Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-11-24 · Administracinė byla Nr. I-4394-38/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
I-4394-38/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Petras Viščinis (pran.)
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Valstybinei
Trečiasis asmuo
Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Linas Vasiliauskas
Kategorijos
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. I-4394-38/2008
Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.10 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Viščinio, kolegijos teisėjų Audriaus Bakavecko ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Daivai Sinkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams A. P. ir advokatui Linui Vasiliauskui, atsakovės atstovei Agnei Pimpytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. įmonės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2008-08-28 sprendimą Nr. S-178(7-152/2008), 2008-06-16 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) sprendimą Nr. 69-97, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Tauragės AVMI) 2008-03-12 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-4, kuriais A. P. įmonei nurodyta sumokėti 115 757 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM), 11 576 Lt PVM baudos ir 50 080,74 PVM delspinigių.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad mokesčių administratorius neneigia, jog įmonė gavo UAB „A. ir T.“ ir UAB „Fumerina“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, ją apskaitė, o vėliau realizavo kitiems ūkio subjektams. Ginčijama tik tai, kad įmonė prekes įsigijo kitomis sąlygomis nei nurodyta PVM sąskaitose faktūrose. Pareiškėja nurodė, kad ūkinės operacijos realiai įvyko, įmonė ėmėsi priemonių nustatyti kontrahentų veiklos teisėtumą. Buvo reikalauta registravimo pažymėjimų, PVM mokėtojų pažymėjimų, įmonės patikrintos viešai skelbiamoje VMI duomenų bazėje. UAB „Fumerina“ pateikė Klaipėdos AVMI pažymą Nr. 19-02-04/2063 apie tai, kad UAB „Fumerina“ pajamas yra deklaravusi, mokesčius sumokėjusi. Bendrovė pateikė dvi importo deklaracijas, iš kurių matyti, kad ji teisėtai įsivežė ir disponavo tam tikru kiekiu medienos. Kontrahentai iš PVM mokesčių mokėtojų registro išregistruoti tik 2004-06-15, ūkinės operacijos su šiomis įmonėmis buvo vykdomos tik iki 2004 metų gegužės mėnesio. Nurodė, kad nėra objektyvių duomenų apie tai, kad sandoriai su UAB „A. ir T.“ ir UAB „Fumerina“ būtų PVM sukčiavimu, o įmonės savininkas apie tai žinotų ar turėtų žinoti. Tai patvirtina Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-439/2005 A. P. atžvilgiu. Nurodytame nutarime taip pat patvirtinta, kad įmonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai kad pareiškėjos vykdomi sandoriai yra PVM sukčiavimas. Nurodė, kad mokesčių administratorius nėra pabaigęs G. L. mokestinio patikrinimo. Gali būti, kad jis bus apmokestintas už sandorius su įmone, tokiu atveju yra dvigubo apmokestinimo tikimybė. Iš mokesčių administratorių sprendimų matyti, kad buvo nuspręsta apmokestinti G. L., kaip asmenį, kuris UAB „Fumerina“ vardu vykdė veiklą. Pažymėjo, kad prekes įmonei tiekė ne UAB „Fumerina“, o G. L., pagrindinis akcininkas. Atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-08019-05, Tauragės r. apylinkės prokuratūros 2006-10-25 nutarime konstatuota, kad G. L. tik formaliai sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su A. G., o faktiškai jis pats iki 2004-05-07 vykdė sandorius su A. P. įmone UAB „Fumerina“ vardu, klastojo dokumentus ir taip išvengė prievolės mokėti mokesčius. Prekių tiekėjas buvo G. L., kuris ir UAB „Fumerina“ yra tas pats subjektas.

Nurodė, kad sandorių sudarymo metu galioję teisės aktai įsakmiai nustatė, kad PVM mokėtojas, PVM įstatymo taikymo tvarkos 96 str. 5 punkte nustatyta tvarka paskelbta „Informaciniuose pranešimuose“, pradedant kitą dieną po paskelbimo tiekdamas prekes ir teikdamas paslaugas pirkėjams privalo įrašyti „prievolė išskaityti ir sumokėti perduodama pirkėjui (klientui)“. UAB „A. ir T.“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose tokios informacijos nebuvo. Viešoje VMI duomenų bazėje taip pat tokių aplinkybių nurodyta nebuvo. Darytina išvada, kad nurodymai pareiškėjui sumokėti PVM pagal minėtos bendrovės vardu išrašytas sąskaitas faktūras yra nepagrįsti.

Paaiškino, kad Tauragės AVMI 2007-12-29 patikrinimo aktas Nr. 2-3-42 yra pakartotinio patikrinimo rezultatas. Pirmasis patikrinimo aktas atlikus patikrinimą surašytas 2005-05-27. Išnagrinėjusi pareiškėjos pastabas Tauragės AVMI 2005-08-24 sprendimu patikrinimo akto nepatvirtino, pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą. Per pakartotinį patikrinimą naujų duomenų surinkta nebuvo, 2007-12-29 patikrinimo akte yra tie patys duomenys, kurie jau buvo nustatyti per pirminį patikrinimą. Ginčijami mokesčių administratoriaus sprendimai pagrįsti tais pačiais įrodymais, kuriuos mokesčių administratorius buvo pripažinęs nepakankamais pagrįsti patikrinimo akto išvadas. Būtina įvertinti surinktų įrodymų pakankamumą byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros, kuriose įformintos pareiškėjos medienos įsigijimo iš UAB „Fumerina“ ir UAB „A. ir T.“ ūkinės operacijos, turi visus įstatymų reikalaujamus rekvizitus, tačiau neturi juridinės galios, nes sandoriai vyko kitomis, nei PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad UAB „A. ir T.“ nuo 2003 m. spalio neteikia PVM deklaracijų, 2003-12-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi jai iškelta bankroto byla. Kai prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra bankrutuojantis arba bankrutavęs, vadovaujantis PVMĮ 96 str. 3 dalies nuostatomis, 2002-06-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 900 „Dė! priemonių mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti“ 1 d. 1.1 punktu, už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) PVM išskaito ir sumoka pirkėjas. 2002-07-03 Finansų ministro įsakymu Nr, 216 patvirtintos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio taikymo tvarkos (toliau - Tvarka) 2 ir 4 punktais reikalaujami duomenys apie UAB „A. ir T.“ duotus nurodymus, kad už jos tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) apskaičiuotą PVM išskaityti ir sumokėti į biudžetą privalės prekių (paslaugų) pirkėjai (klientai), jeigu jie yra PVM mokėtojai, paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2004-01-30 Nr. 8. Minėtos Tvarkos 6 punkte įsakmiai nurodyta, kad paskelbimas oficialaus leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ įpareigoja prekių (paslaugų) gavėją, PVM mokėtoją išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą iš PVM mokėtojo, apie kurį informacija paskelbta 4 punkte nustatyta tvarka, įsigytų prekių (suteiktų paslaugų) pirkimo PVM (2003-07-11 LR FM įsakymo Nr. lK-197 redakcija), įsakyme nustatyta pirkėjo pareiga siejama su minėtos informacijos paskelbimu. Minėta pirkėjo pareiga atsiranda sekančią dieną po paskelbimo ir tuo atveju, kai pardavėjas apskaitos dokumente dėl kokių nors priežasčių nėra įrašęs Tvarkos 5 punkte minimo įrašo.

UAB „Fumerina“, su kuria sandorius sudarė pareiškėja, neteikia PVM deklaracijų nuo 2003 metų spalio mėnesio. Nustatyta, kad vietos mokesčių administratoriaus iniciatyva 2004-06-15 sprendimu UAB „Fumerina“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro. 2003-09-10 akcininkas G. L. 100 procentų akcijų pardavė fiziniam asmeniui A. G.. Klaipėdos AVMI 2003-10-24 pateiktas prašymas įregistruoti mokesčių mokėtoją registre, kuriame nurodytas atstovaujantis asmuo A. G., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nurodytu adresu jis niekada negyveno. IMIS aplikacijos „Sodra – registravimai“ duomenų bazėje A. G. UAB „Fumerina“ dirba nuo 2003-10-24. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis notariškai nepatvirtinta.

2007-03-30 raštu Nr. (10.12-2)-R-1493 Klaipėdos AVMI informavo, kad UAB „Fumerina“ 2004-10-29 patikrinimo akte Nr. 8.-04-10-221-A4, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad UAB „Fumerina“ buvo naudojama kaip tarpinė grandis neteisėtai veiklai vykdyti, o šios įmonės vienintelio akcininko G. L. 2003-09-10 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta su A. G., yra neteisėta ir prieštarauja viešai tvarkai. Pagal pateiktą ilgalaikę 2004-02-10 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 04/02/10 UAB „Fumerina“, atstovaujama direktoriaus A. G., įsipareigojo parduoti ir pristatyti pareiškėjai medienos rąstus. Nuo 2003-09-01 iki 2004-05-03 pareiškėja pirko iš minėtos įmonės 4236,5 kub. m. rąstų pagal PVM sąskaitas - faktūras, nurodytas patikrinimo akte. Pagal A. P. paaiškinimą vairuotojas atveždavo išrašytas PVM sąskaitas - faktūras ir kasos pajamų orderius, pagal kuriuos buvo išmokami gryni pinigai, įgaliojimo ar dokumentų iš vairuotojų neprašydavo.

UAB „Fumerina“ išrašytuose važtaraščiuose nėra pakrovimo vietos, iškrovimo vietos ir laiko. Automobiliai, kuriais neva buvo gabenama mediena bendrovei nepriklausė, vairuotojais nurodyti asmenys bendrovėje nedirbo arba išvis nėra registruoti gyventojų registre.

Atsižvelgiant į visas ištirtas ir nustatytas aplinkybes, ūkinės operacijos negalėjo įvykti tomis aplinkybėmis, kurios yra atvaizduotos ginčijamose sąskaitose faktūrose, todėl jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu PVM atskaita negalima.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjos skundas teismui grindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir skundas VMI prie FM ir MGK. Nurodytos institucijos dėl pareiškėjos argumentų jau pasisakė savo sprendimuose. Papildomai A. P. įmonė skunde teismui nurodė, kad Tauragės AVMI 2007-12-29 patikrinimo aktas yra pakartotinio patikrinimo rezultatas, bet per pakartotinį patikrinimą nebuvo surinkta papildomų duomenų. Priimdamas sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo mokesčių administratorius nėra saistomas pirminio sprendimo išvadų – minimo sprendimo nuostatos teisiškai reikšmingos tik argumentų dėl pareiškėjos pakartotinio patikrinimo skyrimo prasme. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neskundė Tauragės AVMI 2005-08-24 sprendimo, todėl darytina išvada, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis ūkinių operacijų metu galiojusiomis materialinės teisės normomis. PVM reglamentuotas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, kurio 58 str. 1 d. nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Remiantis įstatymo 64 str. ir 80 str. nuostatomis galima daryti išvadą, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuri turi visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. PVM įstatymo 80 str. 1 d. 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas ir prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir buveinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra vienas iš įstatymu nustatytų požymių, kuriuo remiantis yra nustatomas konkrečios ūkinės operacijos, suteikiančios teisę į PVM atskaitą, turinys. Todėl, tais atvejais, kai PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytas ne tas prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas iš kurio pirkėjas įsigijo PVM apmokestinamas prekes, atsiranda pagrindas manyti, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija neatspindi tikrojo jos turinio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl pareiškėjos teisės į PVM atskaitą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą būtina vadovautis LVAT 2004-10-27 nutartimi, kurioje, teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A1-355/2004, išanalizavo PVM sistemos esmę, mokesčio atskaitos vietą šioje sistemoje bei buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų reikšmę ir konstatavo, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai - teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių neabejotinai pirmenybė yra teikiama pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Todėl aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Teisės į PVM atskaitą prielaida yra mokesčių mokėtojo atlikti prekės įsigijimo ir su šia preke sukurtos pridėtinės vertės realizavimo veiksmai.

Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina ir naujojo 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo 10 str., kuriame įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas. Taigi mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį pridėtinės vertės mokesčio nesumokėjimu.

Iš skundo matyti, kad ginčijama teisė į PVM atskaitą pagal UAB „Fumerina“ ir UAB „A. ir T.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Šalys neginčija fakto, kad UAB „Fumerina“ vardu išrašytos medienos pardavimo PVM sąskaitos faktūros atitinka visus teisės aktuose nurodytus privalomus formaliuosius sąskaitoms faktūroms rekvizitus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atliktų ūkinių operacijų turinys buvo toks koks pavaizduotas PVM sąskaitose faktūrose ir ar UAB „Fumerina“ buvo tikroji prekių tiekėja.

LVAT 2004-10-27 nutartyje konstatavo, kad mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija turi įrodyti mokesčių administratorius.

Patikrinimų metu nustatyta, kad UAB „Fumerina“ 2004-06-15 mokesčių administratoriau iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro. 2003-09-10 akcininkas G. L. 100 procentų akcijų pardavė A. G., registruotam adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė (pataisos namai). Klaipėdos AVMI 2003-10-24 pateiktas prašymas įregistruoti mokesčių mokėtoją registre, kuriame nurodytas atstovaujantis asmuo A. G., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nurodytu adresu A. G. niekada negyveno. IMIS aplikacijos „Sodra – registravimai“ duomenų bazėje A. G. bendrovėje dirba nuo 2003-10-24. Akcijų pirkimo - pardavimo sutartis notariškai nepatvirtinta. Nustatyta, kad A. G. yra ne kartą teistas, iš įkalinimo vietos paleistas 2003-09-09, 2003-11-21 vėl grąžintas laisvės atėmimo vietą, 2004-01-11 suimtas Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, 2004-01-14 pristatytas į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2004-06-23 Klaipėdos AVMI apklausė A. G.. Savo paaiškinime jis nurodė, kad 2003-09-09 vakare grįžo iš įkalinimo vietos ir gėrė su įvairiais asmenimis, kurių vardų nepamena, todėl negali pasakyti, ar pasirašė kokius nors dokumentus, G. L. nepažįsta, UAB „Fumerina“ pavadinimas jam nieko nesako, apie tai, kad nupirko akcijas ir yra direktorius, girdi pirmą kartą, pinigų apmokėti už akcijas jis tikrai neturėjo, nepamena, kad būtų pasirašęs kažkokius dokumentus, apskaitos dokumentų, antspaudo negavo.

Atlikus patikrinimus buvo padaryta išvada, kad UAB „Fumerina“ buvo naudojama kaip tarpinė grandis neteisėtai veiklai vykdyti, o šios įmonės vienintelio akcininko G. L. 2003-09-10 akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta su A. G., yra neteisėta. Pagal pateiktą ilgalaikę 2004-02-10 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 04/02/10 UAB „Fumerina“, atstovaujama direktoriaus A. G., įsipareigojo parduoti ir pristatyti A. P. įmonei medienos rąstus. Per laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2004-05-03 pareiškėja pirko iš minėtos bendrovės 4236,5 kub. m. rąstų pagal PVM sąskaitas faktūras. A. P. paaiškinime nurodė, kad vairuotojas atveždavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, pagal kuriuos buvo išmokami gryni pinigai, iš vairuotojų įgaliojimų ar dokumentų neprašydavo.

UAB „Fumerina“ išrašytuose važtaraščiuose nenurodyta pakrovimo vieta, iškrovimo vieta ir laikas. Automobilis KRAZ (duomenys neskelbtini) priekaba MT 362 priklauso Mažeikių miškų urėdijai, vairuotojas yra A. J.. Pagal 2004-12-28 atliktą Telšių AVMI priešpriešinį patikrinimą, šis automobilis nebuvo samdomas vežti medieną pareiškėjai, 2004 m. balandžio 5, 13, 19, 26 dienomis važiavo urėdijos nustatytu maršrutu. Automobilio Skania (duomenys neskelbtini) numeris priklauso keleiviniam automobiliui Renault 19. Automobilio Mersedes (duomenys neskelbtini) numeris priklauso lengvajam automobiliui Ford Eskort. UAB „Fumerina“ išrašytame važtaraštyje vairuotoju nurodytas Z. K., tačiau toks gyventojas pagal gyventojų duomenų bazę neegzistuoja. Kitas automobilis SCANIA (duomenys neskelbtini) priekaba PJ 871 priklauso AB „Rokiškio komunalininkas“. Pagal Panevėžio AVMI 2004-12-15 informaciją 2004 m. balandžio 1, 2, 7, 9, 15, 20, 21, 23, 28 dienomis niekas nesamdė šio automobilio ir juo nebuvo vežama mediena pareiškėjai. UAB „Fumerina“ išrašytame važtaraštyje nurodytas vairuotojas S. A., kurio gyventojų duomenų bazėje nėra. Medieną išdavusi sandėlininkė G. D. pagal SODROS duomenų bazę niekada nedirbo UAB „Fumerina“. 2003 m. rugsėjo mėn. pirktos medienos pardavimo dokumentus pasirašė UAB „Fumerina“ direktorius S. Š., kuris pagal FNNT Tauragės skyriaus pateiktą informaciją parodė, kad UAB „Fumerina“ dirbo vadybininku, direktoriumi akcininkų sprendimu buvo išrinktas tik formaliai, realiai jokių sprendimų kaip vadovas nepriimdavo ir buhalterinių dokumentų neturėjo. Pareiškėja jam nėra žinoma. PVM sąskaitose faktūrose, kasos pajamų orderio kvituose, krovinio važtaraščiuose, patvirtinančiuose sandorius tarp UAB „Fumerina“ ir A. P. įmonės, parašai yra ne jo, kas už jį pasirašė - nežino. G. L. parodė, kad realiai UAB „Fumerina“ vadovavęs jis pats, o direktoriai buvę reikalingi tik kaip įmonės atstovai, kadangi jis dažnai verslo reikalais išvykdavo į užsienį, pagal PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderių kvitus, patvirtinančius sandorius tarp UAB „Fumerina“ ir pareiškėjos, kuriuose UAB „Fumerina“ direktoriumi pasirašęs S. Š., UAB „Fumerina“ tokių sandorių neturėjusi ir parašai šiuose dokumentuose nepanašūs į S. Š. parašą. Nustatyta, kad patikrinus UAB „Fumerina“ PVM deklaravimą ir šio mokesčio sumokėjimą, matyti, kad minėta bendrovė Klaipėdos AVMI PVM deklaracijų neteikė ir PVM į biudžetą nemokėjo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad ėmėsi priemonių nustatyti UAB „T. ir A.“ bei UAB „Fumerina“ veiklos teisėtumą buvo pareikalauta pateikti šių įmonių registravimo pažymėjimus, PVM mokėtojų pažymėjimus, pastaroji informacija papildomai pasitikrinta viešai skelbiamoje Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje. Pareiškėja pateikė Klaipėdos AVMI 2003-07-11 pažymą Nr. 19-02-04/2063 apie tai, kad UAB „Fumerina“ pajamas yra deklaravusi, mokesčius sumokėjusi, taip pat pateikė dvi importo deklaracijas, iš kurių matyti, jog UAB „Fumerina“ teisėtai įsivežė ir disponavo tam tikru kiekiu medienos. Pareiškėja nurodo, kad informacija, pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje rodė, kad šios bendrovės nebuvo priskirtos prie mokėtojų, nevykdančių mokesčių administratoriaus nurodymų, kad mokesčių administratorius joms nėra davęs nurodymų, įmonės įregistruotos PVM mokėtojomis. Pareiškėja paaiškino, kad iš mokesčių administratoriaus viešai skelbiamų duomenų buvo matyti, kad ūkinių operacijų vykdymo su UAB „Fumerina“ bei UAB „T. ir A.“ metu mokesčių administratorius neturėjo duomenų apie jų veiklos neteisėtumą, todėl nebūtų galėjęs suteikti A. P. įmonei reikšmingos informacijos net ir tuo atveju, jeigu jos būtų kreiptasi į mokesčių administratorių. Pareiškėja pažymi, kad iš PVM mokėtojų registro UAB „Fumerina“ ir UAB „T. ir A.“ buvo išregistruotos tik 2004-06-15. Pareiškėja taip pat pateikė Šilalės rajono apylinkės prokuratūros 2005-11-22 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-75-439/2005 nutraukiamas, nesant A. P. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 dalyje, požymių. Minėtame nutarime konstatuojama, kad pareiškėjos sandoriai tarp UAB „Fumerina“ ir UAB „A. ir T.“ įforminti juridinės galios neturinčiais dokumentais ir šie sandoriai nebuvo vykdomi dokumentuose nurodytų bendrovių, kurių vardu buvo išrašyti dokumentai, o buvo naudojamasi jų įsigytais blankais <...>. Kad dokumentai suklastoti, pasirašyti ne tų asmenų, nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nėra nustatyta, kad A. P., sudarinėdamas sandorius su minėtomis bendrovėmis, žinojo, kad šie sandoriai patvirtinami juridinės reikšmės neturinčiais dokumentais, t. y. kad klastojami dokumentai, nenustatyta, kad jis galėjo tai žinoti ir suprasti, kad sandoriai patvirtinami juridine galia neturinčiais dokumentais ir kad jis juos įtraukia į savo buhalterinę apskaitą, todėl <...> įmonės buhalterija nebuvo aplaidžiai tvarkoma.

Pareiškėja skunde nurodė, kad iš UAB „Fumerina“ įsigyta mediena buvo realizuota. Šią aplinkybę įrodo PVM sąskaitos faktūros, kiti apskaitos dokumentai. Šio fakto neginčija ir mokesčių administratorius. Pareiškėjos argumentas, kad teisės į PVM atskaitą paneigimui neužtenka nustatyti tik prekių realaus įsigijimo nebuvimo - atmestinas. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad teisė į PVM atskaitą įgyjama tik esant visų jau nurodytų elementų visumai: realus prekės ar paslaugos įsigijimas, tinkamas ir realus jos panaudojimas PVM apmokestinamoms paslaugoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti.

Atsižvelgus į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Fumerina“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, realiai neįvyko, t. y. nėra įrodyta, kad medienos tiekėja buvo būtent UAB „Fumerina“.

LVAT 2004-10-27 nutartyje konstatuota, kad pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sąžiningumu turi mokesčių administratorius. Turi būti įvertinta aplinkybių visuma, ir šis subjektyvus kriterijus turi būti įrodinėjamas remiantis objektyvia informacija. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, kad pardavėjas už tokia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesąžiningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą. Mokesčio mokėtojo žinojimas arba turėjimas galimybės žinoti apima ne visą kitos sandorio šalies ūkinę veiklą, o tik tą jos dalį, kurioje dalyvavo į PVM atskaitą pretenduojantis subjektas. Todėl kitos sandorio šalies padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su mokesčio mokėtojo vykdoma ūkine operacija, paprastai nedaro įtakos mokesčio mokėtojo sąžiningumui.

Siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie neteisėtą kontrahento veiklą, susijusią su konkrečia ūkine operacija, reikia vertinti bylos aplinkybių visumą. Pažymėtina, kad vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Protingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų.

Šiuo konkrečiu atveju tarp dviejų bendrovių vyko medienos pirkimas - pardavimas. Civilinius teisinius santykius tarp subjektų reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK). CK 1.5 įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymėtina, kad įmonė, kaip komercinis subjektas, sudarydama sandorius privalo elgtis apdairiai, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, kaip profesionalus paslaugų teikėjas – žinoti jos veiklai keliamus teisinius reikalavimus. Kadangi teisės aktai viešai skelbiami, kiekvienas rūpestingas asmuo gali žinoti savo teises ir pareigas, o kilus neaiškumų kreiptis į profesionalius teisininkus. LVAT nutartyje konstatuota, kad sąžiningumas reiškia ne tik žinojimą apie sandorio šalies neteisėtą veiklą, bet ir turėjimą galimybę žinoti. Svarbu nustatyti, ar mokesčių mokėtojas atliko visus galimus veiksmus, siekdamas įsitikinti sandorio šalies veiklos teisėtumu.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pareiškėja su UAB „Fumerina“ sandorius vykdė nuo 2003-09-01 iki 2004-05-07, išmokėdavo grynuosius pinigus pagal UAB „Fumerina“ vardu išrašytus 73 kasos pajamų orderius. Medienos pirkimas iš UAB „Fumerina“ vyko daugiau kaip pusę metų. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos santykiai su UAB „Fumerina“ buvo tęstinio pobūdžio.

Pareiškėja turėjo realias galimybes domėtis UAB „Fumerina“ veikla, apsilankyti bendrovės buveinėje, susižinoti, kokie darbuotojai dirba bendrovėje, patikrinti vairuotojų tapatybę, taip pat patikrinti, kokie asmenys turi teisę atstovauti nurodytai bendrovei.

A. P. įmonė 2004 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais vykdė medienos pirkimo-pardavimo sandorius su UAB „A. ir T.“. 2004-05-30 Klaipėdos AVMI informavo, kad UAB „A. ir T.“ patikrinimui nepateikė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė patikrinimo akte nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Nustatyta, kad UAB „A. ir T.“ PVM deklaracijų nuo 2003 m. spalio mėnesio Klaipėdos AVMI neteikia, PVM į biudžetą nemoka, įmonei 2003-12-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad kai prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra bankrutuojantis arba bankrutavęs, vadovaujantis PVMĮ 96 str. 3 dalies nuostatomis, 2002-06-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių vykdymui užtikrinti“ 1 dalies 1.1 punktu, už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) PVM išskaito ir sumoka pirkėjas. 2002-07-03 Finansų ministro įsakymu Nr. 216 patvirtintos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio taikymo tvarkos (toliau - Tvarka) 2 ir 4 punktais reikalaujami duomenys apie UAB „A. ir T.“ duotus nurodymus, kad už jos tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) apskaičiuotą PVM išskaityti ir sumokėti į biudžetą privalės prekių (paslaugų) pirkėjai (klientai), jeigu jie yra PVM mokėtojai, paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ 2004-01-30 Nr. 8. Minėtos Tvarkos 6 punkte įsakmiai nurodyta, kad paskelbimas oficialaus leidinio „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ įpareigoja prekių (paslaugų) gavėją, PVM mokėtoją išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą iš PVM mokėtojo, apie kurį informacija paskelbta 4 punkte nustatyta tvarka, įsigytų prekių (suteiktų paslaugų) pirkimo PVM, įsakyme nustatyta pirkėjo pareiga siejama su minėtos informacijos paskelbimu. Minėta pirkėjo pareiga atsiranda sekančią dieną po paskelbimo ir tuo atveju, kai pardavėjas apskaitos dokumente dėl kokių nors priežasčių nėra įrašęs Tvarkos 5 punkte minimo įrašo. Pažymėtina, kad sandoriai su bendrove buvo sudaromi tęstinį laikotarpį nuo 2004 m. sausio iki 2004 metų kovo mėnesio pabaigos. UAB „A. ir T.“ vardu išrašytos 13 PVM sąskaitų faktūrų. Darytina išvada, kad pareiškėja turėjo realias galimybes imtis visų įmanomų ir protingų priemonių surinkti informacijai apie kontrahento veiklą ir iškeltą bankroto bylą.

A. P. įmonė skunde teismui nurodė, kad Tauragės AVMI 2007-12-29 patikrinimo aktas yra pakartotinio patikrinimo rezultatas, bet per pakartotinį patikrinimą nebuvo surinkta papildomų duomenų. Kaip matyti iš Tauragės AVMI 2005-08-24 sprendimo, pakartotinis pareiškėjos patikrinimas skirtas dėl to, kad patikrinimo akte yra prieštaravimų ir neaišku kurios konkrečiai PVM įstatymo normos pažeistos. Nėra nurodyta, kad reikia surinkti įrodymų, reikalinga teisingai teisiškai pagrįsti ir išnagrinėti jau nustatytas aplinkybes ir remiantis jau surinktais įrodymais. Pareiškėjos argumentas, dėl įrodymų pakankamumo vertinimo, atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-06-16 VMI prie FM sprendimas Nr. 69-97, 2008-08-28 MGK sprendimas Nr. S-178(7-152/2008) ir Tauragės AVMI 2008-03-12 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-4 yra priimti išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant galiojusių teisės aktų, todėl teisinio pagrindo pripažinti juos kaip nepagrįstus ir neteisėtus nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos A. P. įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai (parašas) Petras Viščinis(parašas) Audrius Bakaveckas(parašas) Arūnas Dirvonas