- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1658-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12762-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. B., Sporto klubo „Autus“
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Kategorijos
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, sekretorė D. S., dalyvaujant ieškovo atstovui J. S., atsakovui A. B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Sporto klubo „Autus“, A. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-781/2011 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams Sporto klubui „Autus“, A. B. ir A. B. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Sporto klubo „Autus“, A. B. ir A. B. ieškovui 6.164,42 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu Sporto klubu „Autus“ 2007-05-21 sudarė Lizingo sutartį Nr. P2007-050032 dėl automobilio KIA CEED EX. Šia sutartimi nurodytą automobilį atsakovas perėmė valdyti šalių suderintam laikotarpiui, įsipareigodamas per sutartyje nustatytą laikotarpį išpirkti ir perimti automobilį nuosavybės teise. Atsakovo prievolių užtikrinimui 2007-05-22 buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. P2007-050032 su atsakovais A. B. ir A. B.. Atsakovas Sporto klubas „Autus“ savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas Lizingo sutartį nutraukė. Susidariusį 727,64 Lt delspinigių ir palūkanų įsiskolinimą padengė laiduotojai. 2010-04-19 realizavus susigrąžintą Lizingo sutarties dalyku buvusį automobilį ieškovas patyrė 6.164,42 Lt nuostolių, kurių atsakovai gera valia neatlyginimo.
Atsakovai Sporto klubas „Autus“, A. B. ir A. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas atsiėmė Lizingo sutarties dalyku buvusį automobilį, o atsakovai padengė visus nuostolius (727,64 Lt) dar 2009 m. spalio mėn. Prieš ieškovui atsiimant nurodytą automobilį tarp ieškovo ir atsakovų vyko derybos dėl įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį perkėlimo atsakovui A. B. arba atsakovų pasiūlytai UAB „Kedera“, tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė. 2010-10-28 raštu atsakovas A. B. prašė jam parduoti lizinguojamą automobilį už kainą, į kurią būtų įskaičiuoti visi įsiskolinimai, tačiau ieškovas tai padaryti taip pat atsisakė, nurodydamas, kad lizingo sutartis nutraukta, turtas atsiimtas. Be to, ieškovas lizinguojamo automobilio nepardavė, o lizingavo L. L. už pačių nustatytą 22.396,70 Lt sumą be PVM. Tokiu būdu ieškovas gaus pelną, kuris mažins ieškovo patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai iš atsakovų Sporto klubo „Autus“, A. B. ir A. B. ieškovui AB „SEB lizingas“ 6.164,42 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2010-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 61,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas Sporto klubas „Autus“ nevykdė Lizingo sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ieškovui, todėl sutartis buvo nutraukta nuo 2008-03-13, o Lizingo sutarties dalyku buvęs automobilis 2009-10-05 grąžintas ieškovui. Šalys neginčija, kad laiduotojai sumokėjo ieškovui 727,64 Lt įsiskolinimą už nesumokėtas palūkanas ir delspinigius, tačiau, ieškovo paskaičiavimu, 2010-04-19 realizavus automobilį, iš atsiimto turto vertės (be PVM) atėmus šio turto likutinę vertę (be PVM), ieškovas patyrė 5.164,42 Lt nuostolį ir 1.000 Lt papildomų nuostolių dėl automobilio pardavimo išlaidų. Atsižvelgdamas į LR CK 6.574 straipsnį ir Lizingo sutarties 18.6.4. punktą, teismas pripažino, kad kainų skirtumas, susidaręs ieškovui pardavus automobilį už mažesnę kainą, yra pagrįstai laikytinas ieškovo nuostoliais, kuriuos atlyginus ieškovas būtų grąžintas į tokią padėtį, kuri būtų lizingo gavėjui tinkamai vykdant sutartį. Atsakovų argumentus, kad ieškovas veikė nesąžiningai, sąmoningai parduodamas automobilį už mažesnę kainą, teismas laikė nepagrįstais, kadangi automobilis buvo pardavinėjamas profesionalių pardavėjų UAB „Krasta Auto“, todėl abejoti jo pardavimo kainos pagrįstumu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Teismas pažymėjo, kad automobilio realizavimu gali būti laikomas ne tik jo pardavimas, bet ir sutartis, pagal kurią siekiama įgyti nuosavybės teisę į išperkamą turtą ateityje (lizingo sutartis), todėl atsakovų argumentus, kad automobilio perleidimas lizingo teise nelaikomas jo realizavimu, teismas taip pat laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad atsakovui A. B. teikiant prašymus ieškovui perkelti Lizingo sutarties įsipareigojimus jam arba jo pasiūlytai įmonei, Lizingo sutartis jau buvo nutraukta, lizingo dalykas (automobilis) grąžintas ieškovui. Be to, nei Lizingo sutartyje, nei Laidavimo sutartyje nenumatyta ieškovo pareiga sudaryti sutartį ir perleisti laiduotojams nuosavybės teisę į lizinguojamą turtą, todėl, atsižvelgdamas į sutarties laisvės principą, teismas pripažino, kad ieškovas neturėjo pareigos parduoti lizingo dalyku esantį automobilį atsakovui. Tuo labiau, kad atsakovas, būdamas atsakovo Sporto klubo „Autus“ laiduotojas (o taip pat ir šio sporto klubo narys), turėjo visas galimybes mokėti įmokas pagal Lizingo sutartį už lizingo gavėją ir taip visiškai atsiskaityti pagal Lizingo sutartį, bei įgyti regreso teisę į lizingo gavėją, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo.
Apeliaciniu skundu atsakovai Sporto klubas „Autus“, A. B. ir A. B. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad teismas neteisingai konstatavo Lizingo sutarties nutraukimo aplinkybes. Paaiškino, kad atsakovui Sporto klubui „Autus“ nebenorint tęsti Lizingo sutarties, o atsakovams A. B. ir A. B. pageidaujant įsigyti lizinguojamą automobilį, šalys buvo sutarusios nutraukti Lizingo sutartį ir automobilį perleisti atsakovams A. B. ir A. B.. Tam reikėjo formalaus Lizingo sutarties nutraukimo pagrindo, todėl sąmoningai kelis mėnesius nebuvo mokamos lizingo įmokos. Šių aplinkybių teismo posėdžių metu ieškovas neneigė, o teismas į šias labai svarbias bylos aplinkybes nekreipė dėmesio. Po Lizingo sutarties nutraukimo ieškovas jau nebenorėjo atsakovams perleisti automobilio, taip pat nurodė dirbtinai padarysiantis kainų skirtumą, kurį išsiieškos iš atsakovų, į atsakovų raštiškus prašymus formaliai atsakydavo tik po dviejų mėnesių. Tokie ieškovo nesąžiningi veiksmai teismo turėjo būti vertinami neigiamai ir neginami. Atsakovai taip pat nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog automobilis ieškovui buvo grąžintas 2009-10-05. Tai įrodančio dokumento byloje nėra, todėl teismas vadovautis tik ieškinio teiginiu negalėjo. Teismas net nepasisakė dėl atsakovų teiginių šiuo klausimu. Teismo posėdžių metu ieškovas negalėjo atsakyti dėl kokios priežasties automobilis ieškovui buvo grąžintas tik po pusantrų metų nuo Lizingo sutarties nutraukimo, kas pusantrų metų naudojosi automobiliu, dėl kokios priežasties sumažėjo ieškinyje nurodyta automobilio likutinė vertė lyginant su automobilio likutine verte Lizingo sutarties nutraukimo dienai. Šių prieštaravimų teismas nepašalino. Teismas neįvertino ir atsakovų pateiktų įrodymų, kad atsakovas A. B. prašė ieškovo ne tik leisti lizinguoti automobilį, bet ir jį perleisti (parduoti) už kainą, pagal kurią ieškovas jokių nuostolių nepatirtų. Ieškovas į šiuos atsakovo prašymus nekreipė dėmesio, automobilio pardavimo kainos nenurodė. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų nuo kada automobilis buvo pardavinėjamas, kas ir kur apie automobilio pardavimą skelbė, kodėl automobilis buvo parduotas tik po dviejų metų po Lizingo sutarties nutraukimo. Ieškovas teismo posėdžių metu negalėjo atsakyti ir į tai, ar L. L. yra ieškovo darbuotoja. Teismas, vadovaudamas tik tuo, kad ieškovas sumokėjo UAB „Krasta Auto“ už automobilio pardavimą, neturėjo pagrindo pripažinti, kad dėl automobilio kainos ir pardavimo sąžiningumo nekyla abejonių.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ieškinyje buvo nurodytos klaidingos Lizingo sutarties nutraukimo aplinkybės. 2008-03-05 ieškovui išsiuntus raštą dėl sutarties nutraukimo, atsakovas Sporto klubas „Autus“ 2008-03-06 pervedė ieškovui didžiąją dalį įsiskolinimo (3.773,75 Lt). 2009-09-22 atsakovas pats pateikė pranešimą, kuriuo informavo ieškovą, kad dėl susiklosčiusių sunkių ekonominių ir finansinių sąlygų nuo 2009-09-22 nutraukia Lizingo sutartį. Taigi Lizingo sutartis buvo nutraukta paties atsakovo Sporto klubo „Autus“ iniciatyva. Ieškovas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, jog dar iki Lizingo sutarties nutraukimo momento tarp šalių vyko derybos dėl automobilio perleidimo ir tam formaliai buvo nutraukta Lizingo sutartis. Automobilio perleidimui būtų užtekę tik pasirašyti skolos perkėlimo sutartį. Be to, Lizingo sutartį bet kada buvo galima nutraukti pagal lizingo gavėjo prašymą. Kadangi ieškovo ieškinyje per klaidą buvo nurodyta netiksli Lizingo sutarties nutraukimo data, atsirado neaiškumų dėl likutinės automobilio vertės. Ieškovas paaiškino, kad bendra neišmokėta turto vertė buvo 32.522,12 Lt su PVM, o be PVM 27.561,12 Lt, kaip ir nurodyta ieškovo ieškinyje. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2010-01-28 prašyme atsakovas A. B. nurodė pageidaujantis įsigyti automobilį bei paprašė pateikti automobilio kainą, pagal kurią atsakovas ar jo rekomenduota UAB „Kedera“ galėtų pildyti paraišką automobilio įsigijimui. Tai reiškia, kad automobilio įsigijimui buvo siekiama gauti finansavimą. Tačiau jau 2009 m. gruodžio mėnesį AB SEB banko kredito komitete buvo nepritarta suteikti UAB „Kedera“ finansinį lizingą. Atsižvelgiant į atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus SEB grupėje, atsakovui taip pat negalėjo būti suteiktas papildomas finansavimas. Nepaisant to, atsakovai neturėjo jokių kliūčių įsigyti automobilį už asmenines lėšas, todėl visiškai nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad ieškovas neleido jiems įsigyti automobilio ir taip specialiai didino savo patiriamus nuostolius. Be to, ieškovas neturėjo pareigos parduoti lizingo dalyku esantį automobilį atsakovui A. B., kuris, būdamas laiduotoju, turėjo visas galimybes mokėti įmokas pagal Lizingo sutartį už lizingo gavėją ir taip visiškai atsiskaityti pagal šią sutartį bei įgyti regreso teisę į lizingo gavėją, tačiau šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Nors atsakovai nesutinka su ieškovo patirtais nuostoliais bei automobilio realizavimo kaina, tačiau jokių objektyvių įrodymų ar argumentų, kodėl ieškovo patirti nuostoliai neturėtų būti pripažinti, nepateikė. Automobilis buvo pardavinėjamas profesionalių pardavėjų UAB „Krasta Auto“, todėl abejoti jo pardavimo kainos pagrįstumu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Ieškovas pažymėjo, kad automobilio realizavimu gali būti laikomas ne tik jo pardavimas, bet ir sutartis, pagal kurią siekiama įgyti nuosavybės teisę į išperkamą turtą ateityje.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007-05-21 ieškovas AB „SEB lizingas“ ir atsakovas Sporto klubas „Autus“ sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. P2007-050032 (b.l. 9-16). Šios sutarties pagrindu ieškovas suteikė teisę atsakovui lizingo termino metu valdyti ir naudoti automobilį KIA CEED EX, o atsakovas įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike – sąskaitoje nustatytus lizingo mokėjimus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas Sporto klubas „Autus“, nebepajėgdamas vykdyti lizingo sutartyje nustatytų mokėjimų, 2009-09-22 vienašališkai šią sutartį nutraukė (b.l. 152).
Nors atsakovai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teigė, kad Finansinio lizingo sutarties nutraukimas buvo tik formalus, siekiant atsakovams A. B. ir A. B. perimti lizinguojamą automobilį, teisėjų kolegija šiuos atsakovų teiginius vertina kritiškai. Tokiomis sutarties nutraukimo aplinkybėmis atsakovai nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tuo metu atsakovai apskritai nepasisakė dėl sutarties nutraukimo aplinkybių. Be to, šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai nepateikė teismui jokių patikimų įrodymų, tuo tarpu, kaip matyti iš minėto 2009-09-22 atsakovo Sporto klubo „Autus“ pranešimo, sutartis buvo nutraukta atsakovui nebepajėgiant vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas buvo ginčo šalių suklaidintas dėl tikrųjų sutarties nutraukimo aplinkybių, nepaisant to, iš esmės teisingai nustatė sutarties nutraukimo teisines pasekmes, o ginčo šalių nurodytos naujos aplinkybės neleidžia manyti priešingai.
Pagal CK 6.574 straipsnį, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi teisę, nutraukus lizingo sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo dienos, bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti. Tokia teisė įtvirtinta ir Finansinio lizingo sutarties 18.6.4 punkte. Lizingo davėjo faktiškai patirti nuostoliai, be kita ko, atsiranda tada, kai susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą lizingo davėjas realizuoja trečiajam asmeniui už mažesnę kainą negu lizingo sutarties nutraukimo metu buvusi likutinė turto vertė. Turto realizavimo kainos bei likutinės turto vertės skirtumas ir sudarys lizingo davėjo faktiškai patirtų nuostolių sumą.
Bylos medžiaga patvirtina, kad nutraukus Finansinio lizingo sutartį, 2009-10-05 priėmimo – perdavimo aktu atsakovas Sporto klubas „Autus“ grąžino ieškovui šios sutarties dalyku buvusį automobilį KIA CEED EX (b.l. 154). Pagal sutartį atsakovo ieškovui neišmokėta (likutinė) automobilio vertė sutarties nutraukimo metu sudarė 27.561,12 Lt be PVM (b.l. 4). Bylos medžiaga ir ieškovo atstovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad susigrąžintas automobilis 2010-04-19 buvo parduotas L. L. už 22.396,70 Lt be PVM kainą pagal 2010-03-23 Finansinio lizingo sutartį Nr. 2010-030140 (b.l. 25, 115-125), automobilio pardavimą viešai vykdė profesionalus pardavėjas UAB „Krasta Auto“ (b.l. 26-27). Ieškovo teigimu, susigrąžinęs ir realizavęs atsiimtą automobilį, jis patyrė 5.164,42 Lt nuostolį iš turto realizavimo bei 1.000,00 Lt papildomų išlaidų. Byloje esantys įrodymai – pažyma apie automobilio likutinę vertę, PVM sąskaitos – faktūros, 2010-03-23 Finansinio lizingo sutartis Nr. 2010-030140 (b.l. 4, 25-27, 115-125) – patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes.
Tuo tarpu atsakovai, keldami abejones dėl automobilio KIA CEED EX pardavimo L. L. kainos pagrįstumo, pirmosios instancijos teismui pateikė iš internetinės duomenų bazės atspausdintą VšĮ „Emprekis“ raštą „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ (b.l. 127), kuriame nurodyta, kad 2010 m. sausio mėn. duomenimis automobilio KIA CEED EX kaina be PVM sudarė 27.488,00 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovų pateiktas raštas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, sprendžiant apie konkretaus automobilio rinkos kainą jo pardavimo momentu. Šiame rašte yra pateikiama informacija tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, tačiau konkretaus automobilio kainą įtakoja daugelis veiksnių (techninė būklė, nusidėvėjimas ir kt.). Todėl atsakovai, siekdami įrodyti, kad susigrąžintą automobilį ieškovas L. L. pardavė už nepagrįstai mažą kainą, privalėjo pateikti teismui būtent šio automobilio vertinimo dokumentus. Kadangi to nepadarė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumu. Pažymėtina, kad vargu, ar ieškovas pats būtų suinteresuotas parduoti susigrąžintą automobilį akivaizdžiai žemesne negu rinkos kaina, nes nėra jokių garantijų, kad atsakovai neabejotinai realiai padengs atsiradusių nuostolių skirtumą.
Byloje esanti medžiaga ir ginčo šalių paaiškinimai taip pat patvirtina, kad atsakovas A. B. po Finansinio lizingo sutarties nutraukimo išreiškė norą savo arba UAB „Kedera“ vardu lizingo būdu įsigyti ieškovo susigrąžintą automobilį (b.l. 70-71, 103-104). Atsakovų teiginiai, kad buvo siekiama automobilį įsigyti ne tik lizingo būdu, bet ir iš karto jį nusipirkti, vertintini kritiškai. Iš byloje esančio 2010-01-28 prašymo (b.l. 71) matyti, kad atsakovas A. B. prašė ieškovo pateikti automobilio kainą būtent tam, jog galėtų pats arba rekomenduota įmonė pildyti paraišką automobilio įsigijimui. Vadinasi, automobilį buvo siekiama įsigyti lizingo būdu. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į atsakovo ir UAB „Kedera“ finansinę padėtį, buvo nepritarta lizingo sutarties sudarymui. Atsakovas, nors ir nesutiko su tokiu ieškovo atsisakymu, teismui nepateikė jokių įrodymų dėl savo ar UAB „Kedera“ finansinės padėties, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo atsisakymo pagrįstumu. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis sutarčių laisvės principu, ieškovas po sutarčių nutraukimo ir automobilio atsiėmimo nebeturėjo pareigos su atsakovu ar UAB „Kedera“ sudaryti lizingo sutarties, nes tokios pareigos neįtvirtino nei įstatymas, nei sutartis. Pažymėtina, kad Finansinio lizingo sutarties tinkamo vykdymo užtikrinimui ieškovas bei atsakovai A. B. ir A. B. buvo sudarę laidavimo sutartį (b.l. 17-19), taigi, atsakovai, esant pageidavimui, galėjo įvykdyti atsakovo Sporto klubo „Autus“ prievoles pagal Finansinio lizingo sutartį ir vėliau perimti šios sutarties dalyku buvusį automobilį, tačiau šiomis savo teisėmis atsakovai iki pat sutarties nutraukimo nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis). Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeista.