Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-129-790/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
2-129-790/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00615-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
A. K. T.
Kategorijos
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-129-790/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00615-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-1599-459/2018 pagal ieškovės A. K. T. ieškinį atsakovėms antstolei V. D. ir antstolei B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms antstolei V. D. ir B. T., prašydama priteisti 120 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei A. K. T. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3. Teismas įpareigojo ieškovę aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką bei reikalavimą, nurodyti ieškovą ir atsakovus(ą) bei tikslius jų duomenis, pagrįsti ieškinio sumą bei sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, pateikti originalius dokumentus arba tam įgaliotų asmenų patvirtintas kopijas, pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, pateikti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį. Ieškinio suma yra 120 000 Eur, todėl už ieškinį turėtų būti sumokėtas 2 500 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

5. Teismas taip pat nustatė, kad pateiktame ieškinyje nenurodyta, į kurią iš atsakovių yra nukreipti ieškinio reikalavimai, kokiais veiksmais ir kuri iš atsakovių pažeidė ieškovės teises, ar atsakovėms taikytina solidari atsakomybė ir pan. Ieškovė nenurodė, kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais grindžia ieškinio reikalavimus, nesuformulavo ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

6. Teismas įpareigojo ieškovę patikslinti, kurie asmenys laikytini ieškovais byloje ir kas juos atstovauja, nurodant byloje dalyvaujančių asmenų procesines padėtis, vardus, pavardes, asmens kodus (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos adresus, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visą pavadinimą, buveinę. Teismas nustatė, kad iš ieškinio turinio sunku nustatyti, kas yra ieškovas teikiamoje nagrinėti byloje, nes ieškinį pasirašė ieškovė A. T., tačiau pateikiamas G. M. įgaliojimas jį atstovauti, nurodant ieškinio aplinkybes ieškove minima ir G. M. PĮ „Mados Oazė“.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė neįvykdė ir CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Taip pat neįvykdė CPK 135 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų, t. y. nepateikė informacijos, ar byla bus vedama per advokatą.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, tačiau pateikti dokumentai nėra originalūs ir/ar patvirtinti įgaliotų asmenų. Taip pat ieškovė nepateikė tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (CPK 113 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė A. K. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį už ieškinį, tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką, užkirto kelią ieškovei bylinėtis.

9.2. Skundžiamoje nutartyje teismas netyrė ir nevertino visų pateiktų aplinkybių ir įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės ieškinį, privalėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

9.3. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė ieškovei protingo termino nustatytiems trūkumams pašalinti, pateikti papildomus įrodymus ir kreiptis dėl antrinės nemokamos teisinės pagalbos, nes ieškovė yra nedarbinga ir senyvo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.

13. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.

14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esminiai ieškinio elementai, kuriuos privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, – ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Šie ieškinio elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, nustato jo ribas, todėl turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė minėtų esminių ieškinio elementų tinkamai nesuformulavo. Pastebėtina, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės dėstomos nerišliai, neaiškiai. Iš ieškinio turinio nėra galimybės objektyviai identifikuoti teisinių santykių, iš kurių apeliantė kildina savo reikalavimą atsakovėms, bei nustatyti, kokias įstatymų saugomas teises ir interesus ji siekia apginti. Ieškovė prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau iš ieškinio nėra aišku, kokiais konkrečiais atsakovių veiksmais prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta, kaip pasireiškė žalos atsiradimas ir pan. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas netinkamai. Ieškovė ieškinyje taip pat aiškiai nesuformulavo ir ieškinio dalyko. Ieškovė, reikalaudama priteisti jai bendrą turtinės ir neturtinės žalos sumą, neišskiria, kokią sumą sudaro turtinė, kokią neturtinė žala, prašo priteisti žalos atlyginimą tik iš vienos atsakovės. Tuo atveju, jeigu žalos atlyginimą prašoma priteisti iš abiejų atsakovių, nenurodyta, ar atsakovėms taikytina solidari atsakomybė ir pan.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo nustatytais ieškinio trūkumais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio turinio apskritai nėra aišku, kas byloje yra ieškovas, t. y. ar ieškinį ieškovė paduoda savo vardu ar veikdama kaip G. M. atstovė. Ieškinyje nenurodyti visi reikalaujami ieškovės ir atsakovių duomenys, nepateikti originalūs dokumentai arba tam įgaliotų asmenų patvirtintos kopijos, taip pat nepateikta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, nenurodyta informacija, ar byla bus vedama per advokatą, kartu su ieškiniu nėra pateikta tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Be to, už ieškinį nesumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis ir nepateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

17. Paduotame atskirajame skunde ieškovė iš esmės nepateikia jokių teisiškai reikšmingų argumentų dėl nurodytų ieškinio trūkumų egzistavimo, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį už ieškinį, tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką, užkirto kelią jai bylinėtis. Be to, ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktą ieškinį, turėjo remtis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas daryti pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, ieškovė teigia, kad jai turėjo būti suteiktas protingas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti, pateikti papildomus įrodymus ir kreiptis dėl antrinės nemokamos teisinės pagalbos.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Kaip minėta, ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio, todėl tokia situacija atitinka ieškovės interesus ir neužkerta kelio jai bylinėtis. Tai, kad apeliantė buvo įpareigota sumokėti 2 500 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, užkertanti kelią jai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Toks reikalavimas taikomas visiems besikreipiantiems į teismą asmenims. Tuo atveju, jeigu ieškovė dėl objektyvių aplinkybių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Pažymėtina, kad žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimai negali būti išspręsti paties teismo iniciatyva, o būtent asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi teisę pasirinkti naudotis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo institutu.

19. Dėl apeliantės argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė nepakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti, pasakytina, kad ieškovė turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą dėl procesinio termino pratęsimo CPK 77 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu apeliantei reikalinga teisinė pagalba dėl ieškinio parengimo ar teismo nustatytų ieškinio trūkumų šalinimo, ji turi teisę turėti profesionalų atstovą – advokatą. Tuo atveju, jeigu apeliantė neturi pakankamai lėšų pasisamdyti profesionalų atstovą, ji turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos ar iš dalies mokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo parengiant ieškinį ir atstovaujant jos interesus teisme.

20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pasibaigęs, todėl skirtinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. K. T. naują terminą iki 2019 m. vasario 14 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartyje.

Teisėjas Marius Bajoras