Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Stefanijos D. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino įregistruoti nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, Akmenės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. CK 255 straipsnio 2 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią. Nurodo, jog, atsižvelgiant į tuometinį reglamentavimą, privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti. Anot pareiškėjos, nepaisant to, kad dovanojimo sutartis nebuvo įregistruota, sandoris įvyko – nuo sutarties pasirašymo dienos iki šiol pastatus, visus dokumentus valdo pareiškėja, moka mokesčius, prižiūri ir remontuoja minėtą turtą. Nurodo, kad nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento pareiškėja turtą valdė ir naudojo būdama įsitikinusi, kad dovanotas turtas, tai yra gyvenamasis namas su priklausiniais priklauso jai nuosavybės teise. Pareiškėja nurodo, jog pareiškime nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja terminą įregistruoti nekilnojamąjį turtą praleido dėl teisinio neišprusimo, be to, įsigytu nekilnojamuoju turtu nuo sutarties sudarymo naudojasi kaip turto savininkas, todėl, jo teigimu, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja prašo įstatymo nustatytą terminą įregistruoti dovanojimo sutartį Nekilnojamo turto registre atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos teigimu, tai, jog dėl jos valdomų pastatų pretenzijų niekas nėra išreiškęs, bei atsižvelgiant į tai, jog po sandorio sudarymo, pastatais naudojosi ji kaip savininkė, termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bei nepažeistų jokių asmenų interesų.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai (b. l. 77).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais argumentais ir terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Papildomai pareiškėja nurodė, kad sudarant dovanojimo sutartį notaro buvo išaiškinta, kad dovanojimo sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota atitinkamame registre, tačiau per dovanojimo sutartyje nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo galimybės tinkamai įregistruoti sandorio, nes tuo metu susirgo. Vėliau dėl termino atnaujinimo įregistruoti dovanojimo sutartį nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, o taip pat dėl, kad manė, jog nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento dovanotas turtas priklauso jai nuosavybės teise, nes dovanotu turtu naudojosi kaip turto savininkė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sutartimi K. L. dovanojo S. D. P. medinį gyvenamąjį namą, kuriame yra penki kambariai ir keturios virtuvės, ūkinį pastatą, susidedantį iš medinio tvarto, daržinės ir malkinės po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini). K. L. šie pastatai priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal Akmenės r., Ventos apyl. DŽD Tarybos 1974 m. kovo 15 d. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Akmenės r. sav. administracijos Ventos seniūnijos 2015 m. balandžio 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad remiantis (duomenys neskelbtini) sudaryta Mažeikių valstybinės notarinės kontoros sutartimi, S. D. P. įgijo pastatus (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). VĮ „Registrų centro“ suformuotoje Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad minėtu adresu yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-53). Pareiškėjos motina J. L. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas K. L. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56) Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymas įrašyti nekilnojamų daiktų unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į juos netenkintas, nes nepateikti dokumentai reikalingi registruojant senus pastatus, tai yra šiuo atveju nebuvo pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašys ūkinėse knygose. Tuo pačiu sprendimu tenkintas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 20-21). Duomenų apie K. L. turtėtus pastatus (duomenys neskelbtini) kaime bei (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties užregistravimą ūkinėse knygose S. D. P. vardu Šiaulių ir Telšių apskričių archyvuose nėra, nes 1967 -1977 metų Ventos kaimo ūkinės knygos saugoti minėtiems archyvams neperduotos (b. l. 26, 28).

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis), tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino dovanojimo sutarčiai įregistruoti nekilnojamojo turto registre atnaujinimo. Nagrinėjamai situacijai svarbi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kai sandoris, sudarytas iki 2000 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama teismui prašymą dėl termino atnaujinimo įregistruoti sutartį viešajame registre, pripažino, kad ji praleido šį terminą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais, teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Kadangi įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, teismas turi šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę procesinio dokumento pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. įtvirtinta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. CK reglamentuota, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str., 1, 2 d.). CK 6.469 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog sutarties sudarymo metu žinojo, kad dovanojimo sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota. Pareiškėjos teigimu, šios sutarties reikalavimas buvo įvykdytas, tačiau nėra išlikusių tai patvirtinančių dokumentų. (b. l. 2-4). Pareiškėja nurodo, jog tuo metu susirgo, todėl per dovanojimo sutartyje nustatytą trijų mėnesių terminą neturėjo galimybės tinkamai įregistruoti sandorio. Vėliau dėl termino atnaujinimo įregistruoti dovanojimo sutartį nesikreipė dėl teisinio neišprusimo, o taip pat dėl to, kad manė, jog dovanotas turtas priklauso ir taip jai nuosavybės teise, nes dovanotu turtu naudojosi kaip turto savininkė nuo pat sutarties sudarymo momento.

Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės teisinių žinių stoka, dėl ko praleistas trijų mėnesių terminas dovanojimo sutarčiai įregistruoti. Viena vertus, pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (teisinių žinių trūkumas) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie praleistą terminą, aktyviais veiksmais išreiškė norą įregistruoti dovanojimo sutartį, jos prašymu buvo suformuota Nekilnojamo turto kadastro ir registro byla, gyvenamajam namui ir kitiems pastatams buvo suteikti jų unikalūs numeriai, kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama įrašyti nekilnojamų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į juos, tačiau jos prašymas buvo tenkintas iš dalies, tik malkinei suteiktas unikalus numeris buvo įrašytas į Nekilnojamo turto kadastro duomenis, likusioje dalyje prašymas netenkintas, nes nepateikti reikiami dokumentai registruojant senus statinius. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėlto elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo siekdama įgyvendinti teisę į nuosavybę. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai įregistruoti buvo praleistas dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio. Be to, iš byloje esančių suinteresuotų asmenų atsiliepimų bei kitų paaiškinimų nėra matyti, jog jie prieštarautų dėl termino atnaujinimo įregistruoti (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Suinteresuoti asmenys byloje taip pat nenurodė, nepateikė duomenų, jog į nekilnojamąjį turtą pretenduotų tretieji asmenys, ar būtų kilę ginčų dėl šio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (netinkamas teisės į nuosavybę įgyvendinimas) pripažintinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Šiuo metu galiojantis CK nenumato termino tokio pobūdžio sutartims įregistruoti, todėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimas atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Be to, nuspręsdamas atnaujinti praleistą terminą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad į prašomą įregistruoti turtą jokie kiti asmenys nepareiškė ir nereiškia pretenzijų. Tai reiškia, kad termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomeninio gyvenimo bei įstatyminio reguliavimo tendencijas skatinant - puoselėjant privatinės nuosavybės prioritetą valstybinio turto atžvilgiu, t. y. skatinant valstybinio turto privatizavimą ir tik išimtiniais atvejais toleruojant privataus turto perdavimą valstybei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 1 dalis), taip pat gerbiant šeimos ar giminės nuosavybės tęstinumą, perimamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis), kuris įgyvendinamas, be kita ko, dovanojant savo šeimos ar giminės narių turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 185 str., 290-291 str., 578 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai S. D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruoti (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) esančių statinių: gyvenamojo namo su priklausiniais dovanojimo sutarčiai, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pareiškėja įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.