- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- A-662-70-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- UAB „Archidis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, K. V.
- Advokatai
- Jovitas Elzbergas, Gintaras Balčiūnas
- Kategorijos
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Jovitui Elzbergui, J. S., A. B. (A. B.) ir J. L.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Archidis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Archidis“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo ir protokolinio sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (vietoje panaikintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos) ir K. V.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Archidis“ skundu (b. l. 8-14, I t.) ir patikslintu skundu (b. l. 139-147, III t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. gegužės 23 d. – 2007 m. gegužės 24 d. posėdžio Nr. 1-21 protokolą Nr. 36 (toliau – ir Protokolinis sprendimas) ir Institucijos 2007 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/588/07-0060 (toliau – ir Statybos leidimas).
Nurodė, kad Statybos leidimu siekiama įteisinti K. V. savavališkai pastatytą individualų gyvenamąjį namą ir savavališkai pastatytą šio namo priklausinį – monolitinę tvorą, o tai pažeidžia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jame statomo daugiabučio gyvenamojo namo savininko (UAB „Archidis”) teises ir teisėtus interesus. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) direktoriaus pavaduotojas 2007 m. vasario 27 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-24 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas), kuriuo nustatė, kad K. V. savavališkai pastatė dviejų aukštų su mansarda gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei garažą. Tas pats pareigūnas 2006 m. spalio 20 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (101)11.11-97, kuriuo nustatė, kad K. V. viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perimetru ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribos savavališkai pastatė akliną betoninę tvorą. Departamentas 2007 m. vasario 27 d. raštu Nr. (100)11.55-154 informavo Instituciją apie K. V. surašytą Savavališkos statybos aktą ir įspėjo nederinti K. V. techninio projekto ir neišduoti statybos leidimo, kol nebus likviduoti savavališkos statybos padariniai. Tačiau Institucija išdavė K. V. Statybos leidimą, nors jis galėjo būti išduotas tik pašalinus savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjo manymu, tai, kad K. V. Savavališkos statybos aktą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi laikinai sustabdė jo galiojimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, nepaneigia paties savavališkos statybos fakto ir nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant Statybos leidimo išdavimo klausimą. Akcentavo, kad techninis projektas, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, parengtas nesilaikant Institucijos 2006 m. gruodžio 15 d. išduoto Projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 2844 (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas) vienbučiui gyvenamajam namui (naujai statybai) reikalavimų, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai Nr. AUR-2884 numato, jog rengiant techninį projektą privaloma atsižvelgti į gretimybes ir išlaikyti ne mažesnį kaip 3 m atstumą iki gretimų sklypų, jei projektuojamo pastato aukštis neviršija 8,5 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomo pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, kad atstumas nuo projektuoto gyvenamojo namo iki pietvakarinės žemės sklypo ribos sumažintas nesant kaimyninio žemės sklypo savininko raštiško sutikimo, kad Komisija neturėjo teisės tokio techninio projekto patikrinimo rezultatų įforminti protokolu ir rekomenduoti Institucijai išduoti Statybos leidimą, o Institucija neturėjo teisės jo išduoti. UAB „Archidis” manymu, Statybos leidimas negalėjo būti išduotas dar ir todėl, kad suprojektuota betoninė daugiau kaip 2 metrų aukščio tvora yra pastatyta nesilaikant aplinkos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-420 patvirtinto statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų ir pastatyta ant žemės sklypo ribos be rašytinio kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Be to, K. V., savavališkai statydamas tvorą, pažeidė ir minėto statybos techninio reglamento reikalavimą, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršinio vandens nutekėjimo nuo gretimo sklypo, kai yra toks pavojus, statytojas privalo, susitaręs su kaimyninio žemės sklypo savininku, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą (į lietaus nuotekinę, griovį, drenažą ar rasti abiem savininkams priimtiną sprendimą), gavus kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą raštu. Tuo tarpu UAB „Archidis” jokio prašymo dėl paviršinio vandens nutekėjimo sistemos įrengimo iš K. V. negavo, o savavališkai pastatyta tvora kliudo paviršinio vandens nutekėjimui ir neužtikrina vandens neprasiveržimo į UAB „Archidis” nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad statinio, kuriam išduotas Statybos leidimas, techninis projektas prieštarauja tiek Valakučių-Turniškių detaliajam planui, tiek ir Projektavimo sąlygų sąvadui. Įvertinęs techniniame statinio projekte nurodytus parametrus, pareiškėjas darė išvadą, kad nurodytas sklypo užstatymo procentas realiai viršija šiame rajone leistiną užstatymo procentą, jog Projektavimo sąlygų sąvado vienas iš reikalavimų – vadovautis Valakučių-Turniškių detaliuoju planu, kuriuo nustatytas maksimalus leistinas tokio sklypo užstatymas – 15 procentų, intensyvumas – 0.4. Paaiškino, jog siekiant sąmoningai nerengti detaliojo plano (nors iš pateikto projekto medžiagos matyti, kad tai neišvengiamai būtina), sąmoningai į sklypo užstatymo plotą neįtraukti garažas ir aklina betoninė tvora, kuri, turėdama atitinkamą storį, užima tam tikrą sklypo užstatymo procentą. Pabrėžė, kad paminėti statinio projekto deformavimo veiksmai atėmė iš UAB „Archidis” kaip gretimo sklypo savininko galimybę ginti savo teises ir teisėtus interesus, nes tik aktyviai dalyvaujant planavimo procese galima koreguoti nustatomus planuojamo sklypo reglamentus ir ginti savo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 37-39, II t.; 181-183, III t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Statybos leidimo nesieja su savo subjektinių teisių ir interesų pažeidimu, nenurodo, kaip Protokolinis sprendimas bei Statybos leidimo išdavimo procedūra pažeidžia jo teises ir saugomus interesus. Nurodė, kad Komisijos 2007 m. gegužės 23 d. – 2007 m. gegužės 24 d. posėdyje nagrinėjant K. V. prašymą išduoti statybos leidimą jis pateikė visus statybos techninio reglamento 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 punkte numatytus reikalingus pateikti dokumentus. Komisija posėdyje nusprendė, kad vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektas atitinka projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus bei rekomendavo Institucijos direktoriui išduoti Statybos leidimą. Paaiškino, kad UAB „Archidis” nepagrįstai teigė, jog Statybos leidimas įteisina savavališkas K. V. statybas, nes statybos leidimo suteikimas yra tik fakto nustatymas, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus ir Komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Institucijos tvirtinimu, atmestinas ir UAB „Archidis” patikslinto skundo argumentas, kad techninis projektas, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, parengtas nesilaikant Projektavimo sąlygų sąvado vienbučiui gyvenamajam namui reikalavimų. Pažymėjo, kad K. V. pradėjo statyti gyvenamąjį namą ir jo priestatą bei antstatą ant nebaigto statyti gyvenamojo namo pamatų, todėl, remiantis statybos techninio reglamento „Statinio statybos rūšys” nuostatomis, Statybos leidimas buvo išduotas naujai statybai, nes priestatas viršijo 10 procentų viso statinio ploto, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad buvo statomas priestatas. Kadangi statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji pastatai” 8 priedo 1.1 punkte yra numatyta, kad nuo priestatų, kurių aukštis neviršija 8,5 m, atstumas iki gretimo sklypo turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o Statybos leidime nuo priestato, kurio aukštis 7,4 m, atstumas iki gretimo sklypo (priklausančio UAB „Archidis”) yra 3,6 m, atsakovo manymu, jokių pažeidimų šiuo atveju nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepimu į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 15-20, III t.; 1-6, IV t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 1993 m. gegužės 5 d. įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nusprendė padidinti esamą namo plotą, paliekant ten stovėjusį namą ir prie namo pastatant priestatus. Laikotarpiu nuo 1993 m. iki 1995 m. atliko namo rekonstrukcijos darbus, laikydamasis parengto techninio projekto. Žemės sklype stovėjęs namas buvo pilnai išlaikytas, o namo plotas padidintas tik pastatant priestatus. Visi gyvenamojo namo priestatų statybos darbai buvo užbaigti 1995 metais, tačiau iš karto įteisinti nebuvo. Dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijų veiksmų įteisinimą K. V. pradėjo 2006 metais. 2006 m. gruodžio 15 d. Institucija išdavė Projektavimo sąlygų sąvadą. Komisija, posėdžiavusi 2007 m. sausio 24 d. – 2007 m. sausio 25 d., svarstė pristatytą techninį projektą bei pateikė keletą pastabų, kurios turėjo būti ištaisytos techniniame projekte. Vykdydamas Komisijos nurodymus, ištaisė visus trūkumus namo techniniame projekte. Departamento pareigūnai 2007 m. vasario 27 d. surašė gyvenamojo namo ir garažo Savavališkos statybos aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, sustabdė šio akto galiojimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, gyvenamojo namo techninio projekto svarstymas Komisijoje buvo tęsiamas. Nuolatinei Komisijai buvo nurodyta, kad Savavališkos statybos akto galiojimas yra sustabdytas ir buvo pateiktas ištaisytas bei papildytas gyvenamojo namo techninis projektas. Šį projektą Komisija išanalizavo 2007 m. gegužės 23-24 d. posėdžiuose ir pritarė, kad jam gali būti išduodamas statybos leidimas. K. V. pabrėžė, kad UAB „Archidis” skundo dalyje, kurioje ginčijama Komisijos teisė svarstyti Statybos leidimo išdavimo K. V. teisę, akivaizdžiai ginamas viešasis interesas, pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką šie pažeidimai turėjo jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nepateikė jokių pažeistas UAB „Archidis” teises patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad skundo argumentai, jog K. V. gyvenamasis namas suprojektuotas neišlaikant minimalaus reikalaujamo atstumo iki kaimyninio (pareiškėjos) sklypo ribos, yra nepagrįstas. Nurodė, kad vienbučio gyvenamojo namo minimalius atstumus iki sklypo ribos reglamentuoja statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedas, kurio 1 punktas numato, jog pastatai (priestatai) iki 8,5 m aukščio turi išlaikyti ne mažesnį kaip 3 m atstumą iki sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Paaiškino, jog vertinant, ar gyvenamasis namas, kurio techniniam projektui išduotas Statybos leidimas, išdėstytas sklype pagal teisės aktų reikalavimus, visų pirma, turi būti įvertinta ne tik paties gyvenamojo namo, bet ir jo priestatų aukštis. Darė išvadą, kad dėl tokio statybos techninio reglamento reikalavimo negalima skaičiuoti atstumo iki sklypo ribos nuo viso pastato aukščio tuo atveju, kai pastatas turi žemesnius arba aukštesnius priestatus. Nurodė, kad statomo gyvenamojo namo aukštis iš visų pusių nėra vienodas: sklypo sutvarkymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad gyvenamojo namo atstumas iki pietrytinės sklypo ribos – 6,6 m, nuo pietvakarinės – 3,6 m (projektuojamo pastato aukštis toje vietoje – 7,4 m), nuo šiaurės rytinės sklypo ribos – 4,7 m (projektuojamo pastato aukštis toje vietoje – 9,67 m). Kadangi teisės aktais numatytas minimalus atstumas iki sklypo ribos buvo išlaikytas, K. V. manymu, pareigos kreiptis į UAB „Archidis” dėl sutikimo gavimo nebuvo. Pažymėjo, jog UAB „Archidis”, skaičiuodamas K. V. gyvenamojo namo atstumus iki sklypo ribos, neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas dėl jame suprojektuotų priestatų yra nevienodo aukščio (iš pareiškėjo pusės yra pastatytas žemesnis už namą priestatas), todėl pareiškėjo skaičiavimai yra neteisingi. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Archidis”, teigdamas, jog techninis projektas pažeidžia statybos normas (neišlaikomi atstumai), nenurodė, kuo pasireiškia jo teisių ar saugomų interesų pažeidimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą ir patikslintą skundą (b. l. 33-34, 175-177, III t.) prašė skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Nurodė, kad Vilniaus miesto Architektūros ir statybos kontrolės inspekcija 1991 m. spalio 31 d. išdavė statybos leidimą Nr. IN-91-219 gyvenamojo namo ir garažo statybai. Šio statybos leidimo galiojimo terminas pasibaigė 1992 m. gruodžio 31 d., statybų adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškino, kad gavus Institucijos Miesto plėtros departamento 2006 m. lapkričio 6 d. atsakymą Nr. A51-18703-(12-MPD-0), kuriame nurodoma, kad K. V. nesikreipė su prašymu išduoti statybos leidimą, ir nustačius, kad K. V. statybos leidimas neišduotas, Departamentas surašė Savavališkos statybos aktą, kad pagal statybos techninio reglamento 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 18 punktą pareigūnas, surašęs savavališkos statybos aktą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoti Instituciją, prašant neišduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo iki tol, kol statytojas žemės sklype, kuriame buvo užfiksuota savavališka statyba, nepateiks pareigūno raštiško patvirtinimo, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Vykdydamas nurodytą normą, Departamentas 2007 m. vasario 27 d. raštu Nr. (100)11.55-154 informavo Institucijos Miesto plėtros departamentą apie K. V. surašytą Savavališkos statybos aktą, pateikė šio akto kopiją ir prašė nederinti K. V. projekto ir neišduoti statybos leidimo, kol nebus likviduoti savavališkos statybos padariniai. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad Institucija buvo informuota apie Savavališkos statybos aktą ir neatsižvelgė į statybos techninio reglamento nustatyta tvarka pateiktą prašymą neišduoti statybos leidimo, Statybos leidimas išduotas neteisėtai, esant nepašalintiems savavališkos statybos padariniams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 85-89, III t.) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi Nr. A63-1468/2008 skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl Komisijos 2007 m. gegužės 23-24 d. posėdžio protokolo ir Statybos leidimo panaikinimo ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje apeliacinio skundo netenkino.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčijamas faktas, jog statytojas K. V. Statybos leidimui gauti pateikė visus privalomus dokumentus. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi grąžino UAB „Archidis” skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pirmos instancijos teismas, atmesdamas UAB „Archidis” skundą, nepasisakė, kodėl atmeta UAB „Archidis” skundo argumentus dėl techninio projekto neatitikimo Projektavimo sąlygų sąvadui bei UAB „Archidis” nurodytiems teisės aktams, o atmetimo pagrindu nurodė projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodoma, kad iš UAB „Archidis“ sklypo pusės projektuojamo namo aukštis yra 7,7 m, o atstumas nuo UAB „Archidis” sklypo ribos – 3,6 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog sprendime nenurodyta, kokia įstatymine norma pagrįsta tokia teismo išvada, teismas netyrė, ar Komisija pagrįstai pritarė Statybos leidimo išdavimui, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad techninis projektas neprieštarauja statinio Projektavimo sąlygų sąvadui ir kokia įstatymine norma tai pagrįsta. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje pačioje nutartyje konstatavo, jog Komisija turėjo pagrindą svarstyti Statybos leidimo išdavimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad Savavališkos statybos akto galiojimas teismo nutartimi buvo sustabdytas, o sprendimo atlikti kokius nors konkrečius veiksmus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo statybų priežiūros institucijos pareigūnas K. V. atžvilgiu nepriėmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad atmetami UAB „Archidis“ skundo argumentai ir dėl tvoros, nes prašomu panaikinti Statybos leidimu tvoros statybos klausimas nebuvo sprendžiamas. Teismas darė išvadą, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo skundą, t. y. sprendžiant Komisijos protokolinio sprendimo ir Institucijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, esminiu ir vieninteliu UAB „Archidis” skundo argumentu laikytinas techninio projekto, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas, neatitikimas Institucijos išduoto Projektavimo sąlygų sąvado reikalavimams.
Teismas konstatavo, kad byloje esama prieštaravimų dėl to, ar rengiant statinio, kuriam išduotas Statybos leidimas, techninį projektą, jame buvo išlaikyti normatyviniai atstumai iki gretimo sklypo, taip pat, skirtingai aiškinama, nuo kurio atskaitos taško – pagrindinio namo ar priestatų aukščio – atstumai turi būti skaičiuojami. Pažymėjo, jog UAB „Archidis“ iš esmės ginčija, kad sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esama priestatų. Konstatavo, jog vieningos nuomonės dėl techniniame statinio projekte nustatytų atstumų nuo projektuojamo gyvenamojo namo iki sklypo ribų atitikimo statybos techninio reglamento ir privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimams ekspertai nepriėjo ir vienareikšmiškų išvadų nepateikė.
Teismas, atlikęs teisės aktų analizę, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu ekspertų išsakytas pozicijas, darė išvadą, kad techninis projektas, kurio pagrindu išduotas ginčijamas Statybos leidimas, parengtas laikantis Institucijos 2006 m. gruodžio 15 d. išduoto Projektavimo sąlygų sąvado vienbučiui gyvenamajam namui statyti reikalavimų, t. y. teismas atmetė ekspertės Z. G. išvadas ir vadovavosi eksperto S. M. ekspertizės išvadomis.
Konstatavo, kad statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji namai“ 8 priedo 1 punkte įtvirtintas reikalavimas statinius sklype išdėstyti taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos: pastatų (priestatų) iki 8.5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0.5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Atkreipė dėmesį į statybos techninio reglamento „Vienbučiai gyvenamieji namai“ 7.18 papunktį, kuriame nurodyta, kad namo aukštis yra aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško.
Teismas nustatė, kad Projektavimo sąlygų sąvade nuostata, nustatanti reikalavimus statinių atstumams iki sklypo ribų, pakartoja minėto statybos techninio reglamento 8 priedo 1.1 papunkčio nuostatas. Aiškinamajame projekto rašte nurodyta, kad gyvenamasis namas projektuojamas pietinėje sklypo dalyje reikalaujamais atstumais nuo sklypo ribų: nuo pietrytinės sklypo ribos – 6.6 m, nuo pietvakarinės – 3.6 m (projektuojamo pastato aukštis toje vietoje – 7.4 m), nuo šiaurės rytinės sklypo ribos – 4.7 m (projektuojamo pastato aukštis toje vietoje 9.67 m nuo žemės paviršiaus).
Įvertinęs aukščiau išdėstytus teisės aktus, teismas sutiko su eksperto S. M. išsakyta nuomone, kad techniniame projekte atstumai nuo projektuojamo pastato iki sklypo ribų nustatyti pagal statybos techninį reglamentą ir atitinka privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs teisės aktus, byloje pateiktų ekspertizės aktų išvadas ir nustatęs, kad logiškai pagrįstas yra statinio atstumų nuo gretimų sklypų ribos vertinimas atsižvelgiant į skirtingus statinio aukščius. Teismas sutiko su eksperto S. M. argumentu, kad minimalaus atstumo iki sklypo ribos nustatymas ir šio atstumo susiejimas su pastato aukščiu yra susijęs su kaimyninio sklypo (pastatų) insoliacijos apsauga ir apžvalgos ribojimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad padidinus aukštingumą toliau nuo sklypo ribos šios trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teisės nebus pažeistos.
Nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas nepažeidė pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų.
III.
Pareiškėjas UAB „Archidis“ apeliaciniu skundu (b. l. 116-123, IV t.) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Statybos leidimą bei Protokolinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Be argumentų, nurodytų skunduose pirmosios instancijos teismui, apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais: 1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas faktas, jog statytojas K. V. statybos leidimui gauti pateikė visus privalomus dokumentus: statybos leidimo buvo prašoma ne statybos tikslais, todėl visiškai nesvarbu, kokius dokumentus jis pateikė. 2. Teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai netaikė Statybos įstatymo 28 straipsnio ir statybos techninio reglamento 1.09.06:2007 nuostatų, numatančių, kad, surašius savavališkos statybos aktą, prasideda savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, kuriai nepasibaigus negali būti išduodami nei projektavimo sąlygų sąvadas, nei statybos leidimas. 3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Departamento 2007 m. vasario 27 d. raštas Nr. (100)11.55-154 negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu neišduoti statybos leidimo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 12 d. nutartimi Savavališkos statybos akto galiojimas buvo sustabdytas. Laikėsi pozicijos, kad Komisijos posėdžio Nr. 1-21 metu Savavališkos statybos aktas galiojo, todėl Protokolinis sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, taigi ir Statybos leidimas buvo išduotas nepagrįstai. 4. Statybos leidimas buvo neteisėtai išduotas dar ir dėl to, jog techninis projektas (žemės sklypo aptvaras) neatitiko 2006 m. gruodžio 15 d. statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų Nr. AUR-2884 6 punkto reikalavimų, ką nustatė ir ekspertai Z. G. bei S. M.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, prieštaraujančią kitoms jo išvadoms, kad Statybos leidimu nebuvo sprendžiamas tvoros statybos klausimas, todėl dėl techninio projekto sprendinių dėl tvoros neatitikimo Projektavimo sąlygų sąvadui jis nebesprendė. 5. Abu ekspertai nustatė, kad techninio projekto sprendiniai tarpusavyje yra nesusieti. Komisija privalėjo tai nustatyti ir pareikalauti atitinkamus techninio projekto trūkumus pašalinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė. 6. Nesutiko su teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis eksperto S. M. pateiktomis išvadomis. 7. Pabrėžė, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 nuostatoms. 8. Iš byloje esančių dokumentų (K. V. prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, 2006 m. gruodžio 15 d. statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai Nr. AUR-2884) nėra pagrindo daryti išvadą, jog Statybos leidimas buvo išduotas ne naujai statybai, o priestatui statyti. 9. Eksperto S. M. samprotavimai apie skirtingus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukščius, grindžiami aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtintu statybos techniniu reglamentu 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, yra nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143-146, IV t.) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į skundus pirmosios instancijos teismui. Laikėsi pozicijos, jog yra būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą šioje byloje, kuria ši byla nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme buvo grąžinta tik dalyje dėl techninio projekto atitikties Projektavimo sąlygų sąvadui, o, tiksliau, dėl projektuojamo namo aukščio ir jo atstumo nuo žemės sklypo ribos. Vertino, kad apelianto argumentas, jog Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes jis buvo išduotas jau po gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatymo, yra nepagrįstas. Pabrėžė, jog Komisija neturi įgaliojimų tikrinti faktiškai atliktų statybos darbų. Teigė, jog tai, kad Statybos leidimas buvo išduotas naujai statybai, nepaneigia to fakto, kad buvo statomas priestatas. Akcentavo, jog apelianto argumentas, kad pastato aukštis turi būti skaičiuojamas tik nuo aukščiausios pastato dalies, nepaaiškina loginės statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punkto nuostatos konstrukcijos, t. y. skliausteliuose minimo žodžio „priestatų“, todėl atstumas iki gretimo žemės sklypo atitinkamai turi būti skaičiuojamas tiek nuo priestato, tiek ir nuo pastato. Vertino, jog pareiškėjo teiginiai, kad techninio projekto sprendiniai tarpusavyje nesusieti, dėl ko yra tikimybė, jog pastato užstatymo plotas viršijo teritorijų planavimo dokumentų keliamus reikalavimus ir buvo reikalinga rengti detalųjį planą, yra pagrįsti prielaidomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 138-142, IV t.) prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į skundus pirmosios instancijos teismui. Taip pat akcentavo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad ši byla vieną kartą jau buvo nagrinėjama tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kurio 2008 m. liepos 18 d. nutartyje nustatytos aplinkybės neturėtų būti kvestionuojamos. Atkreipė dėmesį į tai, jog minėta nutartimi taip pat buvo apibrėžtos šios bylos nagrinėjimo ribos: klausimai, susiję su Savavališkos statybos akto galiojimu ir Komisijos teise svarstyti Statybos leidimo išdavimo klausimą, jau nebėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog buvo pastatyta monolitinė tvora, eksperto S. M. nuomone, tėra formalus techninio reglamento neatitikimas Projektavimo sąlygų sąvadui, nes, pagal statybos techninį reglamentą 1.01.07:2002, tokio tipo tvora yra galima. Pažymėjo, kad apeliantas nenurodė, kaip šios tvoros statyba pažeidė jo teises. Vertino, jog apelianto nurodomas techninio projekto sprendinių nesusietumo klausimas taip pat nedaro jokios įtakos Statybos leidimo galiojimui, ką pabrėžė ir ekspertas S. M., be to, apeliantas ir šiuo aspektu jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisių pažeidimą, nepateikė. K. V. manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8 priedo 1 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas Statybos leidimo nesieja su savo teisių pažeidimu, tik nurodo, kad buvo pažeista jo išdavimo procedūra. Darė išvadą, kad pareiškėjas, neturėdamas tam įgaliojimų, gina viešąjį interesą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi Nr. A502-161/2010 pareiškėjo UAB „Archidis“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nustatė, kad atstumas nuo gyvenamojo namo iki pietvakarinės žemės sklypo ribos yra 3,6 m. Statybos leidime nurodoma, kad statinio (vienbučio gyvenamojo namo) aukštis yra 11,77 m. Analogiškas parametras nurodomas trečiojo suinteresuoto asmens prašymuose išduoti statybos leidimą ir gyvenamojo namo techninio projekto aiškinamajame rašte bei Projektavimo sąlygų sąvade. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8-ojo priedo 1.1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas yra susijęs su kaimyninio sklypo (pastatų) insoliacijos apsauga ir apžvalgos ribojimu, todėl, spręsdama ginčą, vertino, ar minėti tikslai bus pasiekti tik tada, kai statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8-ojo 1.1 punkto nuostata bus aiškinama kaip nustatanti, kad joje numatyti atstumai būtų skaičiuojami atsižvelgiant tik į didžiausią pastato aukštį, nustatytą pagal šio reglamento 7.18 punktą, ar ir tada, kai ši nuostata bus aiškinama ir taikoma taip, jog joje numatyti atstumai būtų skaičiuojami atskirai pastato dalims, turinčioms skirtingą aukštį. Pabrėžė, kad aiškinant minėtą nuostatą, turi būti užtikrintas abiejų pusių teisių ir teisėtų interesų balansas, o statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8-ojo priedo 1.1 punkto nuostatos aiškinimas kaip nustatančios, kad joje numatyti atstumai taikomi atsižvelgiant tik į didžiausią pastato aukštį, nustatytą pagal šio reglamento 7.18 punktą, šios sąlygos netenkina, be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu atveju pagerėja gretimo žemės sklypo ar jame esančių pastatų insoliacija ir pan. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, skaičiuojant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, nėra svarbu, ar jis skaičiuojamas nuo pastato dalies, kuri yra mažesnio aukščio nei likęs pastatas, ar nuo jo priestato, kadangi faktiškai ši aplinkybė kaimyninio žemės sklypo ar jame esančių pastatų insoliacijos ir panašiai nekeičia, be to, toks nuostatos aiškinimas pagrindžia ir joje naudojamą konstrukciją „pastatų (priestatų)”.
IV.
Pareiškėjas UAB „Archidis“ pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-161/2010. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavęs, kad pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos turėtų būti matuojamas ne nuo bendro pastato aukščio (11,7 m), kuris yra nurodytas byloje ginčytame statybos leidime ir projektinėje dokumentacijoje, tačiau nuo atskirų pastato dalių, turinčių skirtingus aukščius, padarė esminį materialinės teisės normos taikymo pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8-o priedo 1.1 punktas nustato tokius minimalius atstumus nuo statinių iki gretimo sklypo ribos ir kitus reikalavimus: pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m; aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui; šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Šio reglamento 7.18 punktas pastato aukštį apibrėžia kaip „aukštį nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško“. Pareiškėjo vertinimu, minėtas reglamentas nustato atstumą nuo statomo pastato iki gretimo žemės sklypo ir įpareigoja skaičiuoti siejant jį su pastato (o ne jo dalių ar priedų) aukščiu, t. y. aukščiausiu pastato tašku. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009 ir nurodė, kad minėtoje administracinėje byloje atstumo nuo pastato iki gretimo sklypo skaičiavimo atskaitos taškas yra statinio aukštis, nurodytas statybos techniniame projekte ar statybos leidime.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi Nr. P822-131/2010 UAB „Archidis“ prašymą tenkino ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A502-161/2010. Nurodė, kad negalima daryti išvados, jog administracinėje byloje Nr. A502-161/2010 buvo nukrypta nuo formuojamos praktikos, kadangi bylos faktinės aplinkybės skiriasi: administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009 buvo nagrinėjama, ar neišlaikant statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punkte nurodytų atstumų galima statyti statinį, byloje nebuvo keliamas klausimas, kaip matuoti šį atstumą, todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu netenkino.
Nurodė aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo 1.1 punktą, 7.18 punktą ir darė išvadą, kad reikalaujamas atstumas nuo sklypo ribos turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą didžiausią pastato aukštį – aukštį nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško. Atkreipė dėmesį, kad teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A502-161/2010 padarė išvadą, jog minėto reglamento 8-o priedo 1.1 punktas turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, jog jame numatyti atstumai būtų skaičiuojami taip, idant būtų užtikrinti kaimyninio žemės sklypo (jame esančių pastatų) savininko (-ų) teisės ir teisėti interesai ir turi būti užtikrintas abiejų pusių teisių ir teisėtų interesų balansas, o statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 8-ojo priedo 1.1 punkto nuostatos aiškinamos kaip nustatančios, kad joje numatyti atstumai taikomi atsižvelgiant tik į didžiausią pastato aukštį, nustatytą pagal šio reglamento 7.18 punktą, šios sąlygos netenkina. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad skaičiuojant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, nėra svarbu, ar jis skaičiuojamas nuo pastato dalies, kuri yra mažesnio aukščio nei likęs pastatas, ar nuo jo priestato, todėl vertindama, ar nebuvo pažeistos reglamento nuostatos, nustatančios minimalų atstumą iki gretimo sklypo ribos, jį nustatė atsižvelgdama ne į bendrą statinio (vienbučio gyvenamojo namo) aukštį, bet į pastato dalies (esančios arčiausiai kaimyninio sklypo) aukštį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti prielaidą, jog teismas nagrinėjamoje byloje galėjo netinkamai taikyti aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 nuostatas, nustatančias reikalaujamą išlaikyti atstumą nuo statomo pastato iki gretimo sklypo, bei netinkamai aiškino šio atstumo skaičiavimo tvarką. Konstatavo, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galimai buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Kaip akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus šioje byloje, UAB „Archidis“ nurodė tai, kad šioje byloje netinkamai aiškintos ir taikytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1–338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 (toliau – ir Reglamentas) nuostatos, nustatančios reikalaujamą išlaikyti atstumą nuo statomo pastato iki sklypo ribos bei šio atstumo skaičiavimo tvarką. Pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylos, kuriose procesas atnaujintas, apeliacine tvarka nagrinėjamos laikantis nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtų ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1–495/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 21d. nutartis administracinėje byloje A6–1144/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje A5–1198/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–393/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2011).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21 patvirtinto techninių reikalavimų statybos reglamente STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (galiojusio statybos leidimo išdavimo metu) skiriami atvirkštiniai, plokštieji, sutapdinti ir šlaitiniai stogai. Savo ruožtu plokštieji stogai yra neeksploatuojami ir eksploatuojami. Pagal minėto reglamento 68 punktą, plokščiųjų eksploatuojamųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7o ir ne didesnis kaip 7o. Šie stogai skirti ne tik apsaugoti statinius nuo atmosferinių poveikių, bet ir ant jų vykdyti įvairią veiklą.
Kaip matyti iš vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektinės dokumentacijos (stogo plano), jis turi tris stogus: palėpės arkinį sutapdintą stogą (kraigo alt. 10,97), laiptinės horizontalų sutapdintą stogą (alt. 8,60) ir bendro kambario horizontalų, eksploatuojamą stogą (alt. 6,06). Tai reiškia, kad pastatas turi tris skirtingus stogus, kurie taip pat yra ir skirtingo aukščio.
Tiek pareiškėjas savo atsiliepimuose, tiek ir paaiškinimuose bei ekspertas S. M. 2008 m. rugpjūčio 25 d. ekspertizės akte namo dalį, kuri turi eksploatuojamą stogą, įvardija priestatu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1–338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 7.14 punkte pateiktas minėtame reglamente vartojamos sąvokos „Priestatas“ apibrėžimas. Pagal šią definicinę normą, priestatas apibrėžiamas kaip prie namo pristatytos šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos namo "šiltų" atitvarų išorinėje pusėje ir turinčios tiesioginį išėjimą į namą. Vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rūsio plane nurodyta, kad namo patalpos Nr. 2 ir Nr. 3 sudaro bendrą erdvę. Galutinai visas abejones dėl šios namo dalies įvardijimo kaip priestato išsklaido pirmo aukšto patalpų išdėstymo planas. Iš šio dokumento akivaizdu, kad vadinamasis „priestatas“ sudaro bendrą erdvę (patalpą), bendrą kambarį (131,69 m²), turi atskirą naują išorinę sieną ir pan. Tai reiškia, jog analizuojama vienbučio gyvenamojo namo dalis neatitinka priestatą charakterizuojančių požymių. Taigi argumentai, kad naujai suprojektuota namo dalis yra priestatas atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, projektinėje dokumentacijoje niekur nevartojama sąvoka „priestatas“, o ši pastato dalis priskiriama namo rūsiui, namo pirmam aukštui arba namo antram aukštui. Tai rodo, kad aptariama dalis yra vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, neatskiriama dalis.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1–338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1 punktą, nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Iš šios nuostatos seka, jog pagrindinis parametras, kuris tiesiogiai sąlygoja atstumą iki sklypo ribos, yra pastato (priestato) aukštis. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) 2 straipsnio 17 dalį, pastatų aukštis suprantamas kaip aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško.
Projekto aiškinamajame rašte, ginčijamame statybos leidime, taip pat ir anksčiau minėtame S. M. ekspertizės akte nurodyta, jog pastato aukštis 11,77 m (maks. pastato altitudė 148.97). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tai yra tas atskaitos taškas, į kurį turi būti atsižvelgiama išdėstant statinį žemės sklype ir kartu išlaikant teisės aktų nustatytus atstumus iki sklypo ribos. Jokių kitų pastato dalių (žemesnių) aukščiai šiuo atveju nėra reikšmingi. Kitaip sakant, aukštesniosios pastato dalies aukštis (pastato aukštis) tiesiogiai sąlygoja viso pastato atstumą iki sklypo ribos. Byloje specialistu apklaustas Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr. specialistas A. Gražulis taip pat patvirtino, kad pastatas gali turėti tik vieną aukštį, o ne kelis, ir reikia atsižvelgti į bendrą pastato aukštį.
Nagrinėjamu atveju vienbučio gyvenamojo namo kaip pastato aukštis yra 11,77 m. Vadinasi pastato aukštis 3,27 m viršija leistiną 8,5 m aukštį. Tokiu atveju kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui viršijančiam 8,5 m aukščio ribą atstumas iki sklypo didinamas 0,5 m. Vadinasi, vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo UAB „Archidis“ nuosavybės teise priklausančio žemės (gretimo) sklypo turėtų būti atitolęs 4,64 m atstumu. Tuo tarpu jis yra nutolęs tik 3,6 m atstumu, t. y. vienbutis gyvenamasis namas iki žemės sklypo ribos pastatytas 1,04 m atstumu arčiau, nei turėtu būti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K–7–230/2010 yra pažymėjusi, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje O. N. v. B. Ž., bylos Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Iš vienbučio gyvenamojo namo projektinės dokumentacijos matyti, kad šis namas yra suprojektuotas labai specifiškai. Vienbučio gyvenamojo namo dalis, turinti eksploatuojamą stogą, yra tik 7,4 m aukščio ir nutolusi nuo žemės sklypo ribos 3,60 m atstumu. Tuo tarpu pastato dalis, kurios aukštis 11,77 nuo sklypo ribos yra nutolusi 10,60 m atstumu. Be to, pastatas yra puslankio formos ir tik nedidelėje jo dalyje neišlaikytas teisės aktų reikalaujamas atstumas, kiti jo taškai nuo sklypo ribos nutolę žymiai toliau. Šiame kontekste pažymėtina, jog 1,04 m nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų, atsižvelgiant į pastato specifiką, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju nelaikytinas dideliu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartyje netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei nevisai teisingai motyvavo priimtus sprendimus, tačiau iš esmės priėmė teisingus sprendimus. Todėl keistini pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvai, o rezoliucinės teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo UAB „Archidis“ prašymą atmesti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.