Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-02-28 · Byla Nr. A2.6.-633-358/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
A2.6.-633-358/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00303-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
K. G.
Kategorijos
  • 2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-633-358/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00303-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.; 2.7.4.3.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 28 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. G. atstovei advokatei E. M. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3¹ straipsnyje nustatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.

2017-01-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad K. G. 2016 m. vasario 21 d., apie 07.00 val., Kęstučio g., Kaune, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW 730 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,64 promilės) neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

K. G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių iš anksto nepranešė, todėl laikytinos nesvarbiomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atstovauja atstovė, todėl byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant.

Atstovė paaiškino, kad jos atstovaujamasis su kaltinimu nesutinka. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-01-06. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas. Mano, kad šis pratęsimas nepagrįstas, nes nebuvo pagrįstų pagrindų. K. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi mokymo centre, tai yra visos sąlygos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą per 6 mėnesius. K. G. nesutinka su kaltinimu ir dėl to, kad vairavo automobilį policijos pareigūno paliepimu ir kartu važiuojant policijos pareigūnui. Buvo viešosios tvarkos pažeidimas, sulaikyti penki asmenys, kurie netilpo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Stovėjo K. G. automobilis. Iš liudytoju apklausto policijos pareigūno D. D. parodymų akivaizdu, kad būtent policijos pareigūno nurodymu K. G. sėdo už automobilio vairo ir važiavo į komisariatą. Nėra pagrįsti aiškinimai, kad policijos pareigūnai nejautė sklindančio alkoholio kvapo, nors alkotesteris vėliau parodė 1,64 promilių neblaivumą. Policijos pareigūnai žinojo, kad vyksta konfliktas, dalyvauja neblaivūs asmenys. Policijos pareigūnas turėjo pareigą išsiaiškinti aplinkybes, patikrinti asmens neblaivumą ir pats vairuoti automobilį. Bylos medžiaga patvirtina , kad pažeidimo faktas buvo 2016-02-21 diena, pažeidimo faktas užfiksuotas policijos komisariate. K. G. apie jo atžvilgiu surašytą protokolą nežinojo, su juo supažindintas nebuvo. Byloje kyla daug abejonių, kurios traktuotinos K. G. naudai. Prašo administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.

Liudytojas D. D. parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į konflikto vietą, kur penki asmenys konfliktavo su administratore. Du asmenys važiavo policijos tarnybiniu automobiliu, du kitu automobiliu. K. K. važiavo kartu su K. G., kodėl policijos pareigūnas važiavo su neblaiviu vairuotoju pasakyti negali. Galimai neturėjo alkotesterio, asmuo pasakė, kad alkoholio nevartojo. Negali pasakyti, kokios buvo aplinkybės, kad K. G. vairavo neblaivus automobilį.

Administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina, nes pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, teisės pažeidimas padarytas 2016-02-21 , administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-01-06 (b.l.1). 2016-08-18 institucija priėmė nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo iki 2017-02-21 (b.l.3). Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, LVAT nutarimas byloje Nr. N575-761/2010 ir nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1967/2011 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime Nr. KT19-N10/2016 pasisakė, jog tais atvejais, kai byla nutraukiama dėl senaties termino, teismas turi pareigą pasisakyti dėl asmens kaltumo įrodymų. Todėl teismas šiame nutarime pasisako dėl K. G. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Byloje kyla ginčas dėl institucijos 2016-08-18 priimto nutarimo dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo. Atstovė teigia, kad nutarimas nėra pagrįstas, nes nebuvo pagrindų, numatytų įstatyme.

Teismas sutinka su argumentais, kad ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal teismų praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. G. atžvilgiu terminas pratęstas dėl to, kad jam neįteikiami šaukimai atvykti į instituciją ir tęsiama šio asmens paieška (b.l.9-13), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskelbta K. G. paieška. Priešingai, byloje pateikti įrodymai, kad asmuo mokosi profesinio mokymo centre (b.l.42), deklaravęs gyvenamąją vietą (b.l.16), duomenų, kad yra ilgam išvykęs ar neturi nuolatinės gyvenamosios vietos nėra, nėra duomenų, kad siųsti pranešimai įteikti gavėjui. ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Įvertinant šias paminėtas aplinkybes bei ilgą laikotarpį nuo teisės pažeidimo padarymo dienos 2016-02-21 iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo 2017-01-6, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo objektyvių priežasčių, užkertančių kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Tuo buvo pažeista įstatymu garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens garantija dėl pernelyg ilgo persekiojimo.

Teismas vertina ir teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Byloje iš tarnybinių pranešimų duomenų, policijos pareigūno D. D. parodymų nustatyta, kad K. G. vairavo automobilį neblaivus (važiavo į policijos komisariatą, kur ir buvo patikrintas blaivumas), nes netilpo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, o šalia jo sėdėjo policijos pareigūnas R. K.. Neįtikinama D. D. versija, kad policijos pareigūnams, leidusiems asmeniui vairuoti automobilį (kai nustatytas 1,64 promilių girtumas) K. G. neatrodė neblaivus, nesklido alkoholio kvapas ir nesuvokė, kad šis asmuo negali vairuoti transporto priemonės, neįsitikino jo blaivumu. Teisės pažeidimai užfiksuojami ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau teisėtumo principo privalo laikytis visi viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Policijos įstatymo 23 straipsnyje, 25 straipsnyje, reglamentuojančiame pareigūnų teises bei pareigas įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, įtvirtinta pareiga užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Šiuo atveju policijos pareigūnai ne tik kad neužkirto kelio, kad neblaivus asmuo negalėtų vairuoti transporto priemonės, bet ir sudarė sąlygas teisės pažeidimui padaryti. Teismas konstatuoja, kad šioje situacijoje buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, todėl K. G. kaltumo įrodymas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo gautas neleistinu būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu , teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną K. G., a. k. (duomenys neskelbtini)atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu), nutraukti, nes pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė