- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2YT-23552-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18698-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, K. M., F. M.
- Advokatai
- Eugenijus Markevičius
- Kategorijos
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, K. M. ir F. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos R. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko jos palikimas – namų apyvokos daiktai, kuriuos perėmė ir valdo pareiškėjas.
2. Pareiškėjo motina turėjo teisę privatizuoti (baigti privatizavimo procedūrą) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina 1992 m. lapkričio 27 d. sudarė su R. I. ir S. I. susitarimą dėl minėto buto pirkimo; susitarime nurodyta, kad buto savininke bus pareiškėjo motina. Pareiškėjo motina bendrai įmonei „Grigiškės“ pateikė prašymą dėl minėto buto įgijimo, 1992 m. gruodžio 2 d. sumokėjo už buto išpirkimą įkainojimo akte nurodytą 12 258 rublių sumą, 102 rublių valstybinį mokestį, tačiau privatizavimo procedūra nutrūko, nes pareiškėjo motina nepasirašė 1993 m. kovo buto pirkimo–pardavimo sutarties (ją pasirašė tik pardavėja). Savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2012 m. gruodžio 11 d. raštu informavo pareiškėjo motiną, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grigiškių komunalinis ūkis“ priklausęs minėtas butas patikėjimo teise perduodamas savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“. Tarp pareiškėjos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2014 m. spalio 27 d. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.41-G14/0666.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodo, kad jo motina nebuvo sudariusi testamento. Pareiškėjo motina turėjo 4 vaikus – pareiškėją, suinteresuotą asmenį K. M., dukrą R. L., mirusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų T. G., mirusį (duomenys neskelbtini). Tik pareiškėjas priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti po motinos mirties likusį turtą. Pareiškėjas kartu su motina gyveno anksčiau nurodytame bute, o 2021 m. vasario 12 d. jis sudarė su Vilniaus miesto savivaldybe minėto buto terminuotą nuomos sutartį. Ši nuomos sutartis 2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu buvo pakeista į neterminuotą. Po motinos mirties pareiškėjas perėmė visus bute esančius palikėjos apyvokos reikmenis – šaldytuvą, sieninę spintelę, drabužių spintą, prieškambario baldus.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodo, kad jei teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikins, kad pareiškėjas priėmė po R. G. atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. G. palikto turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai šiems asmenims įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (jų nurodytais elektroninio pašto adresais).
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Rėmėsi pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Kiti suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jie buvo tinkamai informuoti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
8. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
9. Iš teismui pateikto 2020 m. rugsėjo 24 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad R. G. mirė ištuokoje (buvęs sutuoktinis – P. G., miręs (duomenys neskelbtini)), susilaukusi keturių vaikų – pareiškėjo R. G., R. L. (buvusi pavardė – I.), mirusios (duomenys neskelbtini), K. M., ir T. G., mirusio (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po R. G. mirties jos įpėdiniai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
10. Palikėja 2014 m. spalio 27 d. nuomos sutarties Nr. 1.41-G14/0666, sudarytos su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, pagrindu nuomojosi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties, 2022 m. sausio 12 d., šio buto nuomos sutartį sudarė pareiškėjas. Pareiškėjas pateikė į bylą duomenis (nuotraukas), patvirtinančius, kad jis naudojasi bute esančiais baldais ir kitais daiktais.
11. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas po R. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis naudojosi palikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
12. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos R. G. įpėdinius, aktyviais veiksmais priėmusius R. G. palikimą, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.