š. Š. važiavo nesaugiu greičiu, kad lenkė autobusą. Jokios kliūties S. S. nematė.
Įvertinus visų nukentėjusiųjų parodymus matyti, kad jie buvo nuoseklūs. Nukentėjusieji nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykio metu buvo slidu, Š. Š. važiavo greitai, nesaugiu greičiu. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad Š. Š. vairuojamas mikroautobusas lenkė I-ąja eismo juosta važiavusį autobusą. Tuo tarpu II-oje eismo juostoje priekyje mikroautobuso važiavo lengvasis automobilis, kuris rodė kairiojo posūkio signalą ir prie „Maximos“ suko į kairę. Nukentėjusių parodymais paneigta nuteistojo iškelta versija, kad lengvasis automobilis staigiai įvažiavo į II-ąją eismo juostą ir taip užstojo kelią Š. Š. vairuojamam automobiliui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, ir todėl daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Š. Š. nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, ko pasėkoje buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta mikroautobuso keleivių sveikata.
Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad teismo nuosprendyje yra nurodyti tik jį kaltinantys įrodymai, o jį teisinantys įrodymai neužfiksuoti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jame aprašyti visų teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šių įrodymų pakanka pripažinti Š. Š. kaltu padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Siekiant pašalinti visas abejones, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo prašymu apklausė nukentėjusiuosius I. M., S. S. ir liudytoją G. E.. Įvertinusi minėtų asmenų ir pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus, teisėjų kolegija neabejoja, kad būtent dėl Š. Š. kaltės kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai ir nežymiai sužaloti mikroautobuso keleiviai.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo teiginius dėl LR BPK pažeidimų, t.y. dėl to, kad jam nebuvo suteikta teisė pasakyti paskutinį žodį, kad jo baigiamoji kalba iškraipyta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis pasisakė per baigiamąsias kalbas, jam buvo suteiktas paskutinis žodis. LR BPK nuostatos numato, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, nurodyti jo neteisingumą ir neišsamumą (LR BPK 261 str. 6 d.). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tai nebuvo padaryta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumu.
Atsižvelgusi į visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Š. Š. pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl Š. Š. pripažinimo kaltu yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl civilinio atsakovo G. I. apeliacinio skundo
Pagal LR BPK 109 str. asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Š. Š. 2009-01-08 apie 16.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Transit FT 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, krovinį, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į kelio ženklo stulpą, ko pasėkoje sužalojo automobiliu „Ford Transit FT 300“, važiavusius keleivius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. S. tvirtinimu, kad sužalojimus ji patyrė būtent šio eismo įvykio metu, nežiūrint to, kad į KMUK ji nuvyko ne iškart po eismo įvykio, o tik po to, kai nuvežė sūnų į „Ledo areną“. Pati nukentėjusioji tvirtino, kad ji tik po to pajuto skausmą ir todėl nuvyko į klinikas. Ten jai nustatė, kad sumuštas žandikaulis. Siekiant išsiaiškinti visas A. S. sužalojimo aplinkybės, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, papildomai buvo apklausta nukentėjusioji A. S., kuri paaiškino, kad eismo įvykis buvo 2009-01-08. Tą pačią dieną ji kreipėsi į KMUK dėl žandikaulio. Tą dieną mirė jos mama, todėl ji išvyko į Raseinius ir tik 2009-01-12 kreipėsi į Dainavos polikliniką, galvodama, kad jai kažkas negerai su širdimi. Tačiau Dainavos poliklinikoje, atlikus tyrimus, nustatyta, kad skausmas kilo dėl krūtinkaulio sumušimo. Specialistė L. Karčiauskaitė patvirtino, kad A. S. konstatuotas trauminis sumušimas, o ne susirgimas. Remdamasi medicininiais dokumentais ji padarė išvadą, kad sužalojimas padarytas eismo įvykio metu ir kad šis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. tvirtino, kad daugiau į jokį eismo įvykį ji nebuvo pakliuvusi. Tai, kad asmens sveikatos istorijoje yra nurodyta eismo įvykio data 2009-01-11, laikoma klaida. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad ji buvo sužalota būtent 2009-01-08 kilusio eismo įvykio metu. Be to, nors asmens sveikatos istorijoje yra nurodyta, kad A. S. 2009-01-11 pateko į eismo įvykį, tačiau čia taip pat nurodyta, kad eismo įvykio metu ji susimušė žandikaulį ir krūtinę. Žandikaulio sumušimas nukentėjusiajai konstatuotas jau 2009-01-08 KMUK. Visa tai tik patvirtina, kad nukentėjusioji kreipdamasi į gydytojus 2009-01-08 ir 2009-01-12 ir nurodydama, kad buvo pakliuvusi į eismo įvykį, kalbėjo ne apie kokį nors kitą, o būtent apie 2009-01-08 kilusį eismo įvykį, kada Š. Š. vairuojamas mikroautobusas trenkėsi į kelio ženklą. Tad daroma išvada, kad tarp eismo įvykio, kilusio Š. Š. vairuojant mikroautobusą, ir nukentėjusiosios A. S. sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusioji turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Medicininiais dokumentais yra aiškiai užfiksuotas nukentėjusiosios A. S. patirtas sveikatos sutrikdymas, priemonės, kurių imtasi sveikatos sutrikdymui pašalinti. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus, jautė skausmą, jai buvo reikalingas gydymas. Dėl patirto eismo įvykio ji patyrė emocinį sukrėtimą. Būtent dėl šių pasekmių nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį 4000 litų neturtinei žalai atlyginti. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos klausimą pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 str. 1 d. įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu ir to paties 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl neturtinės žalos vertinimo kriterijų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pagrįstai nusprendė nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį patenkinti, ir neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš draudimo bendrovės, o likusią sumą iš Š. Š. darbdavio – G. I. individualios įmonės, kadangi eismo įvykis kilo Š. Š. einant darbines pareigas (CK 6.264 str.).
Nors skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nenurodyta, kad G. I. įmonės interesus byloje atstovo advokatė Gintarė Girdzijauskienė, tai nelaikoma esminiu pažeidimu. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad civilinio atsakovo atstovė dalyvavo procese, jai buvo suteikta teisė pasisakyti, todėl vien dėl šio pažeidimo pripažinti nuosprendį neteisėtu nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Š. Š. ir civilinio atsakovo G. I. įmonės savininko apeliacinius skundus atmesti.