Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. gynėjo advokato Laimono Judicko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. B. ir I. N., kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-1121/2023, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos iki 2020 m. balandžio 30 d., apie 14.40 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinėje laikė labai didelį kiekį – 707,614 g psichotropinės medžiagos amfetamino (bendros 3 367,72 g miltelių masės), kurį, turėdamas išankstinį bendrą susitarimą ir sumanymą, tą pačią dieną apie 16.00 val. pasikėsino išplatinti N. C. (N. C.), kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ir jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-1121/2023, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2020 m. balandžio 30 d., apie 14.40 val., kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, policijos pareigūnai minėtame automobilyje surado ir paėmė šį minėtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu kaltinamojo M. S. gynėjas advokatas L. Judickas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį, panaikinti suėmimą ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones, numatytas BPK 131¹ straipsnyje (intensyvi priežiūra) ir 132 straipsnyje (namų areštas). Skundą grindžia šiais argumentais.

4.1. M. S. buvo sulaikytas ir suimtas dar 2024 m. balandžio 22 d. Jungtinėje Karalystėje, nuo 2025 m. kovo 16 d. suėmimo taikymas jam tęsiamas Lietuvos Respublikoje. Taigi, M. S. atžvilgiu kardomoji priemonė jau yra taikoma daugiau nei vienerius metus laiko. Pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl suėmimo pratęsimo, nurodė tik bendruosius suėmimo pagrindus, tačiau nenurodė specialiųjų suėmimo pagrindų, kurie legitimuotų suėmimo termino pratęsimą.

4.2. Pasak gynėjo, M. S. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių galėjo būti pateisinama pagrįstu manymu, kad jis, būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo praėjus daugiau nei vieneriems metams, šie pagrindai tapo ne tokie reikšmingi. Baudžiamoji byla neišsiskiria savo apimtimi, dėl vienos nusikalstamos veikos bus teisiamas vienas kaltinamasis, byla jau yra perduota teismui, tad visi nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys jau yra surinkti, žinomas baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų skaičius. Vertinant šio baudžiamojo proceso stadiją matyti, kad byla iki nuosprendžio paskelbimo pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiko tarpą, ji iš esmės dar nepradėta nagrinėti, pirmas teisiamasis posėdis numatytas tik 2025 m. balandžio 30 d. Gynėjo įsitikinimu, suėmimo taikymas visą šį laikotarpį, nesant išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui bei BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms.

4.3. Gynėjo teigimu, prokuroras nurodė, kad M. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, tačiau nepateikė jokių duomenų (jų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje), kad ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų pareigūnai būtų atlikę M. S. atžvilgiu paieškos veiksmus. Lietuvoje nėra šaukimų atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną neįteikimo pažymų, nėra tarnybinių pranešimų, jog M. S. būtų ieškota jo, jo vaiko motinos ar jo paties motinos gyvenamosiose vietose. Atkreipiamas dėmesys, kad M. S. į Jungtinę Karalystę vyko lėktuvu naudodamasis savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu ir jam nebuvo pranešta, jog jo ieško ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

4.4. Skunde nurodoma, kad M. S. neturi teistumo, jam nebūdinga kriminogeninė charakteristika, jis augina mažametę dukrą, su kuria palaiko artimus santykius. Todėl, nesant konkrečių duomenų, nėra faktinio pagrindo spręsti, jog M. S., būdamas laisvėje, slėpsis nuo baudžiamojo proceso.

4.5. Šiame baudžiamajame procese M. S. nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Suėmime jis jau praleido daugiau nei vienerius metus, tad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Pasak gynėjo, BPK yra pakankamai daug kardomųjų priemonių (intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), kuriomis galima būtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Tad, vienos ar kelių iš šių priemonių paskyrimas užtikrintų, kad M. S. negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpti užsienyje, o būdamas nesuimtas jis turėtų galimybę vėl įsidarbinti, rūpintis mažamete dukra, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius, stiprintų ryšį su Lietuvos Respublika.

4.6. Be to, M. S. atžvilgiu pratęsiant suėmimo terminą nebuvo pateikta jokių naujų faktinių aplinkybių ar motyvų, kuriais būtų pagrįstas jo buvimo laisvėje pavojingumas baudžiamojo proceso tikslams. Skundžiamoje nutartyje laikomasi pozicijos, kuria remiantis formuojama tokia suėmimo praktika, pagal kurią suėmimas konkretaus asmens atžvilgiu yra tęsiamas tol, kol išsprendžiamas asmens kaltės klausimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendimuose pratęsti suėmimą būtina pakankamai motyvuoti pratęsimo būtinybę, o ne atkartoti tai, kas buvo sakyta ankstesnėse nutartyse, ar laukti, kol savaime išnyks suėmimo pagrindai. Tai pat pažymima, kad vien tiriamos nusikalstamos veikos sunkumas nėra pakankamas pagrindas griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimui/tęsimui.

4.7. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ne tik nepagrindė suėmimo pratęsimo, bet ir iš esmės pažeidė paleidimo į laisvę prezumpciją, dėl ko skundžiama nutartis laikytina neteisėta. Suėmimas M. S. atžvilgiu ne tik pratęstas neteisėtai (dėl ko atsiranda juridinis pagrindas skundžiamos nutarties keitimui), bet kartu yra ir visos aplinkybės, pagrindžiančios tai, jog M. S. pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones bus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai (dėl ko atsiranda faktinis pagrindas tokių priemonių skyrimui). Šiuo konkrečiu atveju yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai skundžiamos nutarties pakeitimui, M. S. panaikinant suėmimą ir paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą ir namų areštą.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo M. S. gynėja advokatas M. Šoblinskaitė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. S. gynėjo advokato L. Judicko skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo motyvus, baudžiamosios bylos medžiagą, proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas M. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos.

7. Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte išsamiai aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. S. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. Šie duomenys yra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, liudytojų apklausų protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą tolimesnio kardomųjų priemonių taikymo kontekste, BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik ta apimtimi, kuri yra reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui išspręsti. Išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus daromos teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

8. Suėmimas gali būti skiriamas (ir jo terminas pratęsiamas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kaltinamajam M. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apygardos teismo vertinimu. BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (bėgs) slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių ir padarė teisingas išvadas.

9. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas M. S., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jos padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nesutiktina su gynėju, jog nutartį priėmęs teismas išimtinai sureikšmino nusikaltimo sunkumą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju teismas analizavo ir kitas aplinkybes, kurios, vertinant kompleksiškai, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis gali bėgti ir slėptis nuo teismo.

10. Apygardos teismas, svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, atsižvelgė ne tik į bausmės už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą griežtumą – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įžvelgė ir analizuodamas duomenis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, darbinių, šeimyninių ryšių tvirtumu. Priešingai, teisėjų kolegija akcentuoja kaltinamojo M. S. ryšius su užsieniu, kurie yra itin glaudūs. Bylos duomenys patvirtina, kad M. S. artimieji, tai yra motina M. K. ir sesuo D. C., gyvena Didžiojoje Britanijoje, Londone (t. 5, b. l. 97). Nors M. S. registruotas (duomenys neskelbtini), faktiškai šioje vietoje negyvena. Kaip pats nurodė, nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, kurioje pagal arešto orderį ir buvo sulaikytas (t. 5, b. l. 37–38). 2025 m. balandžio 8 d. sprendžiant klausimą dėl M. S. kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, pastarasis patvirtino, kad iš Lietuvos išvyko 2020 metais. Iš pradžių išvyko į Olandiją, o po dviejų mėnesių išskrido lėktuvu į Angliją (t. 7, b. l. 30–33). Iki sulaikymo kaltinamojo su Lietuva jokie darbiniai ryšiai nesiejo. Sodros išrašo duomenimis, M. S. Lietuvoje nedirba nuo 2017 m. birželio 22 d., o individualios veiklos nevykdo nuo 2022 m. spalio 4 d. (t. 5, b. l. 178). M. S. nurodė, kad jis Didžiojoje Britanijoje pardavinėjo mašinas, šioje šalyje vykdė individualią veiką neoficialiai (t. 7, b. l. 30–33). Be to, M. S. Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, jokių įsipareigojimų (t. 5, b. l. 191). Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, pasinaudodamas turimais ryšiais užsienyje bei siekdamas išvengti gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šios išvados nepaneigia gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, yra neteistas (t. 5, b. l. 182–184, 186–188). Iš M. S. buvusios sugyventinės A. S. 2021 m. spalio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra žinoma, kad jo ryšys su dukra nėra tvirtas. Pasak liudytojos, maždaug nuo 2019 metų gegužės mėnesio ji su M. S. išsiskyrė, kartu negyvena, nenori jo matyti ir neturi su juo nieko bendro, išskyrus dukrą. Kaltinamasis labai retai skambina dukrai, kartą ar du kartus per mėnesį, retkarčiais į jos banko sąskaitą perveda po 200–300 Eur, tačiau tai nėra periodiniai pervedimai vaiko išlaikymui (t. 1, b. l. 166–167). Taigi, paminėti ryšiai nėra tiek tamprūs, kad užkardytų kaltinamojo bėgimo (slapstymosi) nuo baudžiamojo persekiojimo riziką.

11. Vertinant galimo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, reikšmingos ir aplinkybės, sietinos su kaltinamojo M. S. pasislėpimu nuo teisėsaugos. Gynėjas skunde bando įtikinti, kad suimtasis ikiteisminio tyrimo metu nesislėpė, jam nebuvo siųsti šaukimai atvykti pas pareigūnus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, prokuroro 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimu M. S. pripažintas įtariamuoju (t. 5, b. l. 1–2), tos pačios dienos prokuroro nutarimu paskelbta jo paieška (t. 5, b. l. 7). 2021 m. sausio 19 d. M. S. atžvilgiu išduotas arešto orderis (t. 5, b. l. 49–52) ir tik 2024 m. balandžio 22 d. Jungtinėje Karalystėje, iš anksto suplanuotos operacijos metu, M. S. buvo sulaikytas (t. 5, b. l. 101). Nors iš Lietuvos Respublikos M. S. išvyko tuo metu, kai jam šioje byloje dar nebuvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, tačiau itin apsunkinta ir ilgą laiko tarpą trukusi jo paieška rodo, kad M. S. slapstėsi nuo jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo. Pats M. S. neneigia, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje jis jau nebegyveno. Bylos duomenimis jokia kita kaltinamojo M. S. faktinė gyvenamoji vieta Lietuvoje nebuvo žinoma, todėl šaukimo siųsti ir įteikti nebuvo galimybės (t. 5, b. l. 5–6, 9, 14). Vykdytos paieškos metu buvo bendrauta su M. S. sugyventine, tačiau jokios tyrimui naudingos informacijos apie M. S. buvimo vietą ji neturėjo. Apklausta 2021 m. spalio 22 d. liudytoja A. S. nurodė, kad maždaug prieš 1,5 metų M. S. išvažiavo dirbti į užsienį, tačiau į kokią šalį ji nežino. Kartais ji nuvykdavo į Londoną pas M. S. motiną, tačiau kaltinamojo ten niekada nebūdavo. Liudytoja nurodė ir tai, kad M. S. retkarčiais skambindavo, tačiau iš įvairių numerių, kurių ji nurodyti negalėjo, nes pasikeitė telefoną. Be to, pinigus dukros išlaikymui M. S. pervedinėjo ne iš savo banko sąskaitos, bet iš kitų, jai nepažįstamų asmenų sąskaitų. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vengė viešinti informaciją, kuri leistų nustatyti jo buvimo vietą, o tai neabejotinai apsunkino teisėsaugos pareigūnams galimybes jį rasti. Toks kaltinamojo elgesys rodo jo siekį išvengti sulaikymo ir suteikia pagrindą manyti apie galimą ir tolesnį slapstymąsi nuo gresiančios atsakomybės.

12. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą spręstina, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).

13. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą M. S. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Gynėjo nurodytos kardomosios priemonės, kurios, pasak jo, galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra intensyvi priežiūra ir namų areštas. Visgi, įvertinus aptartas vykdytos M. S. paieškos aplinkybes, tamprių ryšių su Lietuva neturėjimą ir ryšius užsienyje, šios kardomosios priemonės, net jas taikant kartu, kaip ir už jas švelnesnės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tik tam tikru mastu leistų atlikti kaltinamojo judėjimo kontrolę, tačiau jam nebūtų pilnai užkirstas kelias bėgti ar slėptis nuo teismo. Galimybės sumokėti užstatą gynėjas nenurodė. Tai įvertinusi teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo M. S. skirti vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, nes nė viena jų (ar jų kompleksas) nebus pakankama siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. M. S. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje 2024 m. balandžio 22 d., Lietuvai perduotas tik 2025 m. kovo 14 d. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 10 dalies nuostatomis, pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kaltinamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki penkiolikos metų. Tad maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Baudžiamoji byla 2025 m. balandžio 15 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, bet dar nepradėta nagrinėti iš esmės. Byloje sudarytas posėdžių grafikas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog suplanuotas pirmas teisiamasis posėdis 2025 m. balandžio 30 d. atšauktas dėl kaltinamojo gynėjo atostogų. Nežiūrint į tai, kaltinamojo interesai, atsižvelgus į jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį bei gresiančią atsakomybę, nėra suvaržyti labiau nei būtina kardomosios priemonės tikslams pasiekti.

15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo M. S. gynėjo advokato L. Judicko skundą nėra, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi kaltinamajam M. S. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.