Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2023 m. birželio 21 d. apie 7 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ Nr. PRFM-0365 8 val. 11 min. jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 21 d. alkoholinių gėrimų nevartojo, tačiau jų buvo vartojęs iš vakaro ir vėlai nuėjo gulti, o gėrė degtinę ir alų. Ryte jautėsi pusėtinai, išgėrė du puodelius kavos ir nusprendė vairuoti, jam atrodė, kad gali vairuoti, nes išgėręs kavos jau jautėsi normaliai. Iš vakaro žinojo, jog reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet vis tiek vartojo alkoholinius gėrimus. Išvažiavus iš namų jį sustabdė policijos pareigūnai, nes buvo reidas, pareigūnai patikrino neblaivumą ir nustatė, 1,60 promilių girtumą. Transporto priemonė su kuria vyko priklauso žmonai, bet žmona yra tik savininkė, automobiliu paprastai naudojasi tik jis. Žino apie galimą automobilio konfiskavimą ir teisių atėmimą, apie tai žinojo ir prieš vairuodamas. Ankščiau niekada nėra vairavęs neblaivus, kažkada seniai yra baustas administracine tvarka, bet dėl to, kad nepraleido pėsčiojo per perėją. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Kadangi kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, byla vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatomis buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prašo ir sutinka būti laiduotoja vyro R. B. atžvilgiu. 2023 m. birželio 21 d., kai vyras išvažiavo iš namų ji jau buvo išvykusi, jei būtų buvusi namuose ir pamačiusi, jog vyras yra vis dar neblaivus nebūtų leidusi jam važiuoti. Per visą santuokinį gyvenimą tokių dalykų, kad vyras vairuotų neblaivus nėra buvę, nesupranta, kas jam užėjo. Iš karto po įvykio vyras jai paskambino ir pranešė kas nutiko, vėliau jie apie tai kalbėjosi, ji daro jam įtaką, nes vyras klauso jos nuomonės. Su vyru daug kalbasi, iš pradžių buvo šoke, bet gyvenimas eina toliau, vyrui padės su mašina kiek galės, ieškosis tokių darbų, kad galėtų pavežioti. Pati turi labai prastą požiūrį į alkoholį, netoleruos ir vyro alkoholio vartojimo, vyras jos nuomone alkoholį vartoja saikingai, tačiau ankščiau tikrai nėra vairavęs išgėręs, jei būna išgėręs iš vakaro ji vyrui vairuoti neleidžia. Ji pati šiuo metu yra registruota darbo biržoje, bet tik todėl, kad iš miesto persikraustė į kaimą, ankščiau vienoje įmonėje pradirbo (duomenys neskelbtini) metų, kolektyvas buvo didelis, jai darbe puikiai sekėsi. Niekada nebuvo teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, nes prie vairo naudojosi mobiliuoju telefonu, tačiau baudą yra sumokėjusi.

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 21 d. dirbo pagal numatytą užduotį kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu A. U., tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu ,,(duomenys neskelbtini)“. Apie 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, šis pateikė tvarkingus automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Automobilį vairavo R. B., automobilyje važiavo vienas. Bendraujant su juo, juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Paklaustas, ar vartojęs alkoholio, vairuotojas prisipažino alkoholį gėręs iš vakaro. R. B. buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu ir pirmu tikrinimu nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 1,60 promilių neblaivumas. Apie neblaivų vairuotoją buvo informuotas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK budėtojas. Vairuotojas R. B. su pažeidimu sutiko, pripažino, kad yra neblaivus ir dėl savo poelgio gailėjosi (b. l. 23-26).

Iš 2023 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18).

Iš 2023 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jame užfiksuota, jog R. B. alkotesteriu „Alcotest PRFM 0365“ pirmu tikrinimu 2023 m. birželio 21 d. 07.53 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2023 m. birželio 21 d. 08.11 val. – 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 35).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl autotransporto kainos Lietuvoje, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, gamybos periodas (duomenys neskelbtini), pasirinkti metai (duomenys neskelbtini), matyti, kad kaina Lietuvoje 870 Eur su PVM (b. l. 41).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 21 d. išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, ryte atsikėlęs dar jautėsi keistai, tačiau išgėrė du puodelius kavos, po kurių pasijautė geriau ir nusprendė važiuoti su automobiliu, tačiau išvažiavus iš namų jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis vartojęs alkoholio, kadangi pripūtė 1,60 promilių. Be visiško kaltinamojo R. B. prisipažinimo jo kaltę įrodo ir liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodyta, jog 2023 m. birželio 21 d. jis dirbo pagal numatytą užduotį kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistu A. U., apie 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau patikrinus vairuotoja alkotesteriu nustatyta, jog vairuotojas R. B. vairavo neblaivus, pirmu tikrinimu nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu – 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 23-26). Neblaivumo faktą patvirtina ir byloje esantis 2023 m. birželio 21 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog R. B. alkotesteriu „Alcotest PRFM 0365“ pirmu tikrinimu 2023 m. birželio 21 d. 07.53 val. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2023 m. birželio 21 d. 08.11 val. – 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 35). Taip pat iš 2023 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-18). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis R. B. vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas prie automobilio vairo, jis iš vakaro buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, kurių kiekis buvo pakankamai nemažas, o taip pat iš vakaro kaltinamasis ėjo vėlai miegoti, o automobilį vairavo anksti ryte, tokiu būdu akivaizdu, jog R. B. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką pats prisipažino teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo R. B. sutuoktinė D. B. išreiškė prašymą atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jai kaip laiduotojai.

Teismo vertinimu yra sąlygos šioje baudžiamojoje byloje taikyti laidavimo institutą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019). Kaip jau aptarta aukščiau, laidavimas gali būti taikomas tiek be užstato, teik su juo, teismas kiekvienu atveju įvertinęs tiek kaltinamojo, tiek laiduotojo asmenybes, jų turtinę padėti, turi vertinti ar taikant laidavimą be užstato, šiuo institutu siekiamas tikslas, kaip ir bausmės tikslai, bus pasiekti.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai padarymų, praeityje nėra teistas, visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jo nusikalstama veika nesukėlė žalos, todėl byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog egzistuoja visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai laidavimo instituto taikymui. Atsižvelgiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu R. B. sutuoktinė suformulavo aiškų prašymą jos vyrą atleisti pagal laidavimą, ją paskiriant laiduotoja, kuri, kaip pati teigė teisiamojo posėdžio metu, gali daryti bei daro, gerą įtaką kaltinamajam, kas yra pagrindu laidavimo taikymui pagal BK 40 straipsnio 1 dalį. Teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad jau daug metų yra susituokusi su kaltinamuoju R. B., augina dvi mažametes dukras, sutuoktinis visada įsiklauso į jos nuomonę, ji pati turi labai priešišką požiūri alkoholio vartojimui, netoleruos tolimesnio vyro alkoholio vartojimo, niekada nėra teista, vieną kartą bausta administracine tvarka, baudą yra sumokėjusi, tai patvirtina į bylą pateikta pažyma, nors šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau net (duomenys neskelbtini) metų dirbo vienoje darbovietėje, kurioje sekėsi puikiai, išeiti iš darbo reikėjo tik todėl, kad pasikeitė gyvenimo sąlygos – gyvenamoji vieta, tačiau dabar intensyviai ieškosi darbo. D. B. palaikymu, savo pavyzdžiu bei pokalbiais gali daryti neabejotinai teigiamą įtaką kaltinamojo R. B. atžvilgiu, juo labiau ir dabar su juo kalba, siekia padėti jam atsitiesti po šio įvykio, kurį jie abu vertina itin neigiamai, o kaltinamasis labai dėl padarytos veikos išgyvena. Tokie duomenys atskleidžia, kad D. B. siekia daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir teismo vertinimu, tai yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, sprendžiant, kad laiduotoja darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai. D. B. charakterizuojančių duomenų visumoje, teismas sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja ir R. B. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – laiduotoja skiriant jo sutuoktinę D. B..

Laiduotoja D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog supranta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu, tačiau prašė užstato neskirti, nes tiek ji tiek vyras šiuo metu yra nedirbantys dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, o būtent todėl, kad iš (duomenys neskelbtini) teko persikraustyti gyventi pas jos tėvą į kaimą, o tai sąlygojo, jog šiuo metu jie abu su vyru yra bedarbiai, be to augina (duomenys neskelbtini), kurių išlaikymui taip pat reikalingos lėšos. Teismas įvertinęs visus šiuos objektyvius duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, laidavimo instituto tikslai bus pasiekti laidavimą taikant be užstato.

BK 68 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste, spręstina, kad yra pagrindas taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam padarė būtent naudodamasis specialia jam suteikta teise. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, ankščiau nėra baustas administracine tvarka (b. l. 83-84), skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų įstatyme numatytą terminą – vienerius metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 22 d.

BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Byloje esantys duomenys atskleidžia, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai automobilio savininkas yra R. B., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nors transporto priemonė ir priklauso žmonai, tačiau iš tiesų ja naudojosi tik jis, šią aplinkybę patvirtino ir D. B.. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 4 dalis numato, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: <...> 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, o šiuo atveju D. B. priklausantis automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. buvo perleistas kaip jos šeimos nariui – sutuoktiniui, o esant šioms aplinkybėms spręstina, jog yra pagrindas konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, o jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas priimti tokį sprendimą teismo neįpareigoja. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju gynėjas A. K. R. B. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka). Teisme 2023 m. liepos 12 d. gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad kaltinamajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 41,67 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. šiuo metu yra nedirbantis, kaip bylos duomenimis nustatyta šiuo metu nedirbanti yra ir jo sutuoktinė su kuria jie kartu augina du mažamečius vaikus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu nėra stabili ir konstatuoja, jog išlaidų priteisimas dėl privalomo gynėjo dalyvavimo procese, šiuo atveju būtų neproporcingas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš R. B. nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, 2023 m. birželio 22 d. nutarimu pritaikytas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

- R. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstatu, perduodant laiduotojos D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti D. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

- R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.