- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-478-491-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- M.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir D. Š. apeliacinius skundus dėl 2007 m. rugsėjo 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :
M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.
Pagal BK 64 str. 1, 3 d. iš dalies sudedant subendrinus šią bausmę su 2004-11-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;
D. Š. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad 2007 m. liepos 3 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, M. J. tyčia sudavė kumščiu vieną kartą V. G. į veidą, o šiam suklupus, D. Š. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į pakaušį, po to abu po 3 kartus spyrė V. G. į šoną ir po 2 kartus smogė jam kumščiu į galvą, bendrai padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, M. J. nukentėjusiajam nuo kaklo nutraukė ir pagrobė 700 Lt vertės grandinėlę, o D. Š. iš striukės kišenės pagrobė V. G. 200 Lt vertės telefoną „Nokia 2310“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę. Skunde nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes jis yra jaunas – nusikaltimo padarymo metu jam buvo tik 19 metų, užaugo sunkiomis sąlygomis, tėvai vartojo alkoholį ir praktiškai neskyrė dėmesio jo auklėjimui. Jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, jis pilnai prisipažino nusikaltęs, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio ir teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė. Mano, kad jam galima buvo skirti švelnesnę galutinę bausmę.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. taip pat prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad yra jaunas – nusikaltimo padarymo metu jam buvo tik 24 metai, iki šiol gyveno su tėvais. Kadangi neturi specialybės, įsidarbinti buvo sunku, tačiau uždarbiaudavo pas ūkininkus. Jo padarytas nusikaltimas yra apysunkis, jis pilnai prisipažino nusikaltęs, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio ir teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nepareiškė, nes visi pagrobti daiktai jam buvo grąžinti.
Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Nuteistieji neginčija nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteisti skundžiamu teismo nuosprendžiu, kvalifikavimo, įrodymų ir jų vertinimo, todėl kolegija dėl to atskirai nepasisako.
Dėl bausmės
Abu apeliantai iš esmės analogiškais motyvais prašo švelninti jiems skirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, tam pagrindo nėra.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes abiems nuteistiesiems, t.y. parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį tiek už paskutinę jų padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra tyčinis, smurtinis, apysunkis, baigtas. Buvo atsižvelgta į jų skunde nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – abu jie prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, bei į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abu jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad abu nuteistieji, nepaisant jų jauno amžiaus, bendrai charakterizuojami gali būti tik neigiamai – jie niekur nedirba, nesimoko, skundžiamu nuosprendžiu abu nuteisti jau net po 4 kartą ir visi teistumai už nusikaltimus nuosavybei. Paskutinį nusikaltimą jie padarė turėdami neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, todėl BK 27 str. prasme jie laikytini recidyvistais. D. Š. nusikalto praėjus vos kelioms savaitėms po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Įvertinus jų asmenybę, ankstesnius teistumus teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad apeliantų daromi nusikaltimai yra ne atsitiktiniai – tai asocialaus jų gyvenimo būdo pasekmė. Nežiūrint į tai, atsižvelgdamas į nuteistųjų jauną amžių, už V. G. turto plėšimą teismas skyrė jiems bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.
Subendrindamas bausmes M. J. ir skirdamas jam galutinę bausmę teismas pridėjo tik nedidelę dalį ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas. Todėl tiek bausmė už paskutinį nusikaltimą, tiek ir subendrinta M. J. skirta bausmė nelaikytina neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.
Nuteistieji skunduose prašo papildomai atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nes pagrobti daiktai jam buvo grąžinti. Tačiau iš duomenų byloje matyti, kad pagrobti nukentėjusiojo daiktai jam buvo grąžinti ne pačių nuteistųjų iniciatyva, o suradus juos pas M. J. jo sulaikymo metu, iškarto po nusikaltimo.
Įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus abiems nuteistiesiems, jų nenorą keistis ir taisytis, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo mažinti pirmos instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
Nuteistųjų M. J. ir D. Š. apeliacinius skundus atmesti.