- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- eCIK-371/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01055-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Algirdas Taminskas
- Ieškovas
- V. G.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2025 m. balandžio 8 d. paduotu ieškovo V. G. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2025 m. kovo 26 d. nutartimi Nr. DOK-1059 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Šalies argumentai
Ieškovo 2025 m. balandžio 8 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 1, 3 punkto reikalavimus, 18 straipsnyje nustatytą res judicata principą, todėl nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nesigilino į apeliacinio skundo argumentus, todėl šio pažeidimo neišnagrinėjo, taip pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024). Teismai, nutraukdami bylos dalį, paneigė ieškovo teisę išsiieškoti nuostolius, patirtus ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teismuose, nepagrįstai nurodydami, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022. Iki 2021 m. kovo 19 d. BPK normose nebuvo reglamentuojama išteisintojo teisė į proceso išlaidų atlyginimą ir jos realizavimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad baudžiamajame procese nenumačius išteisintajam galimybės dėl proceso išlaidų atlyginimo galimybės, įstatyme buvo padaryta spraga. Taigi reglamentavimo nebuvimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų. Kadangi baudžiamosios bylos Nr. 2K-43-387/2022 nagrinėjimo metu BPK 106 straipsnio pataisymai dar nebuvo padaryti, kasacinis teismas nutartyje Nr. 2K-43-387/2022 pateikė proceso teisės taisyklės išaiškinimą dėl išteisintojo ikiteisminio tyrimo ir bylą nagrinėjimo žemesnės instancijos teismuose metu turėtų procesinių išlaidų atlyginimo galimybių, pasisakydamas dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymo analogijos baudžiamojoje byloje. Taigi baudžiamojoje byloje kasacinis teismas, panaikindamas apkaltinamuosius nuosprendžius, priteisė proceso išlaidas, kurias išteisintasis patyrė baudžiamąją bylą nagrinėjant kasacine tvarka. Dėl proceso išlaidų, patirtų ikiteisminiame tyrime, baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacinis teismas nesprendė, nes ieškovas tokį prašymą pateikė pavėluotai. Tai reiškia, kad išteisinto asmens advokato prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo nagrinėtas.