Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
1-1803-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14975-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1803-946/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14975-2018 -0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 24 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2018 m. kovo mėn. 31 d., apie 18.20 val., Gedimino g., ties pastatu Nr. 14A, Kaišiadorių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio, vairavo E. G. priklausantį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis A. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažino visiškai. Parodė, kad 2018-03-31 kartu su draugu Ž. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Nuo ryto kartu išgėrė apie 1 l. talpos brendžio butelį ir apie 4 skardines alaus, 0,5 l. talpos. Dienos metu visą laiką vairavo draugo automobilį "Opel Vectra". Kiek jam yra žinoma, šis automobilis registruotas draugo Ž. G. mamos vardu, tačiau automobilio naudotojas yra jo draugas. Šiuo automobiliu važiavo į įvairias vietas Kaišiadorių mieste, kai galiausiai apie 12:00 val. kartu su Ž. G. atvažiavo į šalia Kaišiadorių geležinkelio stoties esančius slaugos namus, aplankyti ten gyvenantį jo tėvą. Svečiuodamiesi pas draugo tėvą, ten taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Pasisvečiavę apie 18:00 val. nusprendė važiuoti pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jis vėl sėdo už draugo automobilio "Opel Vectra" vairo ir nuo slaugos namų važiavo link savo namų, kai ties Gedimino g. 14A namu, Kaišiadoryse, pastebėjo, kad jo vairuojamą automobilį stabdo policijos tarnybinis automobilis su įjungtais specialiais švyturėliais. Jo draugas Ž. tuo metu ant keleivio sėdynės jau miegojo. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti dokumentus ir vėliau alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Automobilį vairavo dar ir neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, tiksliau, šios teisės niekada ir nebuvo įgijęs. Dėl tokio savo poelgio gailisi. (b. l. 50-51, 56)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Liudytoja E. G. parodė, kad turi savo vardu registruotą automobilį "Opel Vectra", valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo dažniausiai naudojasi jos sūnus Ž. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus atvyko pas ją š. m. kovo 30 dieną, vėliau išvažiavo. Sakė, kad važiuoja pas draugus į Kaišiadoris ir kad namo pas ją nakvoti negrįš. Ji tik apklausos dieną iš sūnaus sužinojusi, kad jos automobilis yra uždarytas policijos aikštelėje, nes jį vairavo kažkoks sūnaus neblaivus draugas. (b. l. 12)

Liudytojas Ž. G. parodė, kad š. m. kovo 30 dieną atvažiavo pas savo draugą A. K., gyvenantį Kaišiadorių m., tikslaus adreso nežino. Jis atvažiavo su savo mamos E. G. vardu registruotu automobiliu "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pas A. buvo dviese ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pas jį liko ir nakvoti. Š. m. kovo 31 d. jis su A. taip pat gėrė, kai baigėsi gėrimai, jau po pietų, tikslaus laiko nežino, nes buvo neblaivus, sugalvojo nuvažiuoti į miestą ir dar nusipirkti alkoholio. Kadangi buvo stipriai apgirtęs, jis atsisakė vairuoti automobilį "Opel", todėl už vairo sėdo A., nors jis irgi buvo neblaivus. Kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo nežinojo. Jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Prisimena, kad jie buvo nuvažiavę iki jo tėvo, kuris gyvena Kaišiadorių nakvynės namuose, po to važiavo atgal ir dar buvo užsukę į naktinę parduotuvę "Pasagėlė", prie geležinkelio. Ten juos sustabdė policijos pareigūnai, patikrino jų girtumus. Su jais buvo dar trečiasis asmuo, vaikinas, kurio nepažįsta ir net neprisimena, kaip jis atsidūrė jų automobilyje. A. K. pareigūnai išsivežė, automobilį uždarė į aikštelę. (b. l. 14)

Liudytojas A. N. parodė, kad š. m. kovo 31 dieną, apie 18 val., tikslaus laiko nepamena, jam būnant prie parduotuvės "Norfa", esančios Maironio gatvėje, Kaišiadorių m., sutiko savo pažįstamą A. K.. Jis buvo ne vienas, su kažkokiu draugu, kurio jis nepažįsta. Abu matėsi, kad yra išgėrę. Jis taip pat buvo truputį išgėręs. Matė, kad A. vairuoja automobilį "Opel", sidabrinės spalvos, todėl jo paprašė, kad jis jį pavežtų iki parduotuvės "Pasagėlė", esančios prie geležinkelio. A. sutiko ir sėdo už automobilio vairo, jo draugas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis įsėdo į galą. Kaip jam atrodo, tas automobilis, kurį vairavo A., buvo jo draugo. Jie visi trys ir atvažiavo prie parduotuvės "Pasagėlė", kur įsukus į parduotuvės aikštelę juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino visų trijų blaivumus, A. išsivežė, o jį paleido prieš tai užsirašę jo duomenis. (b. l. 17)

Liudytoja Karolina Sturonienė parodė, kad 2018 m. kovo 31 d. apie 18.20 val. jai dirbant kartu su Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Žydrūnu Šulskiu, pagal priemonių planą Nr. 20-IL-14452, Gedimino g. Kaišiadorių m., buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis „Opel Vectra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis įvažiavo į aikštelę, esančią prie parduotuvės „Pasagėlė“, adresu Gedimino g. 14A. Privažiavus prie minėto automobilio, jo viduje sėdėjo trys asmenys. Už automobilio vairo buvo rastas A. K., priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo Ž. G., o ant galinės sėdynės - A. N.. Kadangi nuo vairuotojo A. K. ir kitų asmenų, buvusių automobilio salone, sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo patikrinti alkotesteriu jų blaivumai ir vairuotojui nustatytas 1,67 promilių girtumas. Be to, A. K. paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė, kad jį yra praradęs. Patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad A. K. išvis neturi įgijęs teisės vairuoti. A. K. buvo pristatytas į Kaišiadorių ligoninę kraujo mėginiui paimti, o automobilis „Opel Vectra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. (b. l. 19)

Specialisto išvadoje Nr. T-A 3250/2018(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje rasta mažiausia koncentracija 1,86 promilės etilo alkoholio. (b. l. 67)

Iš VĮ "Regitra" registracijos liudijimo Nr. F 748755 kopijos matyti, kad automobilio "Opel Vectra", valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. G.. (b. l. 29)

Iš Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto matyti, kad naudoto automobilio "Opel Vectra" vidutinė rinkos vertė 2018-03-31 sudarė 690 eurų. (b. l. 21)

Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2018 m. kovo mėn. 31 d., apie 18.20 val., Gedimino g., ties pastatu Nr. 14A, Kaišiadorių m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio, vairavo E. G. priklausantį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. K. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijose numatyta bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio minimumui.

Teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jų dydis iš esmės atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, tik klaidingai apskaičiuotas vienu trečdaliu sumažintos galutinės skirtinos bausmės dydis (pareiškime nurodyta 75 MGL, kas atitinka ne vieną trečdalį, o vieną ketvirtadalį).

Tuo tarpu pagal įstatymą A. K. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta tik vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Sprendžiant dėl prokurorės pareiškime nurodyto konfiskuotino automobilio vertės pinigų sumos išieškojimo iš kaltininko pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant E. G. priklausantį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis, šią transporto priemonei pasinaudoti buvo paėmęs liudytojas Ž. G., kuris įvykio metu transporto priemonės nevairavo. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad A. K. naudojamos minėtos transporto priemonės, su kuria jis įvykdė tyčinį nusikaltimą, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, teismo įsitikinimu, nėra įmanomas. Akivaizdu, kad tokia situacija, jeigu automobilis nebūtų konfiskuotas, ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju A. K. nusikaltimo padarymo metu naudota transporto priemonė – "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. K. nusikalstamumui, minėta transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais, kaip minėta, nustatyta, kad įvykio metu transporto priemonė nuosavybės teise priklausė ne pačiam kaltininkui, o kitam asmeniui – E. G.. Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad šios transporto priemonės valdytoja E. G. nebuvo leidusi A. K. važiuoti nurodytu automobiliu. Tokiu atveju kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas netaikytinas. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti iš kaltininko A. K. konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš Kauno teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašto matyti, kad naudoto automobilio "Opel Vectra" vidutinė rinkos vertė 2018-03-31 sudarė 690 eurų. (b. l. 21)

Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad automobilio "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 690 eurų tai iš A. K. išieškotina atitinkamai transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, šiuo atveju tai 690 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 99 MGL minimalių gyvenimo lygių (MGL) (4950 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 66 MGL(3300 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyti, kad neatlikta bausmė pagal šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra 62 MGL (3100 Eur) bauda.

Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 1 (vienerius) metus (BK 68 straipsnis).

Išieškoti valstybės naudai iš A. K. įvykio metu jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 (šešis šimtus devyniasdešimt) eurų (BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys).

Automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintą E. G., palikti jai disponuoti savo nuožiūra.

Automobilio saugojimui ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas - 13,10 eurų (trylika eurų ir 10 centų) pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš A. K. valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. K. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis