- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1247-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15902-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalį kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Nurodė, kad pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 2019 m. gegužės 9 d. priimtą patvarkymą Nr. S-19-179-10809 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo. Parduodamo turto kaina yra per maža, neatitinka realios turto rinkos vertės. Egzistuoja visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes skundas yra prima facie pagrįstas ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas arba jis pasidarytų nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nustatė, jog antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/0131 vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01297 antstolis 2019 m. vasario 21 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti šį patvarkymą ir nušalinti ekspertą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino skolininkės skundo netenkino (civilinė byla Nr. 2YT-14298-734/2019).
Šalies argumentai
4. Antstolis 2019 m. kovo 21 d. patvarkymu įkainojo turtą vadovaudamasis ekspertizės aktu. Skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. kovo 21 d. patvarkymą, kadangi nebuvo būtinybės skirti ekspertizės, ekspertizės akte yra klaidų, o nustatyta turto vertė per maža, taip pat skolininkė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/01301. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16772-592/2019 prašymą atmetė. Antstoliui netenkinus skundo dėl 2019 m. kovo 21 d. patvarkymo panaikinimo, skundas buvo persiųstas teismui, tačiau dar nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. 2YT-18773-937/2019).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas konstatavo, jog skolininkė, prašydama panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 9 d. priimtą patvarkymą Nr. S-19-179-10809, jau antrą kartą ginčija parduodamo turto vertę ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkės skundo turinys ir pateikti duomenys nepatvirtina būtinybės šioje proceso stadijoje taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nenustatyta aplinkybių, kad antstolis būtų pažeidęs CPK 718 straipsnio reikalavimus, nustatydamas turto pardavimo iš varžytynių kainą. Pareiškėja poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas arba jis pasidarytų nebeįmanomas. Tačiau vien pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro prielaidų manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia pareiškėjos interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui.
6. Pareiškėja nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio vykdomas varžytynes, kad nesiėmus šių priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai, ar jiems padaryta nepataisoma žala. Vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepagrįstas išieškojimo sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Taigi byloje aplinkybių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininkės teises ir teisėtus interesus, bei aplinkybių, kurios būtų pakankamu ir pagrįstu pagrindu pripažinti esant reikalingu šiuo konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenustatė.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pareiškėja įrodė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra tikėtiną reikalavimų pagrįstumą. Antstolio patvarkyme nurodyta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra per žema. Šią aplinkybę patvirtino kartu su skundu pateikti įrodymai. Teismas taip pat jokių priešingų aplinkybių. Pareiškėja pagrindė, jog ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga taip pat egzistavo. Patvarkymu antstolis ne tik nustatė turto pardavimo iš varžytynių kainą, tačiau tuo pačiu paskyrė ir pačias varžytynes. Jų pabaiga numatyta 2019 m. birželio 10 d. Pasibaigus varžytynėms, turtas bus perleistas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Todėl, jei teismas priimtų skolininkei palankų sprendimą, turtas vis tiek jau būtų perleistas tretiesiems asmenims ir skolininkas nebegalėtų jo atgauti. Skolininkė taip pat privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja prašo taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pačiu pagrindu, kurie teismui jau buvo pateikti su ankstesniu skolininkės skundu dėl 2019 m. kovo 28 d. antstolio patvarkymo. Minėtu skundu pareiškėja reikalavo ne varžytynių sustabdymo, tačiau vykdymo veiksmų visose vykdomosiose bylose sustabdymo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo tik sustabdyti paskelbtas turto varžytynes. Teismas nepagrįstai nurodė, kad abiejuose skunduose pareiškėja remiasi tuo pačiu faktiniu pagrindu. Skolininkė nagrinėjamoje byloje pirmą kartą pateikė profesionalaus nekilnojamojo turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią reali turto rinkos vertė yra net 420 000 Eur. Taigi skundas yra reiškiamas visiškai kitu faktiniu pagrindu.
8. Suinteresuotasis asmuo AB „Swedbank“ nesutinka su pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Išieškojimas vykdymo procese laikinųjų apsaugos priemonių forma gali būti stabdomas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Dėl to tokį prašymą teikiančiam asmeniui tenka papildoma įrodinėjimo našta išsamiai pagrįsti ne tik savo prašymo pagrindą, bet ir nurodyti argumentus, kurie leistų preliminariai įsitikinti, kad dėl vykdymo proceso stabdymo kylančių pasekmių neigiamą poveikį nusveria būtinybė išvengti situacijos, kuri kiltų, jeigu išieškojimo veiksmai toliau būtų tęsiami, tačiau antstolio atlikti veiksmai, dėl kurių paduotas skundas, būtų pripažinti neteisėtais (pvz., ginčo situaciją grąžinti iki neteisėtų veiksmų, jeigu tokie būtų konstatuoti, atlikimo buvusią padėtį).
8.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o išieškojimo iš pareiškėjos turto sustabdymas, neturint tam akivaizdaus teisinio pagrindo, pažeistų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su antstolio nustatyta ginčo turto verte, pati savaime nereiškia, jog dėl to turėtų būti iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui stabdomi visi priverstinio išieškojimo veiksmai. Pareiškėja nepateikė pakankamai argumentų, kurie leistų įsitikinti, kad iš tiesų egzistuoja išimtinės aplinkybės stabdyti išieškojimą. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas pats savaime negali būti siejamas su poreikiu užkirsti kelią kilti naujiems teisminiams ginčams. Ši aplinkybė vertintina, atsižvelgiant į tai, ar prašomų taikyti priemonių sukeliamos pasekmės būtų proporcingos pasekmėms, kurios atsirastų, jeigu apsauginės priemonės nebūtų pritaikytos. Išieškojimo iš turto vykdymo veiksmų stabdymas nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio paskelbtas pirmąsias varžytynes dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekia, jog būtų panaikintas antstolio 2019 m. gegužės 9 d. patvarkymas Nr. S-19-179-10809, kuriuo antstolis paskelbė apie pirmąsias skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto varžytynes. Pareiškėja skundą grindžia aplinkybe, jog antstolio patvarkymu nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra 244 800 Eur. Ją antstolis nustatė, remdamasis 2019 m. kovo 21 d. patvarkymu, pagal kurį UAB „Ober-haus“ nustatyta skolininkei parduodamo turto vertė yra 306 000 Eur. Tačiau kito profesionalaus turto vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita patvirtina, jog reali iš varžytynių parduodamo turto vidutinė rinkos vertė yra 420 000 Eur. Taigi turtas iš varžytynių parduodamas už per mažą kainą. Todėl pareiškėja prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio 2019 m. gegužės 9 d. paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pabaiga nustatyta 2019 m. birželio 10 d.
13. Pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, jog pareiškėja yra jau kelis kartus pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su iš varžytynių parduodamo turto rinkos kainos nustatymu, taip pat yra prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymo veiksmus. Teismas pažymėjo, jog dėl antstolio 2019 m. kovo 21 d. patvarkymo, kuriuo buvo įkainotas turtas pagal ekspertizės aktą, pareiškėja yra padavusi skundą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130, Nr. 0179/18/01301. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16772-592/2019, prašymą atmetė.
14. Antstoliui netenkinus skundo dėl 2019 m. kovo 21 d. patvarkymo panaikinimo, skundas buvo persiųstas teismui, tačiau pirmos instancijos teismui nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar nebuvo išnagrinėtas. Tačiau šiuo metu LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-18773-937/2019 patenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio 2019 m. kovo 21 d. patvarkymą Nr. S-19179-6358 dėl informavimo apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę. Teismas pažymėjo, jog areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, todėl pripažino, jog nagrinėjamu atveju ginčo turto rinkos vertės nustatymas pagal 2019 m. kovo 12 d. ekspertizės aktą negali būti laikomas objektyviu ir teisingu, nes eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo metu.
15. Pripažintina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-18773-937/2019 panaikinus antstolio patvarkymą, kuriuo buvo nustatyta, jog iš varžytynių parduodamo turto vidutinė rinkos vertė yra 306 000 Eur, pareiškėjos skundas dėl antstolio 2019 m. gegužės 9 d. patvarkymo, kuriuo yra paskelbtos pirmosios pareiškėjai priklausančio turto varžytynės už 244 800 Eur pradinę pardavimo kainą, yra preliminariai pagrįstas. Tačiau pačių varžytynių pabaiga buvo numatyta 2019 m. birželio 10 d., ir pagal specialaus tinklapio www.evarzytynes.lt duomenis jos jau yra įvykusios ir baigtos, turtas parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 899 000 Eur. Ši suma dvigubai viršija pareiškėjos pateikto naujo turto vertinimu nustatytą 420 00 Eur vidutinę parduoto turto rinkos kainą. Pati turto pardavimo iš varžytynių esmė – siekis parduoti skolininko turtą už kiek įmanoma didžiausią kainą. Taigi nagrinėjamoje byloje varžytynių paskelbimas ir vykdymas nesukėlė grėsmės pareiškėjos interesams, jog galimai jai palankios teismo nutarties vykdymas bus nebeįmanomas arba pasunkės.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.