Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 219 str. 2 d., 223 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., nuo 2004-01-02 būdamas uždarosios akcinės bendrovės „K“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė tinkamos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri užtikrintų dokumentų išsaugojimą, ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių UAB „K“ ūkines – finansines operacijas, t.y.:

- pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių UAB „K“ prekių įsigijimą iš „M“ 2005 metais už 244 506,10 Lt,

- pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių UAB „K“ prekių įsigijimą iš „M“ 2006 metais už 258 416,39 Lt,

- pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių UAB „K“ prekių įsigijimą iš „M“ 2007 metais už 188 840,20 Lt,

- pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių UAB „K“ mokėjimą už įsigytas paslaugas ar prekes: 2007-01-30 – 223,24 Lt „R“ ir 2007-06-04 – 98,09 „L“,

ir dėl šių padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės piniginių lėšų tikslaus likučio, t.y. iš dalies nustatyti turto, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį nuo 2005-06-02 iki 2007-12-10.

Be to, A. L. būdamas individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku ir vadovu bei atskaitingu pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo Nr.IX-1805 7 straipsnio 5 dalį už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 ir 21 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių A. L. įmonės ūkines – finansines operacijas, t.y.:

- 2005-08-09 PVM sąskaitos –faktūros Nr. OWL 0000236, išrašytos 5408,18 Lt sumai UAB „O.“,

- 2006 m. balandžio mėnesį pinigų sumokėjimą A. K. įmonei patvirtinančio dokumento 590,00 Lt sumai;

ir dėl to negalima iš dalies nustatyti, kokią sumą yra skolinga A. L. įmonė kitiems ūkio subjektams, t.y. negalima iš dalies nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31,

taip pat jis, būdamas individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku ir vadovu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tvarkydamas savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2003-11-06) 8 str. 3 d. reikalavimus bei 2000 m. vasario 17 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintus „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ nurodymus, taip pat nesilaikydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. reikalavimų, atliko klaidingus įrašus, t.y.:

- perduodamas savo individualiai įmonei arba imdamas iš savo individualios įmonės pinigus ar kitą turtą, neišrašydavo pinigų ar kito turto perdavimą ar priėmimą patvirtinančių dokumentų;

- vykdydamas finansines operacijas, t.y. atsiskaitymus su pirkėjais ir tiekėjais grynaisiais pinigais, nuo 2005-07-01 nevedė įmonės kasos grynųjų pinigų apskaitos ir neįnešė iš savo ar iš kitų įmonių (pirkėjų) pagal pinigų priėmimo kvitus gautų grynųjų pinigų, neužpajamuodavo gautų pinigų kasoje;

- grynų pinigų apskaitos žiniaraštyje atliko klaidingus įrašus apie tai, kad A. K. įmonei A. L. sumokėjo du kartus po 247,80 Lt;

- sumokėdamas PPĮ „G“ 2005 liepos mėn. 128,03 Lt, UAB „G“ 2005-10-28 - 430,0 Lt, 2006m. vasario mėn. įvairioms įmonėms (UAB „R.“, UAB „T.“, UAB „I“ ir kt.) - 11 533,99 Lt, 2006 m. kovo mėn. - 1222,16 Lt, gegužės mėn. - 6031,41 Lt, žiniaraštyje nurodė, kad įmonės skola savininkui ne padidėjo, o atitinkamai sumažėjo;

- 2007-02-07 sumokėdamas UAB O. 55 835 Lt į atskaitingo asmens sąskaitą, į buhalterinę apskaitą įtraukė 5 835 Lt sumą, t.y. 50 000 Lt mažesnę;

- išmokėdamas darbuotojui Č. S. 790,72 Lt atlyginimą už 2007 m. rugsėjo mėnesį, į registrą įtraukė 719,53 Lt išmokėjimo sumą,

ir dėl to negalima iš dalies nustatyti A. L. įmonės piniginių lėšų tikslaus likučio, t.y. iš dalies nustatyti turto, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31,

taip pat jis, būdamas individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku ir vadovu ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tvarkydamas savo individualios įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr.IX-675 17 str. reikalavimus, t.y.:

- apskaitydamas turimų materialinių vertybių likutį, užpajamuodavo turimas prekes jų įsigijimo kaina, o nurašydavo turimas prekes ne įsigijimo, o realizacijos kaina,

- neturėdamas panaudojimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų, nurašė į sąnaudas materialines vertybes bei pinigines lėšas, t.y. saldainius, įsigytus 2006-01-19 iš UAB „Ū.“ už 645,23 Lt, dešras ir kitus maisto produktus, įsigytus 2006-02-01 iš UAB „S.“ už 1346,89 Lt ir 2006-02-01 iš UAB „X“ už 698,60 Lt,

- neturėdamas ilgalaikio turto, į įmonės sąnaudas nurašė pinigines lėšas už sunaudotą kurą: 2005 m. - 5611,47 Lt, 2006 m. - 5212,09 Lt, 2007 m. – 3283,06 Lt,

- nupirkdamas pagal 2007-11-12 PVM sąskaitą - faktūrą KEL 0100360 iš UAB „E“ 4 padangas už 1 152 Lt (tame sk. PVM 175,73 lt) nenurodė, kokiam automobiliui jos panaudotos,

ir dėl to negalima iš dalies nustatyti esamo A. L. įmonės turto, nuosavo kapitalo dydžio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2007-12-31.

Be to, A. L., būdamas individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku ir vadovu bei atskaitingu pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo Nr.IX-1805 7 straipsnio 5 dalį už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2008-06-18 pateikęs Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, laiku nesumokėjo nuo 2006-01-18 pagal jas paskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, o būtent, 2355 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų ir 217,15 Lt šio mokesčio delspinigių, 5649 pelno mokesčio ir 389,54 Lt šio mokesčio delspinigių, 95283,13 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 18 829,89 Lt šio mokesčio delspinigių ir 0,01 Lt kelių mokesčio delspinigių, iš viso nesumokėjo 122 723,72 Lt apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija, t.y. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-05-23 raštu Nr.6306-07-1021/10218, siųstą registruotu laišku, priminė jam apie pareigą sumokėti mokesčius.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. L. dėl nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog UAB „K.“ buhalterinę apskaitą tvarkė tam įdarbinta buhalterė. Dokumentai buvo laikomi jo bute arba pas buhalterę namuose, nes buhalterė einamuosius dokumentus tvarkė savo namuose, o pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui dokumentus atiduodavo jam. Dokumentai nebuvo laikomi seife. UAB “K.“ buhalterės keitėsi, jos pridarė daug klaidų. Daugiausia klaidų pridarė buhalterė B. S. Ikiteisminio tyrimo metu dokumentus pareigūnams per kelis kartus pateikė jis ir buhalterė. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo, tačiau kur jie dingo, nurodyti negali. Pripažįsta, kad kai kurių dokumentų trūksta. Dėl individualios įmonės neišsaugotų dokumentų parodė, kad įmonei išrašytas PVM sąskaitas faktūras nuslėpti nėra naudinga. Tie dokumentai galėjo būti pamesti, galėjo būti, kad vairuotojai atveždami prekes neatveždavo dokumentų, o jie turėjo būti pateikti vėliau nei prekės. Iš įmonės buvo imami pinigai, tačiau po to jie buvo įnešami. Atsiskaitant grynais pinigais, visada visi dokumentai būdavo išrašomi. Dokumentus tvarkydavo buhalterė, kuri padarė klaidų. Darbuotojui Č. S. buvo sumokėta tiek, kiek jam ir priklausė, tik įtraukdama į registrą buhalterė įrašė neteisingą sumą. Galėjo būti tokių atvejų, kad vieną kartą prekę įmonėje gaudavo viena kaina, o kitą kartą jau kita, galėjo būti apsirikimų. Dėl saldainių ir dešrų nurašymo į sąnaudas aktas nebuvo surašytas dėl nežinojimo. Dėl sunaudoto kuro nurašymo į sąnaudas parodė, jog įmonėje pagal panaudos sutartį buvo naudojamas automobilis, kuriam taip pat iš įmonės lėšų buvo pirktos padangos. Individualios įmonės dokumentai buvo laikomi pas jį namuose, jis juos nunešdavo buhalterei, ji sutvarkydavo apskaitą ir dokumentus jam atiduodavo. Operacijas grynais pinigais atlikdavo jis pats, o kasos dokumentus sutvarkydavo buhalterė. Deklaracijas Šiaulių AVMI surašydavo buhalterė, jis pasirašydavo ir pateikdavo mokesčių inspekcijai. Mokesčiai nebuvo sumokėti dėl to, jog įmonė tapo nemoki. Šiuo metu įmonės veikla yra sustabdyta, registrų centre yra įregistruota kaip likviduojama įmonė. Supranta, kad už buhalterinės apskaitos teisingą tvarkymą atsakingas yra jis. Gailisi dėl nusikalstamų veikų, susitaikė su Šiaulių apskrities VMI atstovu, pasirašė susitaikymo protokolą ir sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, prašo bylą nutraukti.

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.

Iš 2008-07-08 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. L. Šiaulių m. VPK KP NTT ENTS tyrėjui G. A. pateikė UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 98, 99).

Iš 2008-10-16 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog N. Ž. Šiaulių apskrities VPK NTB ENTS tyrėjai J. Š. pateikė UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (1 t., b. l. 103).

Iš 2010-08-05 specialisto išvados Nr.40-25-IS1-1587 matyti, jog tyrimo atlikimui nepateikti „M.“ prekių ar paslaugų atlikimą UAB „K.“ patvirtinantys dokumentai už 2005, 2006, 2007 metus, taip pat tyrimui nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtinantys UAB „K.“ mokėjimą už įsigytas paslaugas ar prekes: 2007-01-30 – 223,24 Lt „R“ ir 2007-06-04 – 98,09 Lt „L“, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „K.“ nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. (2 t., b. l. 5-25).

Iš 2010-09-08 specialistės D. P. paaiškinimo matyti, jog 2010-08-05 specialisto išvadoje buvo nurodyta, kad UAB „K.“ 2005-2007 m. pervedė 683 050,36 Lt „M“. Specialistė tai nustatė iš UAB „K.“ banko sąskaitos išrašų. Tačiau nėra jokių prekių pardavimą ar paslaugų atlikimą patvirtinančių apskaitos dokumentų (2 t., b. l. 27).

Iš Šiaulių apskrities VMI rašto matyti, jog Šiaulių apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui buvo pateikta medžiaga: 2008-04-25 Šiaulių apskrities VMI patikrinimo akto Nr.35-204, 2008-03-03 ir 2008-04-16 dokumentų poėmio aktų Nr. 35-204 kopijos (2 t., b. l. 44, 45-66).

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo rašto matyti, jog pateiktos reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolų kopijos iš baudžiamosios bylos (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70, 71-73).

Iš 2008-04-03 VSDFV Šiaulių skyriaus pranešimo matyti, jog VSDFV Šiaulių skyriuje yra įregistruota A. L. įmonė (įm. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)), kuriai taikomos priverstinio poveikio priemonės neduoda jokių rezultatų. Įmonės savininkas A. L. laiku (įstatymo numatytu) nepateikia finansinių ataskaitų, dėl ko 2008-04-02 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188(6) str. 1 d. 1000,00 Lt bauda, nemoka įmokų. Susidaro nesuprantama situacija, kad įmonėje yra įdarbintas darbuotojas, vykdoma veikla, o mokesčiai nemokami. Įstatymas numato reikalavimą, kad vykdant veiklą reikia mokėti mokesčius. 2008-01-01 įmonės įsiskolinimas buvo 6085,00 Lt, o 2008-04-01 padidėjo iki 8172,45 Lt. Per ketvirtį įmonė nesumokėjo nė vieno lito įmokų. Paskutinį kartą įmokas mokėjo 2007-12-28. Įmonės savininkas aiškina, kad įmonė neturi lėšų. Įmonės savininkas - A. L. dirba UAB „K.“ (įm.k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi. 2006-08-29 perduota antstolei V. Š. išieškoti skolą. 2006-09-08 antstolė priėmė patvarkymą įsiskolinimo išieškojimą vykdyti iš skolininko darbo užmokesčio ir pateikė darbovietei, tačiau įsiskolinimas nebuvo mokamas (3 t., b. l. 4).

Iš 2008-05-13 Šiaulių m. VPK KP NTT ENTS vyresniosios specialistės D. P. pažymos matyti, jog Šiaulių m. VPK KP NTT ENTS tyrėjas G. A. ir vyresnioji specialistė D. P. pagal 2008-05-08 pavedimą Nr. 30, dėl ūkio subjekto ūkinės ir komercinės veiklos tyrimo, patikrino A. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ūkinę ir finansinę veiklą už 2005, 2006, 2007 metus. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. L. įmonės faktiškai vykdoma veikla yra prekyba baldais. A. L. įmonėje buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė N. Ž. nuo 2008-04-23, prieš tai įmonėje buhalterės nebuvo. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. L. įmonėje buhalterinė apskaita už 2005, 2006 ir 2007 metus tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus (16 str.- visi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose). A. L. įmonėje nevedami atsargų registrai, kas trukdytų iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Patikrinimo metu nustatyta, kad A. L. įmonėje 2005, 2006 ir 2007 metais nesilaikoma 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų. Įmonėje tvarkant kasos apskaitą nenaudojami kasos pajamų orderiai ir kasos išlaidų orderiai (3 t., b. l. 7).

Iš 2008-07-24 Šiaulių apskrities VMI pranešimo matyti, jog A. L. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) mokestinė nepriemoka biudžetui 2008-06-18 buvo 122723,72 Lt, iš jų: 2355 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų ir 217,15 Lt šio mokesčio delspinigių, 5649 Lt pelno mokesčio ir 389, 54 Lt šio mokesčio delspinigių, 95283, 13 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 18829,89 Lt šio mokesčio delspinigių ir 0,01 Lt kelių mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė pagal 2005 - 2008 metų pateiktas deklaracijas. Įmonė yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, kas mėnesį deklaruoja mokėtinas į biudžetą sumas, tačiau mokėjimų nevykdo nuo 2006-01-18. 2008-05-23 Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija A. L. įmonės savininkui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu būdu (siunčiant registruotu laišku) raštu priminė apie pareigą sumokėti mokesčius bei įspėjo, kad nesumokėjus deklaruotų mokesčių, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Per nurodytą terminą įmonės savininkas mokesčių nesumokėjo (3 t., b. l. 15).

Iš 2008-05-23 Šiaulių apskrities VMI priminimo matyti, jog A. L. buvo pateiktas priminimas, kuriame prašoma šiame priminime nurodytas sumas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) nustatyta tvarka sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nesumokėjus nurodytų sumų, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2004, Nr. 25-760) 219 straipsnį (3 t., b. l. 16,17).

Iš 2009-06-29 Šiaulių apskrities VMI pranešimo matyti, jog individualios įmonės savininkas A. L. 2008 m. balandžio 15 d. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė informacinio pobūdžio pranešimą apie A. L. įmonės nemokumą, tačiau iki šiol įmonei nesuteiktas likvidavimo statusas ir nepradėta bankroto procedūra, todėl išlieka prievolė sumokėti apskaičiuotus mokesčius (3 t., b. l. 34).

2008-05-19 specialisto išvadoje nurodoma, kad A. L. įmonė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6,12,13,14,16,18 str. reikalavimus: buhalterinės apskaitos pirminiai apskaitos dokumentai tikrinamuoju laikotarpiu buvo fiksuoti apyvartos žiniaraščiuose, kurie braukyti, taisyti, juose daryti klaidingi įrašai, ne visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, kuriuos būtina surašyti ūkinės operacijos metu arba jai pasibaigus, į apskaitos registrus nebuvo įtrauktos, atliekant dvejybinį įrašą, visos ūkinės operacijas ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nėra nurodytos koresponduojančios sąskaitos, nebuvo vedamas suvestinis ūkinių operacijų registracijos žurnalas, pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai nebuvo susiūti, jų lapai nesunumeruoti, paskutiniame lape nurodant jų skaičių. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. 1X4805 ( 2003 -11 -06) 8 str. nurodyta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise ir yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. Perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą, individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų priėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. 2000 m. vasario 17 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse“ nurodyta, kad šios taisyklės reglamentuoja juridinių asmenų kasos darbo organizavimą. A. L. įmonėje nuo 2005-07-01 grynų pinigų apskaitos įmonės kasoje nebuvo, nors visos finansinės operacijos, t.y. atsiskaitymai su pirkėjais ir tiekėjais buvo vykdomi grynais pinigais. A. L. įmonės savininkas į kasą neįnešė grynų pinigų nei savo, nei iš kitų įmonių (pirkėjų) gautus pinigus, pagal pinigų priėmimo kvitus. Pinigai nebuvo užpajamuojami kasoje, išrašant kasos pajamų orderius. Ne visuose kasos priėmimo kvituose nurodyta, iš kokių klientų gauti pinigai už parduotas prekes. Grynų pinigų gavimas ir sumokėjimas buvo fiksuojami apyvartos žiniaraštyje, įvardytame „Avansinė“, tačiau iš šio žiniaraščio negalima nustatyti, kiek įmonė tiksliai yra skolinga įmonės savininkui, t.y. A. L., nes pagal šį žiniaraštį gryni pinigai buvo mokami, atliekant klaidingus įrašus, pinigų išmokėjimas nepagrįstas pirminiais dokumentais. A. L. įmonėje turimų materialinių vertybių likutis buvo apskaitomas, užpajamavus prekes pirkimo kaina, o nurašomos prekės ne įsigijimo, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, bet realizacijos kaina. Apskaitos dokumentai A. L. įmonėje nebuvo saugomi, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. A. L. įmonėje trūksta pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkines-finansines operacijas. A. L. individualioje įmonėje negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes įmonės savininkas, A. L., organizuodamas ir tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 12,19 str., Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 (2003-11-06) 8 str. ir 2000 m. vasario 17 dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus (3 t., b. l. 47-87).

Iš 2008-10-15 specialisto paaiškinimo matyti, jog įmonės savininkas A. L., organizuodamas ir tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies pirminių apskaitos dokumentų (PVM sąskaitos – faktūrų, pinigų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų – kasos pajamų orderio kvitų, pinigų priėmimo kvitų). Taip pat ne visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais bei ne visi turimi apskaitos dokumentai įtraukti į apskaitos registrus, atliekant dvejybinį įrašą. Be to nuo 2005 m. liepos 1 d. A. L. įmonės kasoje nebuvo vesta grynų pinigų apskaita. Atsižvelgiant į tai, iš pateiktų A. L. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir priešpriešinio patikrinimo duomenų specialistė iš dalies negali nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros (3 t., b. l. 89).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. L. kaltė įrodyta. Kaltinamojo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 219 str. 2 d., 223 str. 1 d., požymius.

Kaltinamasis A. L. padarė tris nusikaltimus, kurių du priskiriami nesunkių nusikaltimų, vienas - apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. L. neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitarė su mokesčių inspekcija dėl padarytos žalos atlyginimo ir susitaikė su mokesčių inspekcijos atstovu. Jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl yra pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. A. L. atžvilgiu nėra nutraukta baudžiamųjų bylų susitaikius su nukentėjusiuoju. Dėl šių aplinkybių taikytinas Lietuvos Respublikos BK 38 str., kaltinamasis A. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina. Kadangi kaltinamasis dirba, įsipareigojo atlyginti valstybei padarytą žalą, baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turtinės žalos atlyginimas neskirtinos, o kitokias baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų specifiką skirti netikslinga.

Byloje pareikštas Šiaulių apskrities VMI 7273,00 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. A. L. sudarė susitarimą su mokesčių inspekcija ir padarytą žalą atlyginti įsipareigojo iki 2011-09-21. Susitarimas patvirtintinas.

Daiktiniai įrodymai – UAB „K.“ ir A. L. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai grąžintini šioms įmonėms.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 219 str. 2 d., 223 str. 1 d., padarymą jam susitaikius su juridinio asmens – Šiaulių apskrities VMI atstovu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti A. L. ir Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. L. įsipareigojo valstybės biudžetui padarytą žalą - 7273,00 Lt atlyginti per devynis mėnesius lygiomis dalimis po 808,11 Lt pradedant mokėjimą nuo 2011-01-20 iki 2011 m. rugsėjo 21 d.

Kardomąją priemonę A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „K.“ ir A. L. individualiai įmonei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.