Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-20 · Civilinė byla Nr. 2A-1326-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
2A-1326-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04639-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB „Corpus A“
Atsakovas
Uždarajai akcinei autorinio rūbų dizaino bendrovei „Salonas 7“
Civilinė byla Nr. 2A-1326-232/2012Teisminio proceso Nr.2-02-3-04639-2010-2
Kategorija 35.4., 35.5.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 20 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) UAB „Corpus A“ ir (atsakovo) uždarosios akcinės autorinio rūbų dizaino bendrovės „Salonas 7“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Corpus A“ ieškinį atsakovui Uždarajai akcinei autorinio rūbų dizaino bendrovei „Salonas 7“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

Ieškovas UAB „Corpus A“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-3) prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo Uždarosios akcinės autorinio rūbų dizaino bendrovės „Salonas 7“ (toliau – atsakovas arba UAB „Salonas 7“) 1569,56 Lt skolos, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovas, būdamas mišrios paskirties pastatų, esančių adresu Šv. g., , Vilniuje, eksploatuojančia ir administravimo paslaugas teikiančia įmone suteikė patalpų, esančių Šv. Stepono g., Vilnius, savininkui, t.y. atsakovui, paslaugų, už kurias atsakovas su ieškovu liko neatsiskaitęs 1569,56 Lt sumai. 2005-11-30 komercinių patalpų Šv. Stepono g., , , Vilnius, savininkai įskaitant ir atsakovą, pasirašė Jungtinės veiklos sutartį. 2006-02-15 ieškovas ir komercinių patalpų savininkai, įgalioti pagal 2005-11-30 Jungtinės veiklos sutartį, sudarė Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartį Nr. 2599928, kuria ieškovas įsipareigojo teikti pastovias patalpų, esančių adresu Šv. Stepono g. 5,7,9, Vilnius, administravimo, aptarnavimo, kitas sutartyje ir jos prieduose numatytas paslaugas. Pagal minėtos sutarties 2.1.11 punktą, bendrų patalpų išlaidos paskirstomos visiems name esančių komercinių patalpų savininkams. Taigi atsakovui, kaip ir visiems kitiems patalpų adresu Šv. Stepono g. 9, Vilnius, savininkams ieškovas teikė nurodytas administravimo paslaugas ir atsakovas šias paslaugas priėmė. Atsakovas, būdamas ne vieninteliu patalpų, esančių pastate Šv. Stepono g. 9, Vilnius, savininku, privalėjo proporcingai mokėti mokesčius, tenkančius jo daliai. Atsakovui, kaip ir kitiems patalpų savininkams, mokesčiai buvo skaičiuojami atitinkamai nuo viso jų turimo ploto. Už suteiktas paslaugas ieškovas atsakovui išrašė sąskaitas-faktūras serija VS Nr. 0005935, 0009358, 0009795, 0011684, 0017113, 0017734, 0018385, 0019729 ir 0043682, tačiau atsakovas pagal šias sąskaitas liko skolingas ieškovui 1569,56 Lt. Kartu su sąskaitomis atsakovui visada buvo pateikiami mokamieji pranešimai, detalizuojantys suteiktas paslaugas. Aplinkybė, kad atsakovas anksčiau pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas atsiskaitydavo rodo, kad atsakovas pripažino ieškovo teikiamas paslaugas ir jas priimdavo, tačiau liko neatsiskaitęs 1569,56 Lt sumai.

2010-04-29 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintinas ir ieškovo UAB „Corpus A“ naudai iš atsakovo UAB „Salonas 7“ priteista 1569,56 Lt skolos, 8,28 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1569,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 67-68).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė prieštaravimus (b.l. 74-78), prašė 2010-04-29 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad teismui nebuvo pateikta visa reikiama informacija, susijusi su tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiais faktiniais santykiais, susidariusio įsiskolinimo teisiniu pagrindu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis komercinių patalpų, esančių Šv. Stepono g., Vilniuje. 2006-05-15 sudarius Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartį Nr. 2599928, ieškovas įsipareigojo administruoti patalpoms teikiamas komunalines paslaugas, jei reikia, sudaryti sutartis su tokių paslaugų teikėjais. Ieškovo nurodomas įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 2006 m. birželio iki 2006 m. gruodžio mėnesio, kadangi ieškovas skaičiuodavo mokestį už apsaugos paslaugas, kurių realiai nevykdė, bei taikė ne šalių po sutarties pasirašymo suderintus mokėjimo tarifus. Nei komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartyje, nei jos prieduose, nebuvo nurodytos apsaugos teikimo paslaugos ir jų įkainiai. V. P. ir A. V. prašymą dėl pasažo patalpų apsaugos organizavimo pateikė nesuderinę su patalpų savininkais, nepriėmus bendro savininkų sprendimo dėl apsaugos paslaugų ir jų įkainių, taip pažeisdami Jungtinės veiklos sutartyje numatytą sprendimų priėmimo tvarką. Pažymėjo, jog Šv. Stepono g. 9 namo komercinių patalpų savininkai nėra pasažo bendrasavininkiai, todėl jiems nekyla pareiga mokėti už pasažo apsaugą. Šv.Stepono g. komercinių patalpų savininkai neturi bendro naudojimo patalpų su Šv. Stepono g. ir pastatų savininkais. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti už paslaugas, kurios nebuvo numatytos sutartyje bei kurių realiai 2006 m. neteikė. Atsakovas nesutiko su mokėjimo tarifais taikytais iki 2006 m. spalio mėn. 2006-05-15 komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutarties priede Nr. 1 buvo nustatyti komercinių patalpų administravimo ir priežiūros darbų: šilumos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų, elektros ūkio, administravimo, vidaus patalpų valymo, teritorijos priežiūros bei liftų priežiūros įkainiai – viso 0,99 Lt/kv.m. Atsižvelgiant į tai, kad name Šv. Stepono g. 9, nėra liftų, mokestis už šią paslaugą nebuvo skaičiuojamas iš pat pradžių. Taip pat nurodyta ieškovui neskaičiuoti už vėdinimo sistemų priežiūrą, kadangi namo Nr. 9 komercinių patalpų savininkai kiekvienas atskirai buvo įsirengę vėdinimo sistemas ir patys jas prižiūrėjo, bei mokesčio už vidaus patalpų valymą, kadangi Šv. Stepono g. 9 namo gyventojai ir komercinių patalpų savininkai neturi bendros dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo vidaus patalpų. Atėmus numatytus tarifus už šias paslaugas, likęs tarifas sudarė 0,53 Lt/kv.m., ką vėliau pripažino ir pats ieškovas, nuo 2006 m. gruodžio mėnesio pradėjęs skaičiuoti 0,53 Lt/kv.m. tarifu. Kurį laiką ieškovas mokesčius skaičiavo 0,90 kv.m. tarifu, tačiau pagal žodinį susitarimą atsakovas mokėjo 0,53 Lt/kv.m. tarifu, nors joks sutarties pakeitimas nebuvo pasirašytas. Ieškovas ne kartą buvo informuotas dėl neteisingai atliekamų paskaičiavimų už suteiktas priežiūros ir administravimo paslaugas, bet nereaguodavo į prašymus. Ieškovas mokėjimų panešimuose neskaičiuodavo įsiskolinimo, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad mokėjimai skaičiuojami pagal suderintus tarifus ir tik už aptartas paslaugas. Tik 2007 m. vasario 2 d. mokamajame pranešime ieškovas pirmą kartą nurodė, kad už suteiktas paslaugas (2006 m.) neapmokėtas likutis sudaro 2489,21 Lt. Vėliau, atsakovui sumokėjus 947,09 Lt skolą, ieškovas reikalavimą sumažino iki 1569,56 Lt. Kas sudaro šią įsiskolinimo sumą nėra aišku. Pažymėtina, kad ieškovas dažnai koreguodavo pateikiamas sąskaitas, kurias atsiųsdavo nereguliariai (ne kiekvieną mėnesį). Ir teismui buvo pateikti prieštaringi ieškovo buhalteriniai dokumentai, kurie nepagrindžia reikalaujamos skolos dydžio.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus (b.l. 95-97) nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas susidaręs už paslaugas suteiktas 2006 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, 2007 m. vasario mėnesį, 2007 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais ir 2008 m. rugsėjo mėnesį, kadangi atsakovui atlikus mokėjimus pagal neapmokėtas sąskaitas ieškovas, kaip ir esant bet kurių kitų skolininkų įsiskolinimams, visų pirma padengdavo seniausias skolas. Priimdamas sąskaitas ir atlikdamas mokėjimus atsakovas patvirtino jam suteiktas paslaugas ir sutiko su sąskaitose paskaičiuotais mokesčiais. Tarp šalių nebuvo jokių žodinių susitarimų, kuriuos mini atsakovas. Iš byloje pateiktų 2006 m. rugpjūčio – spalio mėnesių mokestinių pranešimų matyti už kokias paslaugas ieškovas teisėtai skaičiavo 0,90 Lt/kv.m. tarifą: šilumos priežiūrą, vėdinimo sistemas, vandentiekio, elektros ūkio priežiūrą, administravimą , vidaus patalpų valymą, teritorijos priežiūrą. Visi mokesčiai už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojami nuo atsakovo turimų patalpų ploto, t.y. proporcingai išdalinama tolygiai kiekvieno savininko turimam plotui. Už ventiliacijos priežiūros ir bendro naudojimo patalpų valymo darbus kaina buvo skaičiuojama analogiškai. Pasirašytoje sutartyje atsakovas nebuvo nurodęs, kad bendro naudojimo patalpų ir ventiliacijos sistemos neturi. Atitinkamai ieškovas skaičiavo mokesčius pagal bendrą tvarką, kol atsakovas informavo ieškovą, ir ši tvarka buvo pakeista nuo 2007 metų, kaip patvirtino ir pats atsakovas. Apsaugos paslaugos buvo teikiamos Šv. Stepono g., , Vilniuje namams, tačiau atsakovui šios paslaugos taip pat buvo teikiamos, nes atsakovas patekdamas į jam priklausančias patalpas faktiškai naudojosi ne įėjimu prer duris į Šv. Stepono g., Vilnius, namo vidinį kiemelį, pro Raugyklos gatvę, kaip nurodo prieštaravimuose, bet pro Šv. Stepono g., Vilnius, namo komercinių patalpų duris, šalia kurių buvo įrengtos sargo patalpos. Tokiu būdu apsaugos mokestis ir buvo imamas už fizinę šių durų apsaugą. Šiuo įėjimu naudojosi tiek atsakovo darbuotojai, tiek atsakovo klientai. Prie Šv. Stepono g., Vilnius, stiklinių įėjimo durų taip pat kabo ir atsakovo įmonės iškaba. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas iš atsakovo reikalauja priteisti skolą už paslaugas, kurių realiai nesuteikė - nepagrįsti. Prieštaravimuose pateikti argumentai yra nepagrįsti, paremti samprotavimais ir neva buvusiais žodiniais susitarimais tarp šalių, o ne leistinais įrodymais. Ieškovas tinkamai suteikė atsakovui paslaugų pagal sutartį, kurias atsakovas priėmė, tačiau vengia už jas atsiskaityti, atidėlioja skolos sumokėjimo terminą.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu (I t. b.l. 176-181) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 preliminarų sprendimą pakeitė. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB „Corpus A“ naudai iš atsakovo Uždarosios akcinės autorinio rūbų dizaino bendrovės „Salonas 7“ 735,21 Lt skolos, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (735,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 431,69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus bei parodymus, padarė išvadą, kad atstovai prašė saugoti ne visas Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendro naudojimo patalpas, o tik konkrečiai pasažo patalpas, saugotomis pasažo patalpomis bei įėjimu atsakovas nesinaudojo, be to atsakovas neturi nuosavybės teise bendro naudojimo patalpų minėtame pasaže ir apsaugos darbuotojas nesaugojo atsakovo patalpų, bylos duomenimis atsakovas nėra už tokias paslaugas mokėjęs. Teismas konstatvo, kad dėl apsaugos paslaugų teikimo ir jų reikalingumo atsakovas nėra išreiškęs valios, Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartyje tokios paslaugos ir jų įkainiai nebuvo numatyti ir ieškovas tokių paslaugų atsakovui realiai neteikė. Todėl ieškovo reikalavimas atsakovui sumokėti už realiai nesuteiktas apsaugos paslaugas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas nurodė, jog žodinis susitarimas dėl taikomo 0,53 Lt/kv.m. mokėjimo tarifo iki 2006 m. spalio mėnesio byloje nėra įrodytas. Rašytinis atsakovo prašymas dėl mokesčių tarifų perskaičiavimų ieškovui buvo pateiktas tik 2006-10-06, todėl teismas laikė, kad ieškovas gavęs atsakovo prašymą dėl mokesčių tarifų tik spalio mėnesį, pateikdamas mokėjimo pranešimą už lapkričio mėnesį ir taikydamas atsakovo prašomą mokesčių tarifą, tinkamai vykdė šalių sutartinius santykius. Kadangi atsakovui nebuvo pareigos mokėti už apsaugos paslaugas, todėl šias paslaugas ieškovui įskaičius iš atsakovo ieškovo naudai priteistina suma mažintina iki 735,21 Lt už suteiktas patalpų priežiūros ir administravimo paslaugas.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) UAB „Corpus A“ prašo pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pastatai g., yra statyti 1940 metais, rekonstruoti 2003 metais, rekonstrukcijos metu pastatai sujungti bendro naudojimo pasažo patalpomis, iš kurių yra įėjimas į patalpas plane pažymėtas 11-23, 11-12, 11-10, esančias pastate Šv. Stepono g.. Apeliantas pagal pastatų Šv. g., , savininkų atstovų paskirtų 2005-11-30 savininkų jungtinės veiklos sutartimi prašymu sudarė sutartį dėl patalpos dėl jo administruojamų patalpų apsaugos su UAB „Trikampis žiedas“, patalpos buvo saugomos nuo 2006 06 01 iki 2006 11 30. Atsakovas nėra jungtinės sutarties dalyvis, sutarties nepasirašė, tačiau kadangi sutartį pasirašė patalpų savininkų dauguma, todėl atsakovas yra saistomas jungtinės veiklos sutarties dalyvių priimtų sprendimų. Atsakovas ir jo klientai naudojosi vieninteliu pagrindiniu įėjimu, esančiu pasažo patalpose, nors patalpų pasaže ir neturi. Atsakovui ir jo turtui apsauga taip pat buvo teikiama vaizdo stebėjimo kamerų pagalba, stebint įėjimus į pasažo patalpas, o taip pat stebint atsakovo individualų „tarnybinį“ įėjimą į patalpas, iš Raugyklos g. Todėl apeliantas mokesti išskirstė proporcingai visiems patalų savininkams tame tarpe ir atsakovui apsaugos paslaugos buvo realiai suteiktos ir atsakovas jomis faktiškai naudojosi. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė atsakovo žodiniams paaiškinimams, kurie nebuvo pagrįsti įrodymais, nei apelianto pateiktoms fotonuotraukoms patvirtinančiomis, kad atsakovas komercinei veiklai naudojo vienintelį įėjimą esantį pasažo patalpose. Teismas netinkamai vertindamas įrodymus pažeidė (duomenys neskelbtini) str. įrodymų pakankamumo principą ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovo atstovė teismui patvirtindama, kad atsakovas nesinaudoja pasažo patalpomis ir jose esančiu įėjimu nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tuo suklaidino teismą. Atsakovas komercinei veiklai vykdyti neturėjo realios galimybės naudoti įėjimo į patalpas esančio Raugyklos g. ir Šv.Stepono g. sankryžoje, o įėjimai iš Raugyklos ir per Šv.Stepono g. 9 vidinį kiemą nėra pritaikyti komercinei veiklai vykdyti ir klientams patarnauti, todėl iš tiesų atsakovas komercinei veiklai vykdyti naudoja tik įjėjimą esantį pasažo patalpose.

Atsakovas uždaroji akcinė autorinio rūbų dizaino bendrovė „Salonas 7“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismas pagrįstai nurodė, kad dalis g. Nr. ir patalpų savininkų pateikė prašymą organizuoti tik pasažo patalpų apsaugą, o nevisas patalpas, priklausančias g. Nr. patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nr. gyventojai ir komercinių patalpų savininkai neturi nuosavybės teisių į pasažo patalpas, kurios bendros dalinės nuosavybės teise priklauso g. Nr. ir Nr. patalpų savininkams. Pažymėjo, jog jungtinės veiklos sutarties dalyviai priėmė sprendimą organizuoti pasažo patalpų apsaugą, kadangi g. Nr. patalpų savininkai nėra šių patalpų bendraturčiai, jiems toks sprendimas nesukelia teisinių pasekmių. Tai, kad pastatai turi bendrą sieną su stiklinėmis durimis, šalia kurios, ieškovo nurodymu buvo įrengtas apsaugos postas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui buvo teikiamos apsaugos paslaugos. Pažymėjo, jog atsakovas turi du įėjimus į savo patalpas iš ir g., kuriais naudojasi savo komercinėje veikloje, atsakovo patalpų savininkai neturi raktų nuo pasažo patalpų durų, kadangi nėra šių patalpų bendrasavininkai. Apelianto suteiktos apsaugos paslaugos apėmė tik pasažo patalpas ir neužtikrino atsakovui priklausančių patalpų apsaugos.

Atsakovas uždaroji akcinė autorinio rūbų dizaino bendrovė „Salonas 7“ apeliaciniu skundu (II t. b.l. 21-23) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 367,30 Lt skolos; bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu 2011-04-21 sprendimas yra priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintinas. Nurodė, jog teismas neatsižvelgė į susidariusią 51,44 Lt nepriemoką pagal PVM sąskaitas faktūras Nr.0043682 ir 0019729. 2007-04-04 mokėjimo pavedimu mokėdamas pagal sąskaitas faktūras Nr.00086000, 0010376, 0011684 atsakovas turėjo 54,19 Lt permoką. Visiškai atsakovo neapmokėtos sąskaitos Nr.001713, 0017734 ir 0018385 - 265,42 Lt sumai, todėl bendra atsakovo skola ieškovui sudaro 367,30 Lt.

Ieškovas UAB „Corpus A“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jie yra nepagrįsti paremti klaidingais matematiniais skaičiavimais. Pažymėjo, jog mokesčių permoka yra įskaitoma į kreditinę eilutę, tuo tarpu apeliantas nurodė, kad permoka turi būti įskaitoma į debetinę eilutę kartu su mokestine nepriemoka ir skola. Toks apelianto skaičiavimas yra klaidingas, todėl reikalaujama priteisti skolos suma yra nepagrįsta. Apeliantas vadovaujasi tik savo paties atliktais paskaičiavimais, kurie skiriasi nuo

ieškovo pateikto skolos paskaičiavimo, kadangi apelianto nurodytos tariamai apmokėtos ir ieškovo realiai įskaitytos sąskaitos ir jų sumos skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas priėjus išvados, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai išnagrinėjęs bylą netinkamai vertino įrodymus dalyje dėl atsakovo pareigos mokėti už suteiktas apsaugos paslaugas, taip pat neteisingai aiškino pastatų savininkų jungtinės veiklos sutartį ir jos galiojimą pasirašiusiems minėtą sutartį asmenims. Pirmosios instancijos teismas remdamasis rašytine bylos medžiaga konstatavo teisingus faktus, kad atsakovui UAB „Salonas 7“ nuosavybės teise priklauso 1/2 negyvenamosios patalpos Nr. 4400-0218-2850:4105, esančios adresu, Vilniuje (b.l. 60-61), kad atsakovas su kitais patalpų, esančių adresu savininkais yra pasirašę 2005 m. lapkričio 30 d. Jungtinės veiklos sutartį (b.l. 18-27) dėl komercinių patalpų adresu bendro naudojimo objektų (bendros konstrukcijos, bendra inžinierinė įranga, bendro naudojimo patalpos), priklausančių Jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo, priežiūra ir kitokio tvarkymo. Taip pat nustatė, kad minėtos sutarties 4.1. punktu šalys numatė, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyvius, šaukiant susirinkimą, sudarant sutartį su administruojančia įmone atstovauja V. P. ir A. V.. Sutarties 4.2 punkte Jungtinės veiklos sutarties dalyviai nustatė, kad administruojančiai įmonei sutartimi nustatytomis sąlygomis pavedama: organizuoti Jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, atidaryti sąskaitą banke Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašams kaupti ir daryti išlaidas, reikalingas jungtinė veiklos tikslui pasiekti, atstovauti Jungtinės veiklos sutarties dalyvius (pastato bendrasavininkius) sudarant sutartis dėl remonto, komunalinių ir kitų paslaugų, reikalingų bendro turto priežiūrai, tinkamam naudojimui ir išsaugojimui užtikrinti, teikimo ir kt. Taigi cituojamas sutarties punktas neįvardijo išsamaus paslaugų dėl kurių įgaliojami tartis įgalioti atstovai sąrašo, palikdamas teisę būsimos sutarties šalims susitarti ir dėl Jungtinės veiklos sutartyje neįvardintų paslaugų, bei darbų.

Pažymėtina, kad 2006 m. vasario 15 d. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių atstovai ir ieškovas UAB „Corpus A“ pasirašė Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartį Nr. 2599928 (b.l. 9-17), kuria ieškovas įsipareigojo organizuoti pastovią užsakovui priklausančių patalpų komercinėse patalpose adresu Vilniuje, jų konstrukcijų, visų bendro naudojimo vidaus inžinierinių sistemų ir tinklų priežiūrą, jų gedimų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus, organizuoti komercinių patalpų bendrų inžinierinių sistemų, tinklų bei įrangos paruošimą, organizuoti ir vykdyti komercinių patalpų bendro naudojimo patalpų valymą, teritorijos priežiūrą ir valymą ir vykdyti kitas Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutarties 2.1 dalyje nustatytas pareigas. Konkrečius administravimo ir priežiūros darbus bei jų įkainius šalys įformino minėtos sutarties priede Nr. 1 (b.l. 13-16).

Pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį dalyje dėl apsaugos paslaugų apmokėjimo rėmėsi tuo jog minėtoje Komercinių patalpų priežiūros ir administravimo sutartyje nebuvo numatyta komercinių patalpų Vilniuje apsaugos paslauga. Sutartis (b.l. 55-57) dėl fizinės apsaugos paslaugos sudaryta gavus jungtinės veiklos sutarties dalyvių atstovų A. V. ir V. P. 2006 m. gegužės 31 d. prašymą (b.l. 54), kuriuo buvo prašoma saugoti tik pasažo patalpas. Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais vidaus plotų eksplikacijomis ir planais (b.l. 80-90) bei išklausęs liudytojos A. V. paaiškinimus nustatė, kad saugotomis pasažo patalpomis atsakovas nesinaudoja ir minėtame pasaže neturi nuosavybės teise bendro naudojimo patalpų, kurias reikėtų saugoti, todėl sprendė jog apsaugos darbuotojas nesaugojo atsakovo patalpų. Ieškovo argumentas, kad atsakovas teiktas apsaugos paslaugas priėmė, už jas iš dalies sumokėdamas, teismas vertino kritiškai, nes pagal esamus duomenis sprendė jog atsakovas už apsaugos paslaugas nemokėjo, o 2007 04 02 mokėdamas pagal sąskaitas – faktūras Nr. 008600 – 0010376, nurodė, už apsaugą nemokąs, teismas nustatė, kad nors atsakovas ir turi įėjimą iš pasažo į savo patalpas ir turėjo galimybę naudotis tuo įėjimu laikė neįrodytu jog atsakovas tuo įėjimu būtų naudojęsis, nes pats atsakovas tai neigiąs. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis negalima sutikti, nes atsakovas yra pasirašęs minėtą jungtinės veiklos sutartį, kurios 4.1. punktas numatė, kad patalpų esančių savininkus, pasirašiusius minėtą sutartį sudarant sutartį su administratoriumi atstovaus ir susirinkimus šauks jų atstovai A. V. bei V. P.. Kaip jau minėta šios sutarties 4.2. punktas nenumatė uždaro sąrašo paslaugų dėl kurių teikimo atstovai įgaliojami pasirašyti administravimo sutartį. Be kita ko, atstovė A. V. teismo posėdyje apklausta liudytoja (b.l.173) nurodė jog iniciatyva sudaryti ginčo apsaugos sutartį išplaukė iš bendro jungtinę veiklos sutartį pasirašiusių asmenų susirinkimo. Todėl laikytina, kad surašydami pareiškimą dėl pasažo apsaugos atstovai veikė visų jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių patalpų savininkų vardu, beje atstovai pareiškime taip ir įvardija, kad dėl apsaugos kreipiasi Pasažo „Dominija“ vardu, remdamasis tokiu pareiškimu (b.l.54), administratorius sudarė 2006 06 01 sutartį (b.l.55) su UAB „Trikampis žiedas“ dėl patalpų saugojimo, paskiriant visą parą budintį apsaugos darbuotoją (sutarties 1.1. punktas), užtikrinti leidimų režimą (punktas 1.7.4.), stebėti situaciją objekte bei teritorijoje (punktas 1.7.5.) vaizdo stebėjimo kontrolės sistemų monitoriuje.

Nors patalpos esančios tarp pastatų vadinamos pasažu, kuriose buvo įkurdintas budėtojas, nėra atsakovo nuosavybė, tačiau iš šių patalpų yra įėjimas su stiklinėmis durimis prie kurių kabo atsakovo reklama su neoniniu atsakovo pavadinimu, ant durų nurodytas salono darbo laikas, tuo tarpu, prie įėjimo į atsakovo patalpas iš. pusės reklamos nėra, prie įėjimo kabo vaizdo kamera (t.2,b.l.15-18), prie kito įėjimo į pastato vidinį kiemą įrengta telofonspynė su butų, esančių pastate numeriais, iš ko galima spręsti, kad šiuo įėjimu naudojasi tik pastate esančių butų gyventojai nei prie vieno iš kitų dviejų įėjimų nėra jokios reklamos apie, iš ko darytina išvada, kad salono klientai šiais įėjimais nesinaudoja, nes paprasčiausiai neturi informacijos apie tokius patekimo į saloną būdus, logiška, kad klientai eina ten kur kabo salono iškaba. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina jog atsakovas apsaugos paslaugomis naudojosi, taip pat nustatyta, kad apsaugos sutartis buvo sudaryta per atsakovo, kaip vienos iš jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios šalies atstovus. Jeigu, kaip yra nurodęs savo prieštaravimuose dėl byloje priimto 2010 04 29 preliminaraus sprendimo, atsakovas, atstovai viršijo savo įgaliojimus ir patalpų apsaugos sutartį sudarė negavę visuotinio patalpų savininkų susirinkimo pritarimo, pretenzijos šiais klausimais turėtų būti reiškiamos atstovams.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas priteisiant iš atsakovo neapmokėtas sumas už apsaugą viso priteisiant 1569,56 Lt. Likusioje, neskundžiamoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą.

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus, atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl skolos sprendime netinkamo paskaičiavimo nebetenka aktualumo, kadangi ši sprendimo dalis, keičiama tenkinant ieškovo apeliacinį skundą, todėl klausimai keliami atsakovo apeliaciniame skunde teisiškai nebėra reikšmingi ir apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą.

Patenkinus apeliacinį skundą priteisiamos visos ieškovo pirmojoje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos 892, 50 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.64,65) ir 26 Lt (b.l.4) žyminio mokesčio, priteisiamos apeliacinėje instancijoje ieškovo pateiktos į bylą turėtos bylinėjimosi išlaidos 25 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 943,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

NUTARIA:

Pakeisti 2011 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, padidinti sprendimu ieškovo UAB „Corpus A“ naudai iš atsakovo UAB „Salonas 7“ priteistą įsiskolinimą iki 1569,56 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt devynių litų 56 centų) bei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 943,50 Lt. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą

Teisėja Liuda Uckienė