- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- eI-721-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03156-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- P. V. J.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. J. (P. V. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-553 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką“; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl draudimo panaikinimo pareiškėjui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką (el. b. l. 1–8).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl nacionalinės vizos išdavimo. 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo priimtas sprendimas „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjui šis sprendimas buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 5 d.
Paaiškina, jog kartu su minėtu sprendimu pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. liepos 11 d. raštas Nr. (15/5-9) 10K-28401 „Dėl priimto sprendimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, apie 2018 m. liepos 11 d. priimtą sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-553 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas), tačiau skundžiamo Sprendimo kopija jam nebuvo įteikta.
Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2020 m. liepos 11 d., įrašyti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių registrą ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. E. P. ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Pareiškėjo nuomone, draudimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metų laikotarpiui yra neproporcinga ir neadekvati sankcija. Pažymi, jog jis yra studentas ir jau metus studijuoja mediciną, dienine studijų forma Lietuvos Sveikatos mokslų universitete. Pareiškėjas už studijas yra susimokėjęs, jam universitetas yra skyręs gyvenamąjį plotą ir yra įrodęs, jog turi pakankamai lėšų susimokėti už studijas ir prireikus gali išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Nurodo, kad studijų metu Lietuvos Respublikoje jis nėra padaręs pavojingų teisės pažeidimų, nėra charakterizuotas neigiamai. Pareiškėjas studijuoja mediciną ir sieja savo ateitį su šios profesijos vykdymu būtent Lietuvos Respublikoje. Jis reguliariai palaiko ryšį, bendrauja su universiteto atstovais, kitais asmenimis, yra socialiai aktyvus, turi didelį draugų ratą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo gavęs skundžiamo Sprendimo, todėl dėl jo teisėtumo negali tinkamai įvertinti bei išsamiai išdėstyti visų savo argumentų. Pareiškėjui nėra aišku kokiais tiksliai motyvais buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kadangi tokio draudimo tikslai jam nėra aiškūs.
Pareiškėjo nuomone, jam paskirta poveikio priemonė (draudimas 2 metams atvykti į Lietuvos Respubliką) neatitinka proporcingumo, teisingumo bei kitų principų, todėl skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, įpareigojant Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 51–55).
Nurodo, jog pareiškėjui Migracijos departamento pranešimas apie skundžiamą Sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, kurią buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Minėtame pranešime buvo nurodyta visa privaloma pateikti informacija, todėl aplinkybė, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas nesudarė teisinio pagrindo šį Sprendimą nepagrįstu, kadangi teisės aktuose nėra numatyta, jog draudimo atvykti atvejais užsieniečiams privalo būti siunčiami priimti sprendimai.
Pažymi, jog veikdamas kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, privalėjo susipažinti su teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje reikalavimais bei turėjo suvokti, kad Šengeno viza nesuteikia teisės pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, o yra išduodama tik trumpalaikiams atvykimams į Šengeno erdvę.
Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs visas su pareiškėju susijusias aplinkybes. Pažymi, jog pareiškėjas neteisėtai Lietuvos Respublikoje buvo 147 dienas ir jo su Lietuvos Respublika ryšiai nesieja. Pareiškėjas neginčija fakto, kad Lietuvos Respublikoje negyvena pareiškėjo sutuoktinė ar jos vaikai, neturi šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.
Migracijos departamento nuomone, ginčijamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant teisės aktai ir pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, todėl pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (15/5-9) 4U-553 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 30 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkarda, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 535 straipsniu, priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (el. b. l. 23–24). Vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo priimtas sprendimas Nr. 159-531, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), per 7 dienas nuo minėto sprendimo įteikimo dienos (sprendimas įteiktas 2018 m. birželio 30 d.) (el. b. l. 25).
2018 m. liepos 4 d. Migracijos departamente buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės (toliau - ir Vilniaus pasienio rinktinė) 2018 m. liepos 3 d. teikimas Nr. (21/20)-14VR-1564 „Dėl užsieniečio duomenų įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą“ (toliau - ir Teikimas). Teikime buvo nurodyta, kad 2018 m. birželio 30 d. 10.10 val. iš Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto reisu TK1410 į (duomenys neskelbtini) per Stambulą pareiškėjas ketino išvykti su (duomenys neskelbtini) pasu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nebegaliojanti daugkartinė nacionalinė (D) viza Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo laikas buvo nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. vasario 3 d. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pasibaigus vizos galiojimo laikui, Šengeno erdvėje buvo neteisėtai nuo 2018 m. vasario 4 d., t. y., iš viso 147 dienas (el. b. l. 21–22).
Migracijos departamentas, 2018 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-553 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką“, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2020 m. liepos 11 d. (el. b. l. 30–32).
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje 2018 m. liepos 12 d. pateikė raštą Nr. TR-196-18, kuriuo patvirtino tarpininkavimą išduodant pareiškėjui nacionalinę (D) vizą nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d., kuris studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto I kurso dieninėse vientisosiose studijose. Nurodytas buvimo adresas Lietuvos Respublikoje: (duomenys neskelbtini). (el. b. l. 11).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarptautinių programų koordinatorė Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje 2018 m. liepos 12 d. pateiktame rašte Nr. TR-196-18-2 patvirtino, jog pareiškėjas studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete medicinos fakultete ir dėl turimų akademinių skolų, kartos I-ą kursą dieninėse vientisosiose studijose Lietuvos sveikatos mokslų universitete 2018/2019 mokslo metais (el. b. l. 13).
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) (redakcija galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) nuostatos ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Vertinimo tvarka).
Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui.
Pagal įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pažymėtina, jog skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu t. y. sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį vizoje užsieniečiams nustatytą laiką.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui išduota viza Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo laikas buvo nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. vasario 3 d., todėl pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis pasibaigus vizos galiojimo laikui. Vadinasi, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. vasario 4 d. laikomas neteisėtu. Pareiškėjas Šengeno erdvėje buvo neteisėtai nuo 2018 m. vasario 4 d. iki 2018 m. birželio 30 d., t. y., iš viso 147 dienas.
Vadovaujantis Tvarkos 20.2.1 papunkčiu, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog jį sieja šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, šio fakto skunde neginčija ir pats pareiškėjas.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, susijusius su jo socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas), padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Šia teisės norma užtikrinama, kad sprendimas įpareigoti užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos nepagrįstai neribotų asmens teisių, kad toks sprendimas nesukeltų neproporcingai neigiamų pasekmių užsieniečiui ar jo šeimos nariams.
Teismo vertinimu, pakankamai svarus pagrindas neįpareigoti nelegaliai esančio užsieniečio išvykti iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinti užsienietį į užsienio valstybę dėl jo socialinių ar ekonominių ryšių gali būti konstatuojamas tik tuomet, kai išvykęs iš Lietuvos Respublikos užsienietis patirs itin dideles neigiamas pasekmes, pavyzdžiui neteks pragyvenimo šaltinio, bus išardyta jo šeima, kitoje valstybėje neturės gyvenamosios vietos ir pan. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete, nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamus socialinius ir ekonominius ryšius, galinčius būti pagrindu neįpareigoti jo išvykti iš Lietuvos Respublikos, t. y. leisti jam pasilikti Lietuvos Respublikoje be teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nėra praleidęs labai ilgo laikotarpio (turėjo Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, išduotą nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. vasario 3 d.), šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, neturi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal neformaliojo ugdymo programą, o pareiškėjo ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra susiję tiek, kiek yra susiję su pareiškėjo studijomis Lietuvos Respublikoje, nelaikytini tokiais, kurių pagrindu pareiškėjas negalėtų būti grąžinamas į (duomenys neskelbtini). Be to, nėra jokių įrodymų ar pagrįstų aplinkybių manyti, kad pareiškėjas sugrįžęs į (duomenys neskelbtini) bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Tvarkoje nustatytus kriterijus.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės), 11¹ punkte nustatyta, kad duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. E. P. ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau - SIS II reglamentas) 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais - draudimu apsigyventi - remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jis buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką, reikalavimų, bei įvertinus Europos Komisija 2017 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendacijas dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant E. P. ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB, kuriose nurodyta, kad siekdamos visapusiškai naudoti draudimus atvykti, valstybės narės turėtų sistemingai įvedinėti perspėjimus dėl draudimo atvykti Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje, taikydamos SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, siekiant ateityje išvengti neteisėto buvimo rizikos, šio užsieniečio duomenys, vadovaujantis Taisyklių 11¹ punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo pagrįstai teiktini Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. (15/5-9) 4U-553 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką“ yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl draudimo panaikinimo pareiškėjui P. V. J. atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. J. (P. V. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.