Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-09 · Administracinė byla Nr. eI2-1928-438/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-09
Bylos Nr.
eI2-1928-438/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02687-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Eitvyda“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1928-438/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02687-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 9 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Eitvyda“ dėl 2024 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 24S124455 (toliau – Sprendimas).

Nurodo, kad Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR, Lietuva) Nr. 760263915, galiojantis iki 2025 m. liepos 3 d. (toliau – Leidimas), nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti Leidimą, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.

Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) nuostatomis ir teigia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atliko tik formalų situacijos vertinimą, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių ir Sprendimą priėmė tik preziumuodamas, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, ir kad neturi pakankamai lėšų ir/ar negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.

Pažymi, kad nuo 2023 m. balandžio 11 d. pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Eitvyda“ (toliau – Bendrovė) ir joje dirba iki šiol pagalbinio darbuotojo pareigybėse. Sutarties 1.3. punkte yra nustatyta, kad pareiškėjui 1 kartą per mėnesį yra mokamas atlyginimas ne mažesnis kaip 1 MMA. Nors pareiškėjas ir negauna Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto dydžio atlyginimo, tačiau tiek šio skundo pateikimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu pagal sudarytą darbo sutartį Bendrovė pareiškėjui moka atlyginimą, kuris yra lygus LR Vyriausybės nustatyto dydžio 1 MMA. Pareiškėjo žiniomis, atsižvelgiant į jo atliktų darbų kiekį, už gegužės mėnesį Bendrovė jam turėtų išmokėti atlyginimą, kuris bus ženkliai didesnis nei 1 MMA. Konkretus pareiškėjui išmokamo atlyginimo dydis kiekvieną mėnesį priklauso nuo atliktų darbų kiekio, kuris kiekvieną mėnesį kinta. Dėl šios priežasties pareiškėjui išmokamo atlyginimo dydis gali kisti ir nustatytą 1 MMA dydį viršyti.

Teigia, kad ne kartą buvo pasiėmęs nemokamas atostogas ir jų metu išvykęs iš Lietuvos. Atitinkamai, būnant nemokamose atostogose ir tuo laikotarpiu nedirbant, proporcingą laikotarpį atlyginimas jam negalėjo ir nebuvo mokamas. Grįždamas į Lietuvą visuomet su savimi turėjo grynųjų pinigų, kuriuos naudodavo savo būtinųjų poreikių tenkinimui.

Atsiliepimas

A. M. departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 35 str. 1 d. 2 p. ir 5 p., 50 str. 1 d. 2 p., 26 str. 1 d. 3 p. nuostatomis.

Nurodo, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 12 d. ir jam po Leidimo išdavimo (2023 m. liepos 3 d.) nei karto nebuvo mokėtas prašyme dėl Leidimo išdavimo ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1258 Eur. 2024 m. kovo mėn. buvo mokėtas darbo užmokestis beveik atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (1116,4 Eur), 2023 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. (2 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis MMA (850 Eur), 2023 m. liepos – rugpjūčio, spalio, gruodžio mėn., 2024 m. vasario, balandžio mėn. (6 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei nustatytas MMA (618,94 – 892,67 Eur), o 2024 m. sausio mėn. (1 mėn.) užsieniečiui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas. Prašyme išduoti Leidimą pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, 1258 Eur per mėnesį.

Tvirtina, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje, užsienietis negauna, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje. Migracijos departamentas nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.

Teigia, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 24S124455 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas, Baltarusijos pilietis, ketindamas dirbti UAB „Eitvyda“ betonuotoju, 2023 m. gegužės 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti Leidimą. 2023 m. birželio 28 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui išdavė Leidimą, galiojantį nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2025 m. liepos 3 d.

Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. bei 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., nuspręsta panaikinti Leidimą, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 50 str. numatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.). Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, tame tarpe, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.).

UTPĮ 26 str. 1 d. 3 p. nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Įstatymo 27 str.).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija), 8.3 p. nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 p., pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 44 str. 1 d. keliamus reikalavimus pareiškėjas turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, nėra numatytos.

Iš Sodros informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad draudėjas (UAB „Eitvyda“) pareiškėjui už 2023 m. liepos mėn. išmokėjo 679,00 Eur, už 2023 m. rugpjūčio mėn. – 694,57 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 850,00 Eur, už 2023 m. spalio mėn. – 655,72 Eur, už 2023 m. lapkričio mėn. – 850 Eur, už 2023 m. gruodžio mėn. – 618,94 Eur, už 2024 m. sausio mėn. nieko neišmokėjo, už 2024 m. vasario mėn. išmokėjo 892,67 Eur, už 2024 m. kovo mėn. – 116,40 Eur, už 2024 m. balandžio mėn. – 731,76 Eur. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas nepataikė.

Pareiškėjo darbdavys tarpininkavimo rašte nurodė, jog pareiškėjui, ketinančiam dirbti betonuotoju, darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 1258,00 Eur darbo užmokestis.

Pareiškėjo patikrinimo metu MMA 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur.

Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjui patikrinimo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei nustatytas pakankamas pragyventi LR lėšų dydis. Taip pat tai neatitiko Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas prašyme išduoti Leidimą bei tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis atlyginimas. Nurodo, kad ėmė neapmokamas atostogas. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – gautas darbo užmokestis. Nei prašyme dėl Leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui LR reikalingų minimalių pajamų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neapmokamų atostogų aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšminga, nes Leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi šalyje užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui LR reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų LR reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant Leidimo ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Duomenų, kad apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas, byloje nėra.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi LR, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi LR ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

Konstatuotina, kad Sprendimui priimti užteko iš oficialių institucijų informacinių sistemų (Sodra) gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 str. 1 d. leidimo laikinai gyventi šalyje panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą Leidimą. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.

Įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl užsieniečio Leidimo panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.

Atkreipiamas dėmesys, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 str. įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 str. 1 d., atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas