Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2337-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04391-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.4; 55.1.3

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučių namų statybos bendrijos „Pajūrio rugelis“ skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys R. A., V. Š., J. U., R. U., B. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimus Nr. cspr1-310, Nr. cspr1-311, Nr. cspr1-312, Nr. cspr1-313 (toliau – ir Sprendimai).

2. Nurodo, kad Daugiabučių namų statybos bendrija „Pajūrio rugelis“ (toliau – ir Bendrija) administruoja poilsio pastatą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Pastato šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Pagal faktinę situaciją būtent centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų būdu yra šildomos visos Pastato patalpos ir šilumą pastatui tiekia UAB „Palangos šilumos tinklai“.

3. Susipažinus su atskirų Pastato patalpų duomenimis buvo nustatyta, kad Pastate iš 151 patalpos, tik 41 patalpoje buvo nurodomas šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o 101 patalpoje – vietinis centrinis šildymas, bei 9 patalpose – šildymo nėra. Tokia faktinė situacija neatitiko nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų. Patalpų gyventojai daugybę metų ne tik naudojasi centriniu patalpų šildymu, tiekiamu iš centralizuotų šildymo sistemų, tačiau ir už tai moka šilumos tiekėjui, su kuriuo yra sudaręs šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis. Todėl buvo būtina šį neatitikimą pašalinti.

4. Pareiškėja su 2018 m. birželio 1 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą dėl nustatytų netikslumų pašalinimo. Teritorinis registratorius 2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. (4.4.2.)KLS-672 nurodė, kad informacija apie patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, nurodyta klaidingai, todėl duomenys bus ištaisyti iki 2018 m. liepos 1 d. Teritorinis registratorius taip pat nurodė, kad Pastato pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti 1993 m. rugsėjo 14 d., kurių metu nustatytas šildymo būdas – centrinis, buvo nustatytas pagal tuo metu galiojusių Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 264 18.3 punkto pagrindu. Vėliau duomenys buvo perrašyti į nekilnojamojo turto registrą jų nerevizuojant, t. y. perrašymo veiksmai buvo atlikti įstatymo pagrindu. Pastato šildymo būdas perrašytas kaip „vietinis centrinis“. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas nurodė, kad dokumentų dėl šildymo būdo pakeitimo Pastate nebuvo pateikta, t. y. šildymo būdas „vietinis centrinis“ patalpose įrašytas klaidingai, todėl turėtų būti taisomas. Tuo pagrindu teritorinis registratorius pataisė kadastro ir registro klaidingus duomenis apie patalpų šildymo būdą ir vietoje klaidingai nurodyto „vietinis šildymas“, nurodė „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Komisija 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais panaikino teritorinio registratoriaus sprendimą atstatyti duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

5. Nesutikdama su Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais nurodo, kad teritorinis registratorius aiškiai nurodė, jog Pastato pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1993 m. rugsėjo 14 d. Pastarieji duomenys buvo perrašyti į nekilnojamojo turto registrą, šių duomenų neinventorizuojant ir netikrinant jų teisingumo ir pagrįstumo. Perrašant duomenis Pastato šildymo būdas perrašytas kaip „vietinis centrinis“, todėl formuojant patalpas, šis šildymo būdas 1998 m. sausio 1 d. buvo perkeltas iš Pastato kadastro duomenų į nekilnojamojo turto registrą. Taigi, teritorinis registratorius nusprendė tik ištaisyti neteisingus Nekilnojamojo turto registro/kadastro duomenis ir pagrįstai nevertino šių duomenų ištaisymo įtakos tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nes buvo taisoma ne techninio pobūdžio klaida, o duomenys, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

6. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei klaidingai nurodytą Pastato atskirų patalpų šildymo būdą laikytume techninio pobūdžio klaida, tačiau tokio fakto vertinimas turi būti realus ir turėtų būti vertinama, ar registro duomenų ištaisymas gali pažeisti trečiųjų asmenų teises. Šiuo atveju nėra nurodoma, kad duomenų ištaisymas galėtų pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises.

7. Nurodo, kad tam, jog Pastate būtų keičiamas šildymo būdas, reikalinga tam tikra teisėta procedūra. Jokia procedūra nebuvo atlikta, o tai reiškia, kad, kaip teisingai nustatė teritorinis registratorius, Pastato šildymo būdas realiai nebuvo pakeistas. Atitinkamai Pastato patalpų savininkai negali turėti teisėto lūkesčio, kad registre jų patalpų šildymo būdas būtų nurodytas – vietinis šildymas. Kadangi nėra duomenų, kad patalpų savininkai būtų atlikę kokius nors veiksmus, siekiant pakeisti patalpų šildymo būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad klaidingai nurodomo patalpų šildymo būdo pataisymas galėtų kaip nors pažeisti patalpų savininkų teises. Priešingu atveju, t. y. neištaisius klaidos, susidarytų tokia faktinė situacija, kad šiuo metu registre esanti informacija būtų suderinta su faktine situacija patalpose, o nesąžiningi patalpų savininkai, pasinaudoję klaida, galėtų faktiškai atjungti patalpas nuo centrinio šildymo sistemos, nesilaikant griežtų reikalavimų. Tokiu būdu būtų pažeistas šildymo sistemos stabilumas ir veiksmingumas.

8. Pabrėžė, kad skundžiami sprendimai taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 7 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

9. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

10. Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Komisija išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-672 įforminto sprendimo ištaisyti Pastate esančių patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, t. y. pakeisti šildymo būdą iš „vietinis centrinis“ į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų”, teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija patenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus priimdama skundžiamus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimus: Nr. cspr1-310, Nr.cspr1-311, Nr.cspr1-312, Nr.cspr1-313. Komisija taip pat įpareigojo teritorinį registratorių atstatyti duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

11. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad tuo atveju, kai nagrinėjamas prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų neatitikimo dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti, neturi būti kreipiamas dėmesys į tai, ar toks duomenų ištaisymas nepažeis to nekilnojamojo daikto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Taip pat nepagrįstais įvertino ir pareiškėjos argumentus, kad skundžiamų Komisijos sprendimų pagrindu atstatytas Pastato patalpų šildymo būdas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, t. y. Pastato kadastrinių matavimų bylos duomenų.

12. Pažymėjo, kad iš Komisijai pateiktų kadastro matavimo bylų buvo nustatyta, kad iš duomenų apie trečiųjų suinteresuotų asmenų patalpų šildymą negalima daryti vienareikšmės išvados, kad visų Pastato patalpų šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į tai, nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog Pastato patalpų šildymo būdas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, remiantis vien Pastato kadastro matavimų duomenimis. Pabrėžė, kad šių faktinių aplinkybių, be kita ko, teritorinis registratorius neįvertino.

13. Mano, jog sprendžiant nekilnojamojo turto registro duomenų neatitikimo dokumentui, kurio pagrindu įrašyti duomenys, klausimą, nereikia vertinti, ar toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, nes toks įvertinimas yra privalomas net taisant techninę klaidą. Pažymėjo, kad pareiškėjos atsietas, o ne vientisas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies normų aiškinimas yra prieštaringas, todėl laikytinas nepagrįstu ir neturi būti taikomas.

14. Nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad tuo atveju, jeigu nurodytą Pastato atskirų patalpų šildymo būdą laikyti techninio pobūdžio klaida, kurios ištaisymui taikytina Komisijos sprendimuose nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šie sprendimai būtų nepagrįsti. Šiuo aspektu pažymėjo, kad nors pareiškėja ir teigia, jog ginčo patalpų šildymo būdas (vietinis centrinis) neatitinka tikrovės, tačiau visi tretieji suinteresuoti asmenys savo skunduose Komisijai aiškiai nurodė, kad dalis Pastato patalpų šildomos tik elektra, nes šios patalpos niekuomet nebuvo prijungtos prie Pastato centrinio šildymo ir tokie duomenys pagrįstai buvo įrašyti į nekilnojamojo turto registrą, kurie laikytini teisingais, nenuginčytais. Atsižvelgiant į tai, teritorinis skyrius neturėjo pagrindo jų pakeisti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu.

15. Atkreipė dėmesį, kad tokių vertinamųjų faktų – koks šiuo metu yra faktinis šildymo būdas Pastato patalpose, t. y. pakeistas ar ne, teisėtai ar ne, nustatymas nepatenka į registro tvarkytojo kompetencijos ribas, todėl pareiškėjos reikalavimas įvertinti tokias faktines aplinkybes turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, taip pat ir ginčijamas šildymo būdas buvo nustatyti 2000 m. liepos 4 d., kitų ginčo patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie šildymą buvo nustatyti 1999 m. kovo 25 d. Tretieji suinteresuoti asmenys šias patalpas yra įsigiję vėliau, todėl pareiškėjos prielaidos dėl galimai neteisėto Pastato patalpų šildymo būdo pakeitimo gali būti susijusios su ankstesnių savininkų veiksmais ir tokiu atveju pareiškėjos skundo patenkinimas akivaizdžiai pažeistų dabartinių savininkų teisėtus interesus – disponuoti tokias patalpas ir tokiomis sąlygomis, kokios buvo nurodytos ginčo patalpų įsigijimo metu.

17. Dėl Komisijos Sprendimų neatitikimo VAĮ nuostatoms nurodė, kad Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, išsamiai išnagrinėjo esmines trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų aplinkybes, teisingai taikė aktualius teisės aktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl klaidų taisymo.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. K. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Nurodo, kad B. K. nuosavybės teises priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). B. K. priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. Todėl, priešingai, nei teigia pareiškėja, B. K. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Atitinkamai nėra pagrindo kalbėti apie patalpų atjungimą/prijungimą prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų. Atsižvelgiant į tai, teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes pareiškėjas nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo. Pabrėžė, kad šiuo atveju nei Pastato patalpų neatitikimo, nei techninės klaidos nėra, nes trečiojo suinteresuoto asmens B. K. patalpų duomenys nustatyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Nurodo, kad V. Š. nuosavybės teises priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. V. Š. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Atsižvelgiant į tai, teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja iš esmės neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes pareiškėja nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo. Pabrėžė, kad šiuo atveju nei Pastato patalpų neatitikimo, nei techninės klaidos nėra, nes trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. patalpų duomenys nustatyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys J. U. ir R. U. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Nurodo, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. Janinai ir R. U. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes pareiškėja nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Nurodo, kad R. A. nuosavybės teises priklauso Pastato patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. A. priklausanti patalpa niekada nebuvo prijungta prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų, o buvo apšildoma elektra (vietiniu centriniu šildymu). Šie duomenys buvo įregistruoti viešame registre ir jie nesikeitė. R. A. priklausančios patalpos buvo ir yra šildomos vietiniu centriniu šildymu, kaip ir nurodyta registre. Atsižvelgiant į tai, teritoriniam registratoriui nebuvo jokio pagrindo tikslinti, ar taisyti Pastato patalpų kadastro ir registro duomenų. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, nes pareiškėja nėra nei Pastato patalpų savininkas, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo. Pabrėžė, kad šiuo atveju nei Pastato patalpų neatitikimo, nei techninės klaidos nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

26. Byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimų Nr. cspr1-310, Nr. cspr1-311, Nr. cspr1-312, Nr. cspr1-313 teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Nustatyta, kad Bendrijos atstovas 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą su prašymu „Dėl informacijos pateikimo ir pagalbos sprendžiant problemą“, kuriame prašė ištaisyti netikslumus įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodė, kad Pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš 151 Pastate esančių patalpų, 41 patalpoje yra centrinis šildymas, 101 patalpoje vietinis centrinis, o 9 patalpose šildymo nėra. Tuo pagrindu prašė ištaisyti registre įrašytus duomenis, nes faktinė situacija neatitiko realybės.

28. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-672 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, jog duomenys apie Pastato patalpų šildymo būdą – vietinis centrinis, yra nurodyti klaidingai ir turi būti taisomi pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį. Pastato patalpų kadastro duomenų taisymas buvo atliktas 2018 m. birželio 22 d. Ištaisius duomenys, Pastato patalpų: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo būdas „vietinis centrinis“ buvo pakeistas į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“. Pastato patalpų, kurių duomenys ištaisyti, savininkai apie duomenų ištaisymą buvo informuoti 2018 m. rugsėjo 26 d. raštais.

29. Į Komisiją su skundais kreipėsi patalpų, kurių duomenis VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas ištaisė, savininkai – tretieji suinteresuoti asmenys, skųsdami teritorinio registratoriaus veiksmus – 2018 m. birželio 22 d. sprendimą dėl duomenų ištaisymo.

30. Komisija, išnagrinėjusi R. A., V. Š., J. U., R. U. ir B. K. skundus, 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimais Nr. cspr1-310, Nr. cspr1-311, Nr. cspr1-312, Nr. cspr1-313 panaikino teritorinio registratoriaus 2018 m. birželio 22 d. sprendimus (įrašus) ir įpareigojo teritorinį registratorių atstatyti duomenis, buvusius iki duomenų ištaisymo.

31. Pareiškėja nesutikdama su Komisijos Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

32. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėja nėra nei Pastato patalpų savininkė, nei registro/kadastro tvarkytojas ar kitas įgaliotas asmuo, todėl Bendrija iš esmės neturėjo teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 22 d. sprendimai, dėl kurių teisėtumo tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Komisiją, buvo priimti būtent Bendrijos 2018 m. birželio 1 d. prašymo pagrindu, todėl Komisijai šiuos sprendimus (2018 m. birželio 22 d.) pripažinus neteisėtais, Bendrija turėjo teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą su reikalavimu patikrinti Komisijos sprendimų teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Bendrija turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimų teisėtumo.

33. Nustatyta, kad Sprendimais buvo išspręsti ir patenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai, pripažįstant, kad kadastro duomenų (šildymo būdą iš „vietinis centrinis“ pakeičiant į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“) ištaisymas negali būti laikomas techninės klaidos taisymu, nes toks duomenų taisymas pažeistų ginčo patalpų turėtojų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) interesus. Tokią išvadą Komisija priėmė atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

34. Nagrinėjamo ginčo dalykas – Komisijos Sprendimų teisėtumas, todėl, sprendžiant šį ginčą, bus vertinama, ar Komisija pagrįstai nusprendė, jog duomenys, kuriuos siekė ištaisyti (pakeisti) pareiškėja, nelaikytini technine klaida ginčui aktualių teisės nuostatų prasme. Pažymėtina, kad nors pareiškėja skunde gana plačiai pasisako dėl priežasčių, kurių pagrindu registre įrašyti duomenys turėtų būti pakeisti (ištaisyti), tačiau šių priežasčių analizė nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl jos nebus vertinamos.

35. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

36. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą.

37. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1416/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (2003 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-1020/2003). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-725/2009).

38. Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpų kadastro duomenų bylų duomenys ir dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyti duomenys apie ginčo patalpų šildymo būdus, būtų nuginčyti ar pakeisti įstatymų nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Byloje nesant įrodymų, kad ginčo patalpų kadastro duomenų bylų duomenys būtų pripažinti negaliojančiais, todėl nebuvo nei teisinių nei faktinių pagrindų taikyti klaidų taisymo institutą ir ištaisyti registre įrašytus ginčo patalpų šildymo duomenis, atitinkamai šildymo būdą „vietinis centrinis“ pakeičiant į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“.

39. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėjos reikalavimas ištaisyti klaidingus Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis yra susijęs su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinėmis teisėmis, o pareiškėjos nurodytas, jos nuomone, Nekilnojamojo turto registre padarytų klaidų ištaisymas neišvengiamai pažeis trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus. Kaip atsiliepimuose nurodė tretieji suinteresuoti asmenys, jiems nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos buvo apšildomos vien tik elektra ir patalpos niekuomet nebuvo prijungtos prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų. Pasikeitus duomenims apie patalpų šildymo būdą (pakeičiant į „centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų“) tretiesiems suinteresuotiems asmenims atsirastų pareiga jungtis prie centralizuotų šildymo sistemų, o tai būtų susiję su esminiais trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių pasikeitimais. Darytina išvada, kad duomenų apie šildymo būdą ištaisymas pažeistų trečiųjų asmenų teisėtus interesus (dėl pasikeitusio šildymo būdo atsirastų išlaidų, kurių tretieji suinteresuoti asmenys iki duomenų ištaisymo neturėjo).

40. Apibendrinant darytina išvada, kad Komisija, panaikindama teritorinio skyriaus 2018 m. birželio 22 d. sprendimą dėl duomenų ištaisymo, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

41. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

42. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Tokių dokumentų tretieji suinteresuoti asmenys teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Daugiabučių namų statybos bendrijos „Pajūrio rugelis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.