Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-04-22 · Civilinė byla Nr. e2-111-1005/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-22
Bylos Nr.
e2-111-1005/2025
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01368-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
S. P., E. P., R. B., S. U., J. L., G. V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-111-1005/2025Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01368-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6. 3.1.18.6. 3.2.6.1. 3.2.6.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 22 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant ieškovei J. L. ir jos atstovui advokato padėjėjui L. Z.,atsakovams S. P., E. P. ir jų atstovei advokatei J. M. – D.,atsakovui R. B. ir jo atstovei I. B.,atsakovui S. U.,nedalyvaujant atsakovėms J. L. ir G. V. P. (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovams S. P., E. P., J. L., G. V. P., R. B. ir S. U. dėl kelio servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2024-08-14 patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1) nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), 426 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Matavimai“ matininkės O. B. 2022-12-14 parengtą servituto nustatymo planą, išmokant atsakovų S. P., J. L., G.V. P. ir E. P. naudai 76,68 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją dėl kelio servituto nustatymo; 2) alternatyviai, jei nebūtų patenkintas pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas, nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), 189 kv. m ploto servitutą ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), 319 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Sklypo planas“ matininkės O. B. 2024-08-02 parengtus servituto nustatymo planus, išmokant atsakovo S. U. naudai 46,55 Eur ir atsakovės E. B. naudai 83,04 Eur dydžio vienkartines kompensacijas dėl kelio servituto nustatymo; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2024-10-21 nutartimi pradinė atsakovė E. B. buvo pakeista į tinkamą atsakovą R. B., kadangi ji savo žemės sklypą 2024-10-02 padovanojo R. B..

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė prie jai priklausančio žemės sklypo neturi privažiavimo, o nuovažos į žemės sklypą nuo rajoninės reikšmės kelio įrengti nėra teisinės galimybės. Ieškovė tarėsi su kaimyninių sklypų savininkais (atsakovais) dėl sutartinio kelio servituto nustatymo, tačiau susitarti nepavyko, todėl yra teikiamas ieškinys teismui. Nors byloje yra reiškiamas alternatyvus reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypuose, tačiau ieškovės manymu savininko teisės būtų ženkliai mažiau apsunkintos, nustatant kelio servitutą per atsakovams S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. priklausantį žemės sklypą. Servituto nustatymas šiuo atveju nepareikalautų jokių žemės darbų, dalies miško kirtimo ir būtų trumpesnis, palyginus su ieškinio alternatyviu reikalavimu prašomu nustatyti servitutu. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovams už servitutą mokėtinos vienkartinės kompensacijos yra apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui ir kompensacijos už naudojimąsi valstybinės žemės patikėtinių sandoriu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika).

Atsiliepimas

Atsakovai S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinio reikalavimą jų atžvilgiu atmesti, o ieškinio reikalavimą atsakovų R. B. ir S. U. atžvilgiu tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad jiems priklausančiame žemės sklype yra įrengta sodyba su pastatais bei gyvenamuoju namu, kuriame nuolat gyvenama. Prašomas nustatyti servitutas pažeistų atsakovų asmeninę erdvę ir privatumą, kadangi kelio servitutas būtų nustatytas per jų sodybos kiemą. Per sodybos kiemą būtų nuolat važinėjama, taip pat, ir sunkiąja technika, kadangi ieškovė savo žemės sklype planuoja statyti ūkininko sodybą, o atsakovai ne tik negalėtų sodinti krūmų ir medžių net po 3 metrus į šalį nuo kelio, bet ir privalėtų pašalinti jau augančius ilgamečius sodybos medžius. Atsiliepime aiškinama, kad būtų daug racionaliau, jei kelio servitutas eitų per atsakovams R. B. ir S. U. priklausančius žemės sklypus, kuriuose nėra statinių ir niekas negyvena. Ieškovės J. L. ir atsakovų R. B. ir S. U. žemės sklypai atsirado padalijus didelį žemės sklypą, tačiau nuovaža nuo rajoninio kelio buvo padaryta tik į S. U. žemės sklypą, todėl manytina, kad anksčiau buvo susitarimas, kad visi atidalinti sklypai naudosis atsakovo S. U. nuovaža. Taigi, ieškovei siekiant gauti privažiavimą prie savo sklypo būtų logiška šiuo klausimu kooperuotis su atsakovais R. B. ir S. U., kadangi R. B. irgi neturi legalaus privažiavimo prie savo sklypo. Atsiliepime teigiama, kad ieškovės siūlomas kompensacijos už servituto nustatymą dydis yra neadekvatus būsimiems savininkų nuosavybės teisių suvaržymams.

Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmesti, o ieškinio reikalavimą atsakovų S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. atžvilgiu tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė su atsakovu R. B. nebandė iki teismo pradžios ieškoti taikaus sprendimo, o ankstesnei atsakovei E. B. ieškovė išvis nėra teikusi dėl servituto pasiūlymo raštu. Atsiliepime aiškinama, kad atsakovo R. B. žemės sklype nuo 2003 metų yra deklaruojamos žemės ūkio naudmenos ir gaunamos išmokos, todėl dėl servituto nustatymo atsakovas R. B. patirtų nuostolių, nes jo gaunamų pajamų dydis sumažėtų. Per atsakovo S. U. sklypą teka upelis, kuris prateka per pralaidą, kuri padaryta ties nuovaža nuo rajoninio kelio. Rudenį ir pavasarį upelis patvinsta ir ta vieta tampa nepravažiuojama, todėl servitutą per R. B. ir S. U. žemės sklypus nustatyti nėra tikslinga. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo R. B. žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame jokie statiniai nėra planuojami. Į R. B. žemės sklypą per aplinkinius sklypus atvažiuoja tik žemės ūkio technika, todėl oficialus privažiavimas prie sklypo išvis nėra reikalingas. Atsiliepime aiškinama, kad P. žemės sklype yra statiniai, kas lemia, jog šis žemės sklypas jau nuolat naudojamas privažiavimui prie įvairios paskirties pastatų, todėl nustačius kelio servitutą savininko teisių suvaržymas būtų mažesnis, nei atsakovo R. B. atveju. Atsiliepime teigiama, kad ieškovės siūlomas kompensacijos už servituto nustatymą dydis yra neadekvatus būsimiems savininkų nuosavybės teisių suvaržymams. Atsiliepime pažymima, kad pagal byloje esantį matininkės O. B. parengtą 2022-12-14 servituto nustatymo planą servituto vieta buvo numatyta arčiau rajoninio kelio, ką atsakovas R. B. vertina, kaip žymiai mažesnį savo teisių suvaržymą, nors toje vietoje ir reiktų iškirsti medžius, kadangi šiuo atveju būtų išsaugomas didesnis žemės naudmenų plotas.

Atsakovas S. U. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nustačius servitutą per jo žemės sklypą galėtų važinėti ne tik ieškovė J. L. ir atsakovas R. B.. Iš rytų ir pietų pusės yra dar du žemės sklypai be privažiavimo, todėl jų savininkai irgi galėtų pretenduoti į kelio servitutą, nes alternatyvų nėra. Atsiliepime teigiama, kad servituto nustatymas per atsakovų P. žemės sklypą geriausiai atitiktų skirtingų savininkų interesų pusiausvyrą. Atsiliepime teigiama, kad S. U. atsisako įvažiavimo į savo žemės sklypą, tokiu atveju būtų išlaikomi reikiami atstumai ir nuovaža galėtų būti įrengta ties R. B. žemės sklypo viduriu, o nuo tos vietos iki ieškovės žemės sklypo tik 30 metrų atstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Parodė, kad perkant žemės sklypą viskas atrodė aišku, kadangi žemės sklypas yra prie kelio, todėl pagal logika nuo kelio nuvažiuoti į žemės sklypą turi būti galima. Be to, pas Utenos miesto vyr. architektą domėjosi ar galima žemės sklype statyti ūkininko sodybą. Kai parengė statybos projektą ir suderino su atsakingomis institucijomis atėjo raštas iš Kelių inspekcijos, kad tiesioginės nuovažos į jų žemės sklypą įrengti nėra galimybių. Jiems buvo pasiūlyta dėl privažiavimo tartis su kaimyninių sklypų savininkais. Paaiškina, kad ji yra įgaliojusi savo sutuoktinį V. L. tvarkyti dokumentus. Ji pati asmeniškai nesitarė ir nebendravo su kaimynais dėl servituto. Tai darė jos vyras V. L., kuris dėl servituto yra skambinęs P. ir E. B., bet susitarti nepavyko. Jos vyras teismui gali daugiau papasakoti, kaip vyko bendravimas su kaimynais dėl servituto. Šiai dienai savo žemės sklype planuoja statyti ūkininko gyvenamąjį namą, ar bus statomi ir ūkiniai pastatai, atsakyti dabar negali, nes visų pirma nori išspręsti servituto klausimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. pad. L. Z. prašė patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad ieškovei nėra teisinės galimybės pasidaryti nuovažą į savo sklypą nuo rajoninio kelio, o su kaimyninių sklypų savininkais nepavyko susitarti dėl kelio servituto nustatymo sandoriu, todėl yra visos sąlygos kelio servituto nustatymui teismo sprendimu. Pažymėjo, kad atsakovų P. siūlomas savanoriškas servitutas „lanku aplink sodybą“ ieškovei nėra priimtinas, kadangi atsakovai už tai nori dešimt kartų didesnės kompensacijos, nei žemės vertė. Toks kompensacijos dydis nėra pagrįstas, be to, servitutinis kelias toje vietoje gautųsi ilgas. Atsakovų P. žemės sklypui yra taikomi įvairūs apribojimai ir pagal kelio servituto planą reiktų nukirsti tik 5 egles, kurios ir taip patenka į elektros tinklų apsaugos zoną. Kitų trukdžių įrengti kelią per atsakovų P. žemės sklypą nėra. Tuo tarpu atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypuose yra tam tikras miško plotas. Nustačius servitutą per atsakovo S. U. žemės sklypą ir kitų žemės sklypų, kurie neturi privažiavimų, savininkai, gali norėti kelio servituto per S. U. žemės sklypą, kas neproporcingai apsunkintų S. U. žemės sklypą. Pažymi, kad kelio įrengimas per atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypus pareikalautų didelių išlaidų, nes ten nelygi vietovė, taip pat, atkreipia dėmesį, kad R. B. pateikti duomenys apie žemės ūkio naudmenų deklaravimą yra neišsamūs, nes nėra aišku, koks plotas yra deklaruojamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Parodė, kad iš ieškovės gavo registruotą laišką dėl servituto. Pamena, kad laiške buvo siūloma už servitutą sumokėti berods 74 Eur kompensaciją. Kadangi tokią kompensaciją laikė neadekvačia, tai nieko neatsakė. Pažymi, kad iki teismo proceso pradžios su juo nei ieškovė J. L., nei jos sutuoktinis V. L. asmeniškai nekalbėjo dėl servituto. Parodo teismui, kad jų sodyba yra sena, skaičiuojanti daugiau, nei šimtą metų, ir kurioje užaugo kelios P. šeimos kartos. Čia yra jų protėvių žemė, jų šeimos istorija. Aktyvios ūkinės veiklos sodyboje jie dabar nevykdo, bet sodyboje yra registruota ir gyvena jo mama, kurios sveikata nežiūrint į garbingą amžių (88 metai) yra gera. Sodybos kiemo erdvė jiems yra tokia svarbi, ir jie net nesvarsto varianto, kad leisti kažkam važinėti per jų kiemą. Kaip kompromisą, jie siūlo ieškovei nusistatyti kelią per jų žemės sklypą, kuris eitų lanku aplenkdamas jų sodybą. Mano, kad servituto klausimas neturėtų būti sprendžiamas P. šeimos žemės sąskaita, kadangi dabar ieškovei priklausantis žemės sklypas be privažiavimo atsirado padalinus U. šeimos žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. P. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Parodė, kad 2023 metų sausio mėnesį jam pora kartų skambino V. L., kuris sakė, kad norės servituto per jų žemės sklypą, bet jis nesutiko su V. L. pasiūlymu. Gal po mėnesio jam tuo pačiu klausimu skambino ieškovės atstovas advokato padėjėjas, bet jis irgi nesutiko. Paaiškina teismui, kad pagal ieškovės siūlomą servitutą kelias eitų per jų sodybos kiemą, pro pat namo verandą, kas jiems yra visiškai nepriimtina. Toks variantas net nesvarstytinas. Sodybos vientisumas ir privatumas jiems yra neįkainojamas dalykas. Vienintelis dalykas su kuriuo sutiktų, tai yra jo brolio S. P. jau pagarsintas „sodybos apvažiavimas lanku“.

Teismo posėdžio metu atsakovų S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. atstovė adv. J. M. – D. prašė patikslintą ieškinį savo atstovaujamųjų atžvilgiu atmesti, o dėl ieškinio tenkinimo kitų atsakovų atžvilgiu paliko spręsti teismui. Parodė, kad ieškovė nebuvo iniciatyvi ir nedėjo pastangų susitarti su kaimyninių sklypų savininkais dėl privažiavimo. Ieškovė teisminiam procesui išleido didelius pinigus, tačiau žemės sklypų savininkams už jų nuosavybę sugebėjo pasiūlyti tik keliasdešimt eurų siekiančias kompensacijas. Nesvarbu per kuriuos žemės sklypus bus nustatytas servitutas, tačiau visi savininkai turi teisę gauti teisingą kompensaciją. Parodo, kad jos atstovaujamųjų P. šeima itin saugo savo privatumą, o jų šimtametė sodyba yra gyvenama ir prižiūrėta. Servituto nustatymas pažeistų minėtą privatumą, nes kelias eitų pro pat gyvenamąjį namą, atsirastų triukšmas, kiltų nesaugumo jausmas. Tuo tarpu servitutinio kelio vieta per atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypus privatumo aspektą pažeistų minimaliai, nes ten nėra jokių pastatų ir statybos nėra planuojamos. Netgi tuo atveju, jei šie žemės sklypai pereitų kitiems savininkams, kurie norėtų statyti, visada būtų galimybė parinkti statinių vietą, ko negalima padaryti P. atveju, nes P. sodyba jau pastatyta. Parodo, kad servitutinio kelio vieta per atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypus yra tinkama. Aplinkybė dėl upelio buvo išsiaiškinta išvažiuojamojo posėdžio metu, šalintinų medžių nėra, o duomenys apie kelio įrengimo sąnaudas yra pateikti į bylą. Pažymėjo, kad šalių ginčas pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjamas iš naujo po apeliacijos, todėl sprendžiant ginčą reikia atsižvelgti į apeliacinio teismo nutartyje padarytas įžvalgas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas S. U. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Parodė, kad jo motinai mirus didelis žemės sklypas buvo padalintas keturiems vaikams, vienas tų vaikų yra jis pats. Taip atsirado žemės sklypai, iš kurių vienas vėliau buvo parduotas ir šiuo metu priklauso ieškovei J. L.. Taip pat, šalimai jo (S. U.) žemės sklypo yra sodybos žemės sklypas (vienas iš atidalintų), kuriame jis (S. U.) irgi turi nuosavybės dalį. Po didžiojo žemės sklypo padalinimo tarp jų (atidalintų žemės sklypų savininkų) nebuvo susitarimo, kaip jie pateks į savo žemės sklypus. Gal 2006 – 2007 metais Kelių tarnyba įrenginėjo nuovažas nuo kelio į privačius sklypus visiems, kas tik prašė. Tuo metu jo paties vietoje nebuvo, kitiems savininkams gal nebuvo aktualu, todėl sklypai taip ir liko be nuovažų. Vienintelis jo sklypas turi nuovažą ir yra suformintas servitutas, skirtas privažiuoti iki jo sklype esančios elektros pastotės. Parodo, kad jau senai gal 10 ar 15 metų, jo sesuo E. B. bendrai deklaruodavo visų atidalintų (kol nenupirko J. L.) žemės sklypų naudmenas ir gaudavo išmokas iš NMA už šienavimą. Paskui E. B. tas išmokas visiems padalindavo maždaug po lygiai. Tokiu būdu jis per metus iš savo žemės sklypo gaudavo nuo 150 iki 200 eurų pajamų, kurias jam į banko sąskaitą pervesdavo E. B.. Kadangi deklaravimus tvarkė E. B., jis negali tiksliai pasakyti koks jo žemės sklypo plotas yra deklaruojamas. Tuo atveju, jei teismas ieškinį tenkintų ir nustatytų servitutą per jo žemę, mano, kad jam priklausytų apie 2500 Eur kompensacija. Dėl servituto jo žemės sklypas taptų tranzitiniu J. L. ir R. B. sklypams, taip pat, kitų sklypų, kurie neturi privažiavimo, savininkai irgi galėtų kreiptis į teismą dėl servituto per jo sklypą. Pažymi, kad nustačius servitutą jis prarastų dalį išmokų už naudmenas, taip pat, būtų leidžiama važinėti per jo protėvių žemę, kuri jam yra brangi, ir kurią planuoja palikti savo vaikams.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Parodė, kad E. B. yra jo motina, ir ankstesnė žemės sklypo savininkė. Iš motinos jam buvo žinoma, kad atsirado nauji kaimynai L., kad vyksta kalbos dėl kelio. Jis asmeniškai įsitraukė į bylą tik po to, kai jo motiną 2024 metais padavė į teismą, kaip atsakovę. Pažymi, kad jokių raštu išdėstytų pasiūlymų dėl servituto iš ieškovės pusės jo motina E. B. nėra gavusi. Tarp jo motinos E. B. ir dėdžių (tarp kurių ir S. U.) yra susitarimas, kad ji bendrai deklaruoja žemės ūkio naudmenas, organizuoja laukų nušienavimą, o kai gauna išmokas iš NMA, jas padalina visiems, atėmusi laukų priežiūros kaštus. Tų išmokų plius minus visi savininkai gauna vienodai, nes sklypai iš esmės vienodi pagal savo plotus. Parodo, kad yra deklaruojamas visas jo žemės sklypo plotas. Dėl servituto nustatymo jis netektų maždaug 1/10 dalies žemės sklypo ploto, taip pat, būtų pažeistas jos sklypo vientisumas ir sklypas taptų tranzitiniu. Negali atsakyti, kiek sumažėtų išmokos iš NMA dydis, jei būtų nustatytas servitutas. Taip pat, nežino, kiek sumažėtų jo žemės sklypo priežiūros kaštai, bet mano, kad nežymiai. Parodo, kad nėra suinteresuotas, kad jo žemės sklypas turėtų oficialų privažiavimą. Šiai dienai jis pats į žemės sklypą patenka pėsčiomis, o žemės ūkio technika gali privažiuoti per aplinkinius žemės sklypus. Ateityje planuoja savo sklype vykdyti žemės ūkio veiklą, pažymi, kad čia jo protėvių žemė, kurią jis nori išsaugoti. Supranta, kad servitutas gali būti nustatytas prieš jo valią. Mano, kad tokiu atveju jam priklausytų ne mažiau, kaip 3000 Eur kompensacija iš ieškovės.

Teismo posėdžio metu atsakovo R. B. atstovė I. B. prašė atmesti patikslintą ieškinį atsakovo R. B. atžvilgiu ir nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų. Tuo atveju, jei teismas visgi nutartų ieškinį R. B. atžvilgiu tenkinti, prašė nustatyti kelio servituto vietą pagal matininkės O. B. parengtą 2022-12-14 servituto nustatymo planą, kuriame servituto vieta numatyta arčiau rajoninio kelio. Parodė, kad ieškovė siekdama kelio servituto nustatymo siekia išimtinai savo patogumo ir kuo mažiaus išlaidų. Ieškovė rimtai net nesvarsto atsakovų P. savanoriškai duodamos vietos „lanku aplink sodybą“, nors pagal servituto plotą, kurio nori per atsakovų S. U. ir R. B. žemę, P. siūlomas variantas pagal plotą ne daug ką didesnis. Pažymėjo, kad ieškovė pirkdama sklypą nebuvo rūpestinga ir nesidomėjo ar sklypas turi privažiavimą, o su kaimynais dėl privažiavimo tarėsi nepakankamai. E. B., net nebuvo teikiami konkretūs servituto planai. Parodė, kad dėl servituto nustatymo R. B. patirtų didelių nuostolių, nes beveik dešimtadalį jo žemės ūkio paskirties sklypo užimtų servitutas, už kurį, beje, ieškovė siūlo neadekvačiai mažą kompensaciją. Pažymėjo, kad R. B. nereikia nei servituto per savo žemės sklypą, nei nuovažos į savo žemės sklypą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad yra ieškovės J. L. sutuoktinis. Prieš įsigyjant žemės sklypą, net nekilo minčių, kad sklypas gali neturėti privažiavimo. Prieš perkant žemės sklypą buvo nuvykę pas Utenos vyriausiąjį architektą ir domėjosi apie ūkininko sodybos statybą, dėl nuovažos į sklypą nesiteiravo. Kai pradėjo daryti kaimo sodybos projektą ir reikėjo derinti su institucijomis, tada Kelių direkcija pasakė, kad nėra galimybės įrengti nuvažiavimo nuo rajoninio kelio į jų sklypą. Tada pradėjo kalbėtis su kaimynais dėl kelio servituto. Iš pradžių kalbėjosi su E. B.. Skambino E. B. telefonu 4-5 kartus. Tai buvo 2022 metų gruodžio mėnesis. Už arą siūlė 100 Eur, ten buvo virš 6 arų servituto plotas, todėl kompensacijos suma gautųsi virš 600 Eur. Nesakė E. B., kad prašo neterminuoto servituto, kadangi patys nežinojo, kad toks servitutas būna. Taip pat, E. B. siuntė Kelių direkcijos nutarimą el. paštu, ar siuntė E. B. ir servituto planą nebepamena. E. B. nesutiko su servitutu. 2022 metų gruodžio mėnesį skambino ir S. U., kuris sakė, kad leistų laikinai privažiuoti per savo sklypą, bet su servituto nustatymu nesutiko. Tada skambino kitam kaimynui E. P., kuriam irgi siūlė už servitutą 100 Eur už arą. Su E. P. susitarti irgi nepavyko, todėl teko kreiptis į teismą. Parodo, kad savo žemės sklype planuoja įrengti ūkininko sodybą ir pasistatyti namą. Geriausias privažiavimas būtų per P. sklypą. Privažiavimas per P. sklypą „lanku“ labai bangus gaunasi, nes gaunasi ilgas atstumas įrengti kelią, be to, žiemą tokį ilgą kelią prižiūrėti būtų sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad egzistuoja būtinosios sąlygos kelio servituto nustatymui, kadangi šalys nesutaria, o ieškovė nesant galimybės įrengti tiesioginės nuovažos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, į savo žemės sklypą galėtų patekti tik per jau esančias nuovažas ir atsakovų S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. žemės sklypą arba per atsakovams R. B. ir S. U. priklausančius žemės sklypus.

Šioje byloje teismas papildomai iš VĮ „Registrų centras“ išsireikalavo ieškovės ir atsakovų R. B. ir S. U. žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų medžiagą ir pagrindinio žemės sklypo (kurį padalijus atsirado ieškovės ir atsakovų R. B. ir S. U. žemės sklypai) kadastrinių matavimų bylos medžiagą. Be to, ieškovė pagal teismo įpareigojimą pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį, taip pat, duomenis apie medžių kirtimo poreikį servituto vietoje bei duomenis apie kelio įrengimo išlaidas. Atsakovai pagal teismo siūlymą pateikė duomenis apie jiems priklausančių žemės sklypų vertę ir būsimus nuostolius ryšium su servituto nustatymu. Taip pat, buvo surengtas išvažiuojamasis parengiamasis teismo posėdis, kurio metu buvo apžiūrėta vietovė. Atsakovai parodė savo žemės sklypų vietas, per kurias ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, taip pat, buvo apžiūrėtas ir ieškovei priklausantis žemės sklypas. Atsakovai S. P. ir E. P. papildomai parodė savo žemės sklypo vietą, kur sutiktų duoti privažiavimą prie ieškovės sklypo (lanku aplink sodybą), jei pavyktų susitarti dėl kompensacijos dydžio. Teismas siūlė ieškovei įvertinti poreikį reikšti alternatyvų reikalavimą minėtiems atsakovams ir dėl kitos kelio servituto vietos (kurią parodė atsakovai S. P. ir E. P.). Buvo apžiūrėta ir S. U. žemės sklype esanti kelio perlaida bei pamatuotas vamzdžio skersmuo (30 cm.). Visi aptarti veiksmai buvo atlikti su tikslu teismui visapusiškai išsiaiškinti faktines bylos aplinkybes, pabandyti šalis sutaikyti, o priimant teismo sprendimą nustatyti tinkamiausią kelio servituto vietą ir teisingas kompensacijas už servitutą.

Pažymėtina, kad nagrinėjant šią bylą taip pat buvo svarstomi ir kiti variantai, kaip ieškovė galėtų patektų į savo žemės sklypą. Atsakovas S. U. nurodė, kad yra pasirengęs oficialiai atsisakyti nuovažos į savo žemės sklypą. Tokiu atveju pagal reikalavimus, keliamus atstumams tarp nuovažų, galėtų būti įrengta nauja nuovaža nuo kelio į R. B. žemės sklypą, per kurią ieškovė ir galėtų patekti į savo žemės sklypą. Šiuo atveju būtų suvaržomos tik vieno žemės sklypo savininko (R. B.) teisės. Atsakovas R. B. nesutiko su tokiu S. U. pasiūlymu. Atsakovai S. P. ir E. P. nurodė, kad sutiktų duoti privažiavimą prie ieškovės sklypo (lanku aplink sodybą), jei pavyktų susitarti dėl kompensacijos dydžio. Atsakovai buvo suderinę su ieškove servituto vietą (238 m. ilgio, 952 kv. m ploto, įrengimo kaina sudarytų 12604,09 Eur, saugotinų želdinių, ar želdinių, kuriems būtų reikalingas leidimas pašalinti, kirsti nereikėtų), tačiau šalims nepavyko susitarti dėl kompensacijos dydžio.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad 2004 metais U. šeimai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į penkis žemės sklypus. Teismo posėdžio metu atsakovas S. U. patvirtino, kad žemės sklypas buvo padalintas tarp šeimos narių, t. y., brolių ir seserų. Iš VĮ „Registrų centras“ teismui 2024-11-15 pateiktos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų medžiagos matyti, kad buvo suformuotas atskiras žemės sklypas aplink U. šeimos sodybą, turintis nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas S. U. turi nuosavybės dalį. Sekantis atidalintas žemės sklypas, kaip 2024-11-07 parengiamojo posėdžio metu nurodė atsakovas S. U., šiuo metu priklauso S. U. brolio sūnui. Pagal žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 metų atidalijimo projektą toliau eilės tvarka rikiuojasi žemės sklypai, kurie šiuo metu priklauso S. U., R. B. ir ieškovei J. L.. Nuovaža nuo rajoninio kelio pagal 2004 metų atidalijimo projektą yra numatyta tik į S. U. žemės sklypą ir yra įforminta kelio servitutu vedančiu iki elektros pastotės, o kitiems žemės sklypams servitutiniai privažiavimai nėra suprojektuoti. Taip pat, matyti, kad iš penkių atidalintų žemės sklypų, vienintelis sodybos žemės sklypas yra projektuojamas, kaip „kitos paskirties“, o likę žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad juose yra užfiksuota S. U. ir R. B. žemės sklypų istorinė kilmė, t. y., žemės sklypai gauti padalijus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, išrašuose yra nurodyti šie nuosavybės teisės įregistravimo pagrindai: 2003-07-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, 2004-08-02 Apskrities viršininko įsakymas ir 2004-10-05 susitarimas.

Teismo įsitikinimu aptarti duomenys paaiškina, kodėl padalijus žemės sklypą į penkis sklypus trims žemės sklypams servitutiniai privažiavimai nebuvo suprojektuoti. Pati žemės sklypų paskirtis (žemės ūkio) suponuoja, kad į juos nėra reikalingas nuolatinis atvykimas (priešingai nei į namų valdą ar kitą gyvenamosios paskirties žemės sklypą), kadangi žemės ūkio veikla vyksta tam tikrais ciklais ir pasibaigus vienam ciklui (pavyzdžiui, šienapjūtei) iki sekančio žemės sklypas paliekamas ramybei. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad minėti žemės sklypai buvo vienos šeimos narių nuosavybė, todėl laisvas patekimas į juos per kitų šeimos narių žemės sklypus laikytinas savaime suprantamu dalyku. Tokias teismo išvadas patvirtina ir faktas, kad 2004 metais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėtojai pagal įstatymą (S. U., V. Š., E. V. ir E. B.) susitarė būtent dėl tokio žemės sklypo atidalijimo projekto, kas rodo buvus išties jų gerus santykius, kadangi priešingu atveju nuosavybės teisės įregistravimo pagrindo (2004-10-05 susitarimo) nebūtų buvę. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu nustatyta aplinkybė, kad S. U. ir E. B. (dabar R. B.) ir dar vieno giminaičio A. U. žemės sklypų naudmenos ilgą laiką iki dabar deklaruojamos kartu, patvirtina, kad giminaičių santykiai tebėra geri.

Teismo sprendime išdėstytos aplinkybės apie U. šeimos žemės sklypo padalinimą 2004 metais yra labai reikšmingos. Visų pirma jos rodo, kad 2004 metais žemės sklypo padalinimo projekte servitutiniai privažiavimai prie naujai suformuotų žemės sklypų galėjo būti įrengti tik dviem būdais. Pirmuoju būdu, 2004 metais galimai buvo leidžiama projektuoti tiesiogines nuovažas nuo kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)į kiekvieną žemės sklypą. Antruoju būdu, 2004 metais (ir šiuo metu) nebuvo galimybės rengiant žemės sklypo padalijimo projektą administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą per kaimyninius privačius žemės sklypus. Iš to seka išvada, kad rengiant žemės sklypo padalijimo projektą 2004 metais servitutiniai privažiavimai prie naujai suformuotų žemės sklypų galėjo būti projektuojami tik per kitus atidalintus žemės sklypus. Taigi, prieš žemės sklypo, kuris tuo metu priklausė E. V. (šiuo metu žemės sklypas priklauso ieškovei J. L.) galimai galėjo būti suprojektuota tiesioginė nuovaža nuo kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), o to padaryti dėl kokių nors priežasčių negalint, servitutinis privažiavimas vienareikšmiškai turėjo būti projektuojamas per kitus naujai suformuotus (atidalintus) žemės sklypus (t. y., per R. B., S. U., o prireikus iki pat U. šeimos sodybos, kuri turi nuovažą nuo seno). Servitutinis privažiavimas per kaimyninį P. šeimos žemės sklypą tuo metu (kaip ir dabar) galėjo būti projektuojamas tik sutartinio servituto pagrindu. Taip pat, yra svarbu tai, kad 2004 metais nustačius servitutinį privažiavimą prie E. V. žemės sklypo, servitutas būtų išlikęs iki šių dienų, ir leistų dabartinei sklypo savininkei J. L. be apribojimų pateikti į žemės sklypą (CK.4.111 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šioje byloje prioritetą teikia servituto nustatymui per atsakovų P. šeimai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovė prašo 426 kv. m ploto servitutinio kelio, kuris vietovėje eina per atsakovų P. šeimos sodybos kiemą. Pagal ieškovės pateiktus duomenis kelio įrengimo kaina šiuo atveju sudarytų 7741,52 Eur ir reikėtų pašalinti 5 egles, kurios auga ant sklypų ribos po elektros linija. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad P. šeimos sodyba yra sena, bet gyvenama ir prižiūrėta. Šią sodybą nuo kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)skiria ganėtinai brandžių ir tankiai susodintų medžių eilė, kuri sodybą užstoja nuo kelio. Tokiu būdu nuo kelio iki sodybos namo, kurio paradinė dalis (veranda) yra į kelio pusę, yra sukuriama nedidelė privati erdvė. Sodybos šeimininkai šią sodybos vietą išnaudoja ten įrengdami pievutę (veją) bei pasodindami tam tikrus želdinius. Vietovėje servituto vieta per P. šeimos sodybos kiemą eitų nedideliu atstumu nuo gyvenamojo namo, kas reiškia, jog faktiškai nelieka realių galimybių želdinių pagalba susikurti dar vieną privačią erdvę, kuri namą ir likusią sodybos teritoriją natūraliai atribotų nuo servitutinio kelio. Taip pat, teismas yra linkęs visiškai pritarti atsakovų nuosekliai dėstomiems argumentais dėl triukšmo, taršos ir nesaugumo atsiradimo ryšium su nustatomu kelio servitutu. Teismo vertinimu, aptartomis aplinkybėmis servituto nustatymas nuolat pažeistų atsakovų P. šeimos privatumą ir būtų neproporcingas bei neterminuotas jų teisių suvaržymas. Taigi, nors ieškovei kelio servitutas per atsakovų P. šeimos sodybos kiemą yra pats patogiausias ir reikalaujantis mažiausiai kelio įrengimo išlaidų, teismas dėl aukščiau aptartų aplinkybių ieškovės ieškinį šioje dalyje atmeta.

Alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo nustatyti 189 kv. m ploto servitutą per atsakovo S. U. žemės sklypą ir 319 kv. m ploto servitutą per atsakovo R. B. žemės sklypą. Išvažiuojamojo posėdžio metu teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad nuovaža nuo kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)į atsakovo S. U. žemės sklypą yra geros būklės. S. U. žemės sklype esanti kelio perlaida ties kuria kelias pagal šiuos atsakovus dėl patvinusio upelio rudenį ir pavasarį neva yra nepravažiuojamas, taip pat, laikytina geros būklės. Teismas apžiūros metu nenustatė jokių kelio perlaidos pažeidimo požymių. Pats perlaidos vamzdžio skersmuo (30 cm.), imant domėn, kad kelias nutiestas iki elektros pastotės kur prireiktus turi privažiuoti spec. transportas, laikytinas tinkamu. Vėlyvą rudenį (2024-11-29) buvo matyti, kad toje vietoje yra išdžiūvęs ravas, o ne nuolat tekantis upelis. Aplink augantys medžiai yra lapuočiai (daugiausia klevai), kurie tuo metu buvo numetę lapus. Taigi, vienintelis dalykas, kuris galėtų padaryti tą vietą nepravažiuojama pavasario ar rudens laikotarpiu dėl vandens, yra kelio perlaidos nepriežiūra. Teismo vertinimu, didelis kiekis medžių lapų išties gali užkišti perlaidą, dėl ko ta kelio vieta gali būti laikinai apsemta, tačiau ši apsėmimo priežastis yra lengvai pašalinama ir nesudaro esminių kliūčių kelio naudojimui. Pagal ieškovės pateiktus duomenis kelio įrengimo atsakovo S. U. žemės sklype kaina sudarytų 3407,19 Eur, o atsakovo R. B. žemės sklype kelio įrengimo kaina sudarytų 6758,20 Eur. Saugotinų želdinių, ar želdinių, kuriems būtų reikalingas leidimas pašalinti, įrenginėjant kelią atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypuose kirsti nereikėtų. Kaip jau buvo minėta atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl juose jokių pastatų nėra ir jokie pastatai negali būti statomi. Iš to išplaukia, kad atsakovų reiškiamas argumentas dėl jų privatumo pažeidimo ryšium su servituto nustatymu yra labiau deklaratyvus, imant domėn, kad abiejų atsakovų gyvenamoji vieta išvis yra kitur. Taip pat, kaip deklaratyvus yra atmestinas ir abiejų atsakovų argumentas, kad servituto nustatymo atveju į servitutinį kelią pretenduotų ir gretimų sklypų, kurie neturi privažiavimo, savininkai (sklypai taptų tranzitiniai), nes byloje duomenų apie tokias pretenzijas atsakovams nėra.

Aukščiau teismo sprendime jau išdėstytų aplinkybių visuma, teismui duoda pagrindą nuspręsti, kad su kelio servituto nustatymu susijusius savininko teisių apribojimus turi patirti atsakovai S. U. ir R. B.. Teismo įsitikinimu, būtent atsakovas S. U., asmeniškai dalyvavęs 2004 metais žemės sklypo padalinimo procese, nuo tada turintis nuosavybės teise atidalintą žemės sklypą bei savo išreikšta valia prisidėjęs prie to, kad ne visi atidalinti žemės sklypai turi privažiavimą, bei pirminės atsakovės E. B. sūnus - R. B. (jam žemės sklypas bylos nagrinėjimo metu buvo padovanotas), turi patirti nuosavybės teisės apribojimą per kelio servituto nustatymą. Pažymėtina, kad teismas negali tenkinti atsakovo R. B. prašymo nustatyti servitutą pagal 2022 metais parengtą planą, kadangi šios kategorijos bylose teismas priimdamas sprendimą negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Teismas, įvertinęs išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, neteikė siūlymo ieškovei reikšti reikalavimą atsakovams R. B. ir S. U. pagal 2022 metais parengus kelio servituto planus. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo matyti, kad vietovėje kelias per atsakovams R. B. ir S. U. priklausančius žemės sklypus pagal 2022 metų servituto planus eitų į kalną per medžiais apaugusią vietovę, kur dalis kirstinų medžių (klevai, ąžuolai, uosiai) yra brandūs, vertingi ir saugotini. Ryšium su tuo bei įvertinus galimas kelio įrengimo išlaidas, kai yra duomenys, kokios yra kelio įrengimo išlaidos sąlyginai lygia ir faktiškai be medžių vietove, teismas ir vėliau nematė poreikio siūlyti ieškovei šį variantą. Esant aptartų aplinkybių visumai, alternatyvus ieškinio reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo per atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypus yra tenkintinas.

Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Šioje byloje ieškovės už servituto nustatymą atsakovams siūlomas kompensacijos dydis yra paskaičiuotas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Metodika. Teismui nagrinėjančiam civilinę bylą dėl servituto nustatymo ši Metodika nėra privaloma, kadangi ji nustato kompensacijos apskaičiavimą už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu arba už naudojimąsi žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinių sandoriu nustatytu žemės servitutu. Teismo įsitikinimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ieškovei nepavyko susitarti su kažkuriais iš atsakovų dėl kelio servituto, yra tai, kad ieškovės siūlomi kompensacijų dydžiai už servitutą buvo neadekvatūs būsimiems tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovams S. U. ir R. B. priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Atsakovui R. B. priklausančio žemės sklypo plotas yra 1,3561 ha, iš kurių 1,3221 ha yra žemės ūkio naudmenos, o 0,0340 ha miško žemės plotas. Atsakovui S. U. priklausančio žemės sklypo plotas yra 1,3561 ha, iš kurių 1,1314 ha yra žemės ūkio naudmenos, o 0,1222 ha miško žemės plotas. Atsakovas R. B. 2025-01-27 raštu pateikė teismui įrodymus, kad jo motina E. B. iki 2024 metų bendrai deklaruodavo žemės ūkio naudmenas sau ir gretimų žemės sklypų savininkams S. U. bei A. U.. Pagal banko sąskaitų išrašus E. B. 2023 metais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo 695,06 Eur, o 2024 metais 856,09 Eur išmokų. Teismo posėdžio atsakovai S. U. ir R. B. patvirtino šias aplinkybes. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas yra linkęs tikėti, kad atsakovai iš žemės ūkio naudmenų deklaravimo tikrai gali kasmet gauti pajamų, kurios pasak S. U. yra nuo 150 iki 200 Eur. Iš to seka, kad servituto nustatymas sumažins atsakovų gaunamas pajamas iš žemės ūkio naudmenų deklaravimo, kadangi ryšium su tuo turėtų būti mažinami deklaruojami naudmenų plotai. Pažymėtina, kad nėra svarbu, jog byloje nėra tikslių duomenų apie S. U. ir R. B. deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus. Teismas pažymi, kad kompensacijos dydis už servitutą nėra apskaičiuojamas vien pagal deklaruojamą žemės ūkio naudmenų plotą ar iš to gaunamų pajamų (išmokų) dydį. Šiuo atveju teisinę reikšmę daugiau turi pačios aplinkybės, t. y., kad žemės ūkio naudmenos yra deklaruojamos ir kad tai leidžia asmeniui gauti pajamas, kadangi tokiu būdu atsiranda vienas iš daugelio kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad servituto nustatymas žemės savininkams sukelia ir kitokio pobūdžio nuostolius, nes jie tam tikrame žemės sklypo plote neterminuotai netenka galimybės patys vykdyti žemės ūkio veiklą (pavyzdžiui, sėti, sodinti ir t.t.), ir iš to gauti pajamų ar užauginti natūralią produkciją savo vartojimo poreikiams.

Atsakovai S. U. ir R. B. nepateikė duomenų apie savo žemės sklypų rinkos vertę, tačiau kiti byloje esantys duomenys teismui atrodo reikšmingi nustatant atsakovų žemės sklypų rinkos vertę. Kitų bylos atsakovų atstovė adv. J. M. – D. 2025-02-04 pateikė raštinius paaiškinimus apie savo atstovaujamų atsakovų žemės sklypo vertę, kurie yra pagrįsti realių toje vietovėje įvykusių žemės pardavimo sandorių duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neatskleidė teismui sumos, už kurią 2021 metais įsigijo savo 1,3561 ha ploto žemės sklypą, tačiau iš teismui pateikto Nacionalinės žemės tarnybos 2021-01-21 rašto, kuriuo atsakovei G.V. P. buvo siūloma pirkti žemės sklypą matyti, kad šį sklypą buvo siūloma pirkti už 7500 Eur. Įvertinus tai, kad šalimais esančių atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypų plotai yra tokie patys, kaip ieškovės, teismo įsitikinimu atsakovų S. U. ir R. B. žemės sklypų rinkos vertė yra ne mažiau 7500 Eur, o tikėtina ir didesnė, nes nekilnojamojo turto kainos nuo to laiko tik kilo.

Teismo vertinimu, atsakovui R. B. priklauso kiek didesnė kompensacija už servitutą, nei atsakovui S. U., kadangi servituto vieta nulemia jo žemės sklypo padalijimą į dvi dalis, be to, servituto plotas jo sklype yra didesnis, nei atsakovo S. U. žemės sklype. Kita vertus, teismas nemato pagrindo nustatyti šiems savininkams ženkliai skirtingo dydžio kompensacijų, kadangi atsakovo R. B. žemės sklypas, kaip neturintis privažiavimo, laikytinas mažiau vertingu, nei atsakovo S. U. žemės sklypas, kuris privažiavimą turi. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas atsižvelgia ir į ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė 2025-03-03 prašyme teismui nurodo, kad kartu su sutuoktiniu gyvena Airijoje nuomojamame būste, įsiskolinimų neturi, nuosavybės teise nekilnojamojo turto nevaldo. Pasak ieškovės savo banko sąskaitoje ji turi 4249,92 Eur piniginių lėšų, šeima turi dvi transporto priemones, sutuoktinio darbo užmokestis per mėnesį yra 1800,08 Eur atskaičius mokesčius. Teismo įsitikinimu, ieškovės pateikti duomenys neatskleidžia tikrosios jos turtinės padėties. Tokią išvadą teismas daro, kadangi vien byloje esantys duomenys apie ieškovės sumokėtas sumas savo atstovui patvirtina, kad ieškovė geba generuoti gan dideles pajamas, o ieškovės ir jos sutuoktinio planai statyti ūkininko sodybą leidžia teigti, kad ieškovė turi numačiusi ir savo planų finansavimo šaltinį, imant domėn, kad pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis vien kelio įrengimas pačiu priimtiniausiu būdu (per atsakovų P. žemės sklypą) pareikalautų 7741,52 Eur išlaidų. Teismas, įvertinęs visas aukščiau išvardintas aplinkybes, atsižvelgęs į prašomo nustatyti servituto pobūdį, suvaržymus bei nuostolius, kurie tenka tarnaujančiųjų daiktų savininkams, sprendžia, jog atsakovo R. B. nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija yra 2500 Eur, o atsakovo S. U. nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija yra 2000 Eur.

Tenkinus alternatyvųjį patikslinto ieškinio reikalavimą, ieškovei J. L. lieka jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant pirmą kartą apylinkės teisme ir po to vykusiame apeliaciniame procese. Atsakovus S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. atstovauja atstovė adv. J. M. – D., tačiau advokatės teisinės pagalbos išlaidos buvo apmokamos S. P.. Taigi, ieškovė J. L. privalo atlyginti atsakovui S. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmą kartą apylinkės teisme ir po to vykusiame apeliaciniame procese. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmojo proceso metu atsakovas S. P. iš viso patyrė 1600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Antrojo proceso metu, t. y., šioje byloje atsakovas S. P. iš viso patyrė 1600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias irgi turi atlyginti ieškovė J. L., kadangi patikslinto ieškinio reikalavimas atsakovams S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. yra atmestas. Bendra adv. J. M. – D. minėtiems atsakovams suteiktų teisinių paslaugų vertė (teisinės pagalbos išlaidos) yra 3200 Eur. Teismo vertinimu tokio dydžio teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį, ginčo sudėtingumą bei atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl jos yra atlygintinos. Pažymėtina, kad teismas nemato pagrindo mažinti šių išlaidų dėl to, kad advokatė J. M. – D. dalyvavo dviejuose procesuose ir turi įdirbį šioje byloje, nes aukštos profesinės kvalifikacijos advokatės teisinės pagalbos išlaidos ir taip yra žymiai mažesnės, lyginant su ieškovei suteiktomis advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidomis.

Už patikslintą ieškinio reikalavimą nukreiptą į atsakovus R. B. ir S. U. ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Ieškovė naudojosi adv. pad. L. Z. teikiama teisine pagalba, kurios išlaidos yra 2650 Eur. Ieškovės atstovas parengė patikslintą ieškinį, atskirais prašymais teikė rašytinius įrodymus bei dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Spręsdamas dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas įvertina ir aplinkybę, kad adv. pad. L. Z. teikė ieškovei teisinę pagalbą ir bylą nagrinėjant pirmą kartą apylinkės teisme. Iš civilinėje byloje Nr. e2-100-356/2024 esančio adv. pad. L. Z. 2024-01-12 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo matyti, kad ieškinio parengimas yra įvertintas 650 Eur. Adv. pad. L. Z. 2025-04-02 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad patikslinto ieškinio parengimas yra įvertintas 950 Eur. Sulyginus civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio turinį yra akivaizdu, kad patikslintas ieškinys yra parengtas pradinio ieškinio pagrindu, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jį parengusio advokato padėjėjo (jau turinčio įdirbį šioje byloje) laiko ir kitų resursų sąnaudos negalėjo viršyti pradinio ieškinio parengimo sąnaudų, kai ieškinys buvo kuriamas nuo pradžių, kaip originalus procesinis dokumentas. Dėl to, teismas patikslinto ieškinio, kurį parengė advokato padėjėjas, parengimo sąnaudas vertina tik ta suma, kuri viršija pradinio ieškinio parengimo kaštus, t. y., 300 Eur (950-650). Pažymėtina ir tai, kad 2025-02-04 teismo posėdis, kuris buvo atidėtas dėl priežasčių susijusių su ieškovės atstovo nepasirengimu bylos nagrinėjimui iš esmės, yra įvertintas 50 Eur (žr. 2025-04-02 prašymą). Teismo vertinimu šios išlaidos yra pagrįstos, kadangi net atidėjus posėdį buvo tam tikra nauda procesui, nes įvyko šalių derybos dėl taikaus ginčo sprendimo. Iš to kas išdėstyta, teismas tinkama ieškovei atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma laiko 2110 Eur (110 Eur žyminis mokestis ir 2000 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).

Nors ieškovės reikalavimas atsakovų R. B. ir S. U. atžvilgiu šioje byloje yra patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovų teisė į nuosavybę ir jiems ieškovų nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovai netektų didelės dalies jiems teismo priteistų kompensacijų už ieškovų naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jų nuosavybės teisės suvaržymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus ir tai, jog ieškovė nedėjo pakankamai pastangų išspręsti ginčą taikiai, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šios nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovų R. B. ir S. U. lygiomis dalimis priteistina pusė aukščiau aptartų bylinėjimosi išlaidų sumos – 1055 Eur.

Bylą nagrinėjant pirmą kartą apylinkės teisme susidarė 49,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi patikslinto ieškinio reikalavimas atsakovams S. P., E. P., J. L. ir G.V. P. yra atmestas šias išlaidas valstybei privalo padengti ieškovė (CPK 93, 96 straipsniai). Tenkinus alternatyvųjį patikslinto ieškinio reikalavimą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šioje byloje (31,72 Eur) lygiomis dalimis turi padengti atsakovai R. B. ir S. U..

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis), 189 kv. m ploto servitutą ir žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis), 319 kv. m ploto servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal UAB „Sklypo planas“ matininkės O. B. 2024-08-02 parengtus servituto nustatymo planus, išmokant atsakovo S. U., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2000 Eur ir atsakovo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2500 Eur dydžio vienkartines kompensacijas dėl kelio servituto nustatymo.

Priteisti atsakovui S. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės J. L., gim. (duomenys neskelbtini), 3200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti ieškovei J. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), 527,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei J. L., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. U., gim. (duomenys neskelbtini), 527,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752) 49,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752) 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš atsakovo S. U., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752) 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėjas Raimundas Rakauskas