Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 59-98 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. 59-98 netaikyti V. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad V. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę, tačiau artimą aukštai pakartotinio nusikalstamumo riziką (96 balai), ankstesnį teistumų skaičių (17 kartų), praeityje pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, gyvenimo stilių ir draugus, turimą priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, mąstymą (mąstymas stokoja lankstumo, ne visada gebama rasti alternatyvius problemos sprendimo būdus, pasimokyti iš ankstesnės praeities, nuteistasis priimdamas sprendimus nors ir numato galimas pasekmes, tačiau dėmesį sutelkia tik į teigiamas iš jų, atsižvelgdamas tik į savo poreikius (narkotikų vartojimą), neturėjimą konkrečių planų, susijusių su darbu, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę (vieną kartą baustas, nuobauda negaliojanti, neskatintas), išsilavinimo stoką, darbo patirties stoką, nedengiamus finansinius įsipareigojimus šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog dvi iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Susipažinus su V. A. asmens bylos duomenimis nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 23 d. baudžiamąjį įsakymą bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendį, pakeistą 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

Bausmės vykdymo pradžia: 2018-02-26. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019-11-25. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018-09-25. Neatliktos bausmės dalis 2019-05-09 buvo 6 mėnesiai 16 dienų.

Teismas laiko nepagrįstu nuteistojo V. A. teiginius, kad Komisija nepelnytai jo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo, tinkamai nemotyvavo savo išvados. Iš Komisijos nutarimo turinio labai aiškiai matyti, kokiais argumentais remdamasi ji nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog Komisija neatsižvelgė, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, jo nuostatas keisti savo gyvenimo būdą.

Visi pareiškėjo nurodomos ir žymiai daugiau nuteistąjį tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančių aplinkybių yra išvardinta tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime ir į jas buvo atsižvelgta vertinant nuteistojo asmenybę. Komisija spręsdama lygtinio paleidimo galimybę vertino tiek teigiamų, teik neigiamų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o nutarimo motyvacijos baigiamojoje dalyje tiesiog išskyrė būtent tas aplinkybes, kurios lėmė neigiamą jos verdiktą dėl lygtino paleidimo.

Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, taikytas lygtinis paleidimas ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad pasiekti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada bei skundžiamu nutarimu nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 17 kartų, su nuosprendžiais, pagal kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę – 19 kartų. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Nuteistojo asmenybės vertinimui ir lygtinio paleidimo galimybės svarstymui reikšminga faktas, kad nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du teismo sprendimus, kuriais buvo nuteistas už septynias nusikalstamas veikas. Iš nuteistojo teistumų pažymos matyti, jog jo atžvilgiu jau du sykius buvo taikoma amnestija, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas (2002-12-24, 2004-02-04 bei 2009-07-07), tačiau parodytas pasitikėjimas nepasiteisino, V. A. išėjęs į laisvę ir toliau darydavo nusikalstamas veikas. Praeityje atliktos bausmės nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų. Sistemingas nusikalstamas nuteistojo elgesys truko daugiau nei dvidešimt metų. V. A. praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų išties yra tvirta. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jo įkalinimo laikotarpiu buvo užfiksuoti du režimo pažeidimai: vienas jam tebesant Lukiškių tardymo izoliatoriuje (2018-09-23 padarytas režimo pažeidimas suimtajam 10:30 val. tebesant nepaklotoje lovoje, teisėti reikalavimai keltis ir pakloti lovą vykdomi nebuvo), už kurį jam 2018-10-03 d. buvo paskirta nuobauda – papeikimas, kitas – jam esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje (2019-01-05 nakties metu sėdėjo lovoje ir garsiai kalbėjo į daugkartinius reikalavimus eiti miegoti ir laikytis nustatytos tvarkos, nereagavo) , už kurį nuobaudos neskirta. Nors Komisija nurodo, jog galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi (suėmimo vykdymo įstatymas, kuriuo remiantis skirta nuobauda, nenumato jos galiojimo trukmės), režimo pažeidimai nėra seni (nepraėjęs nei vienerių metų laikotarpis), jie nerodo nuteistojo nuoširdaus noro laikytis visuomenės asmens elgesiui keliamų reikalavimų.

Didžioji dalis V. A. padarytų praeityje nusikalstamų veikų yra išimtinai turtinio pobūdžio ir susiję su jo priklausomybe narkotikams, kurią pats nuteistasis pripažįsta turintis ne mažiau nei 8 metus. Nusikalstamas V. A. elgesys laisvėje tiesiogiai buvo susijęs su narkotikų vartojimu. Nors pareiškėjas teigia, jog turi stiprų nusistatymą išėjęs į laisvę iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, nebevartoti narkotikų, dirbti, sukurti šeimą, laikytis įstatymų reikalavimų, nebedaryti nusikalstamų veikų, šie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, jei jų nepatvirtina socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kurios duotų pagrindo Komisijai ar teismui manyti, jog deklaruojamų nuostatų iš tiesų bus laikomasi ir siekiama jas įgyvendinti. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nors pagrindinė nusikalstamo elgesio priežastis praeityje yra priklausomybė narkotikams, nuteistasis pakankamai rimtai jos nevertina. Programoje, susijusioje su priklausomybių reabilitacija, nuteistasis pradėjo dalyvauti tik nuo 2019-03-19, ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje dalyvauti nenori, nemato poreikio dalyvauti Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupės susirinkimuose. Nors AA susirinkimus pradėjo lankyti, tačiau iš jo pasisakymų matyti, jog nuteistasis lengvabūdiškai mano, jog ryšių su narkotikus vartojančiais pažįstamais nukirtimas, yra pakankamos pastangos įveikti nepriklausomybę. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis neįžvelgia probleminių savo gyvenimo sričių, išskyrus tai, jog laisvėje jam trūko lėšų narkotikams, kas ir tapo nusikalstamų veikų darymo priežastimi. Jo mąstymas stokoja lankstumo, jis ne visada geba rasti alternatyvius problemų sprendimo būdus, pasimokyti iš ankstesnės patirties. Šie nuteistojo asmenybės bruožai itin svarbūs vertinat jo galimybes laikytis visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų esant laisvėje.

Nors nuteistasis deklaruoja ketinimus dirbti, mokėti mokesčius, padėti motinai, tačiau jokių konkrečių planų, susijusių su darbu neturi. Iš jo socialinio tyrimo išvados matyti, jog V. A. turi tik 9 klasių išsilavinimą, nors turi apdailininko specialybę, tačiau jo darbo stažas itin mažas, laisvėje jis neturėjo jokio nuolatinio pajamų šaltinio, gyvendavo tik iš darbo biržos pašalpos. Atitinkamai teismui yra pagrindas manyti, jog laisvėje jis susidurs su tais pačiais sunkumais dėl pragyvenimo galimybių, kaip ir po ankstesnių bausmių atlikimo. V. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, tačiau pavojingai priartėjusi prie aukštos rizikos ribos. O nuteistojo sprendimai ir elgesys praeityje bei aukščiau paminėti psichologų nuteistojo asmenybės įvertinimai kelia pagrįstų abejonių, jog šiuos sunkumus, nepaisant jo paties deklaruojamų nuostatų dėl didelio noro keisti gyvenimą teigiama linkme, jis pajėgs spręsti, lengvabūdiškai nesigriebdamas ankstesnio nusikalstamo gyvenimo būdo.

Aukščiau minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis praeityje būdamas laisvėje ne kartą nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Visos šios aplinkybės neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sutinka su Komisijos išvada, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, net ir intensyvios priežiūros sąlygomis.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarime Nr. 59-98 netaikyti nuteistajam V. A. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, be to nesudaro pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nenusikals, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, teismas,

nutarė:

netenkinti nuteistojo V. A. skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. 59-98 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. A..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.