Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. D. atstovo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo G. D. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., ir nubaustas 20 (dvidešimties) parų areštu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas G. D. pripažino kaltu už tai, kad jis 2013 m. vasario 6 d. apie 11 val. 40 min. Vilniuje, Architektų gatvėje vairavo automobilį Alfa Romeo 156, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarimu jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant administracinę nuobaudą G. D. nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes nesuspėjo laiku atvykti, tokiu būdu, negalėjo pateikti savo atsikirtimų.

Pažymima, kad nagrinėjamojoje byloje policijos pareigūnų pateikta informacija apie G. D. baustumą nėra visiškai teisinga – prie 2010 m. sausio 19 d. pažeidimo ir paskirtos 1000 (vieno tūkstančio) litų baudos su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių, įrašas „Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra“ neatitinka tikrovės. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartimi teismas išdėstė 2010 m. sausio 19 d. nutarimu G. D. paskirtos baudos mokėjimą 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, visa baudos suma yra sumokėta.

Teigiama, kad iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. 20-65-2-S-4139 matyti, kad G. D. nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė.

Nurodoma, kad policijos pareigūnai iš G. D. paėmė Airijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio grąžinimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. nuostatas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas skirdamas G. D. administracinę nuobaudą atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo ir pažeidėjo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka, teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta net tris kartus, tačiau jokio prevencinio poveikio pažeidėjui tai nepadarė, paskirtų administracinių baudų asmuo nemoka. G. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, įtvirtinančias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo G. D. skirtiną administracinę nuobaudą.

Iš Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. sankcijos matyti, kad asmeniui, padariusiam šioje teisės normoje įtvirtintą pažeidimą, skirtina bauda arba areštas. Tiek bauda, tiek administracinis areštas, numatytas šio straipsnio sankcijoje, yra alternatyvios administracinės nuobaudos, kurių skyrimas priklauso teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, kompetencijai. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, administracinis areštas, kai sankcijoje jis numatytas kaip alternatyvi administracinė nuobauda baudai, skirtinas tuomet, kai asmuo vengia mokėti ankščiau už administracinius teisės pažeidimus jam paskirtas baudas.

Iš byloje pateiktos pažymos apie G. D. baustumą (b. l. 6), matyti, kad apeliantas ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, iš kurių net tris kartus - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu. Iš šios pažymos taip pat matyti, kad G. D. baudomis už administracinius teisės pažeidimus buvo baustas septynis kartus, tačiau nei vienos baudos nėra pilnai sumokėjęs. Tai, kad kartu su apeliaciniu skundu G. D. pateikė išrašus iš banko, įrodančius, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarimu jam paskirtą 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą jis yra pradėjęs mokėti, nepanaikina aplinkybės, kad kitos jam paskirtos administracinės baudos nebuvo sumokėtos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nuostatas, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tai, kad G. D. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už grubius administracinius teisės pažeidimus nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau parodo aplaidų asmens požiūrį į visuomenėje pripažintų teisės nuostatų laikymąsi, visišką jų ignoravimą. Konstatuotina, kad iš anksčiau G. D. skirtų administracinių nuobaudų, jis jokių išvadų nepadarė, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus, už administracinių teisės pažeidimų padarymą skirtų baudų nemoka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė kitą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – areštą.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Tokiu būdu, pasak apelianto, buvo suvaržyta G. D. teisė pateikti savo atsikirtimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50, 174 straipsniuose, 178 straipsnio trečiojoje dalyje, 186(1), 186(2), 186(4), 187, 188(7)straipsniuose, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.

Iš 2013 m. vasario 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2-3) matyti, kad G. D. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta. G. D. jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė po savo paaiškinimu. Protokole, t. y. žemiau po paaiškinimo, buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Tai, kad G. D. žinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą patvirtina ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atvykus į pirmosios instancijos teismą, pasak apelianto, jis buvo suklaidintas ir nusiųstas ne pas jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantį teisėją. Konkrečių duomenų, aplinkybių, kokiu būdu, pasak apelianto, jis buvo suklaidintas, t. y. nusiųstas teismo darbuotojų ne pas jo bylą nagrinėjantį teisėją, skunde nepateikiama. Tokiu būdu laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie jo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių. Negavęs prašymo atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos ATPK 269 str. 4 d. numato, kad padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas arba transporto priemonės registracijos dokumentai ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. Iš šios nuostatos seka, kad galutiniam teismo sprendimui dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikinas leidimas vairuoti nebepratęsiamas. Vadovaujantis šia nuostata, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas grąžinti G. D. Airijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, netenkinamas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. D. atstovo advokato J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.