Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-155/2010

Teisejas Olegas Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2;

1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4; 1.1.8.2; 1.1.9.6;

1.2.14.9; 1.2.29.1; 2.1.7.1; 2.1.7.3;

2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.5; 2.4.7.

2010 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios A. K.-G. gynejo apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K.-G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. atimant teise dirbti valstybes tarnyboje trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. atimant teise dirbti valstybes tarnyboje trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. keturiasdešimties MGL dydžio, t. y. 5200,00 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 6 d., paskirtosios bausmes už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. subendrintos apemimo budu ir subendrinta bausme paskirta keturiasdešimties MGL dydžio, t. y. 5200,00 Lt bauda. Ši bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 6 d., visiško bausmiu sudejimo budu subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. padaryma ir galutine bausme nuteistajai paskirta keturiasdešimties MGL dydžio, t. y. 5200,00 Lt bauda ir teises dirbti valstybes tarnyboje trejiems metams atemimas.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. K.-G. nuteista už tai, kad, budama valstybes tarnautoja - Valstybines vaistu kontroles tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba) viršininke, turedama igaliojimus vadovauti Tarnybai, organizuoti jos darba bei budama atsakinga už Tarnybos veikla, piktnaudžiaudama tarnybine padetimi, veikdama viešosios imones „K“ mokykla interesais, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 10 dienos iki 2008 m. kovo 19 dienos, telefoniniu pokalbiu metu bei susitikimu Tarnybos patalpose, esanciose adresu Traku g. 9/1, Vilniuje, metu su VšI „K“ mokykla darbuotoju P. N., organizavusiu užsienio kalbu mokymo kursus, suderino anglu kalbos mokymo paslaugos pirkimo reikalavimus - kursu vieta, mokymosi trukme ir kursa, apgyvendinimo viešbutyje salygas, kaina bei kitus reikalavimus, kurie turejo buti organizuojami pagal 2008 m. sausio 15 diena Tarnyboje patvirtinta personalo mokymo plana. 2008 metu vasario menesi Tarnybos personalo skyriaus vyriausiajai specialistei I. G. užpildžius paraiška viešajam pirkimui del anglu kalbos mokymo organizavimo, ji, A. K.-G., pirkimo organizatoriumi paskyre sau pavaldu Tarnybos Ukio ir tiekimo skyriaus vyriausiaji specialista R. S., nurodydama jam šio konkurso klausimais bendrauti su P. N., nes su pastaruoju ji, jau buvo suderinusi konkurso salygas bei reikalavimus. R. S. 2008 m. kovo 21 diena gaves suinteresuotu imoniu tiekeju pasiulymus del anglu kalbos mokymo Jungtineje Karalysteje, žinodamas A. K.-G., suinteresuotuma, kad konkursa laimetu VšI „K“ mokykla, neorganizavo Tarnybos viešuju pirkimu komisijos posedžio, o tiekeju pasiulymus pateike A. K.-G.. Ta pacia diena dalyvaujant R. S., A. K.-G., žinodama, kad tiekeju pasiulymus turejo vertinti Viešuju pirkimu komisija, kuria pati, kaip Tarnybos viršininke sudare 2007 m. rugsejo 28 dienos isakymu Nr. 1A-1099 (su 2007 m. lapkricio 9 dienos pakeitimu vietoje D. R. irašant R. S.) „Del komisijos viešiesiems pirkimams organizuoti ir atlikti sudarymo“, Tarnyboje, savo darbo kabinete Nr. 103, nesilaikydama nustatytos tvarkos, atpleše vokus su pasiulymais del anglu kalbos mokymo Jungtineje Karalysteje. Pamaciusi, kad VšI „S“ pasiulyme kaina dviems asmenims yra 19 954,00 Lt, UAB „AMES kalbu akademija“ – 36 980,00 Lt, o VšI „K“ mokykla, su kurios atstovu jau buvo susitarusi del salygu ir kainos, pasiulyme kaina vienam asmeniui yra apie 12 000,000 – 13 000,00 Lt (tiksli suma tyrimo nenustatyta), ji, A. K.-G., siekdama, jog konkursa laimetu VšI „K“ mokykla, nurode R. S. iškviesti P. N.. Ta pacia diena, apie 12-13 val., P. N. atvykus i Tarnyba, A. K.-G., dalyvaujant R. S., neteisetai nurode P. N. pakeisti savo konkursini pasiulyma, jame irašant mažesne paslaugos kaina nei buvo nurodžiusi VšI „S“. P. N. pakeitus pasiulyma, jame nurodant mažesne kaina – 19 590,00 Lt dviems asmenims, A. K.-G. pirmaji VšI „K“ mokykla pasiulyma sunaikino. Po to R. S. suraše 2008 m. kovo 26 dienos Tarnybos viešuju pirkimu komisijos posedžio protokola Nr. 13 apie tai, jog Viešuju pirkimu komisija, susidedanti iš pirmininko V. S., sekretoriaus R. S., nariu Z. C., A. D., L. L. bei L. L., ivertino tiekeju kvalifikacija, patvirtino preliminaria pasiulymu eile kainu didejimo tvarka ir pirkimo laimetoju pripažino VšI „K“ mokykla kaip mažiausios kainos pasiulyma pateikusi tiekeja, ko pasekoje 2008 metu balandžio 3 diena buvo sudaryta keliones sutartis Nr. 07/22/071-6B-25 del anglu kalbos kursu organizavimo Didžiojoje Britanijoje dviem Tarnybos darbuotojams, nors jokio Viešuju pirkimu komisijos posedžio nebuvo - A. K.-G. pati ivertino pasiulymus, nurode P. N. pakeisti kaina savo pasiulyme i mažesne, taip sudarydama išskirtines salygas VšI „K“ mokyklai igyti pranašuma prieš kitas imones bei laimeti konkursa, ir 2008 metu gegužes 4-24 dienomis A. K.-G. gilino anglu kalbos žinias Didžiojoje Britanijoje. Šiais savo veiksmais ji, veikdama VšI „K“ mokykla interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybes tarnybos istatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdama Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, pažeisdama Viešuju pirkimu istatymo 3 straipsnio 1 dali ir 2008 m. vasario 28 diena Tarnybos viršininko isakymu Nr. 1A-233 patvirtintu prekiu paslaugu ir darbu supaprastintu viešuju pirkimu, atliekamu taikant iprasta komercine praktika, taisykliu 3 punkte nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, tu paciu taisykliu 29 punkto bei 31 punkto reikalavimus, kad tiekeju kvalifikacijos vertinima, atlieka pirkimu organizatorius ar komisija, tiekeju pasiulymus vertina pirkimu organizatorius ar komisija, sau pavaldaus darbuotojo R. S., VšI „K“ mokykla darbuotojo P. N. akivaizdoje demonstravo savo nusistatyma nesilaikyti galiojanciu norminiu aktu, iškreipe Viešuju pirkimu paskirti ir pagrindinius šiame istatyme numatytus pirkimo principus, sumenkino Tarnybos autoriteta bei valstybes tarnautojo varda, del ko dideles žalos patyre valstybe.

Taip pat A. K.-G. nuteista už tai, kad budama valstybes tarnautoja - Valstybines vaistu kontroles tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba) viršininke, turedama igaliojimus vadovauti Tarnybai, 2008 m. balandžio menesi nurode Tarnybos Farmacijos imoniu inspekcijos vyresniajam specialistui V. A. neivardintame vertimu biure išversti jos asmeninius dokumentus - gimimo pažymejima, ištuokos liudijima, santuokos liudijima, diploma, pažymejima, vaistininko praktikos licencijas, du leidimus užsiimti farmacine veikla, pasa - i anglu kalba. 2008 m. balandžio 23 diena V. A. pranešus A. K.-G. apie Uždarojoje akcineje bendroveje (toliau - UAB) „V“ atlikta dokumentu vertima, brošiuravima bei suteiktas notarines paslaugas, kaina už vertima - 595,90 Lt, pastaroji dave V. A. mineta suma pinigu ir jis sumokejo UAB „V“, o šios bendroves 2008 m. balandžio 23 diena išrašyta PVM saskaita faktura Nr. 002005 fizinio asmens - A. K.-G. vardu pateike A. K.-G., kuri gavusi mineta PVM saskaita faktura ir žinodama, kad jos asmeniniai dokumentai yra išversti i anglu kalba ir ji už tai yra sumokejusi 595,90 Lt, 2008 m. balandžio 23 diena, piktnaudžiaudama tarnybine padetimi ir siekdama turtines naudos, o butent - išvengti mokejimo už asmeniniu dokumentu vertima, brošiuravima bei notarines paslaugas, Tarnybos patalpose, esanciose adresu Traku g. 9/1, Vilniuje, nurode sau pavaldžiai Tarnybos Finansu ir apskaitos skyriaus vedejai V. T. apmoketi jai, A. K.-G., už jos asmeniniu dokumentu, reikalingu ne tarnybinems funkcijoms vykdyti, vertima, brošiuravima bei notarines paslaugas, atliktus UAB „V“, V. A. - iš UAB „V“ gauti PVM saskaita faktura, išrašyta ne jos, A. K.-G., bet Tarnybos vardu, bei kasos pajamu orderio kvita. Tesdama savo nusikalstama veika, ji nurode sau pavaldžiam Tarnybos Ukio ir tiekimo skyriaus viršininkui R. S. iforminti viešajam pirkimui atlikti butinus dokumentus, neva buvo atliktas viešasis paslaugos - teksto vertimo i anglu kalba, brošiuravimo bei notariniu paslaugu - pirkimas. Vykdydamas jos, nurodyma R. S. 2008 metu balandžio 23-24 dienomis užpilde paraiška viešajam pirkimui, registruota 2008 m. balandžio 24 diena Nr. 73, irašant joje tikroves neatitinkancius duomenis apie tai, jog Tarnyba ateityje ruošiasi pirkti paslauga - „Teksto vertimas i anglu kalba, dokumentu brošiuravimas, notarinis patvirtinimas“, darbu terminas - iki 2008 m. balandžio 30 d., nors šios paslaugos jau buvo atliktos, tiekeju apklausos pažyma, registruota 2008 m. balandžio 28 diena Nr. 54, irašant joje tikroves neatitinkancius duomenis apie tai, jog R. S., kaip pirkimo organizatorius, 2008 m. balandžio 23 d. žodžiu telefonu apklause tiekejus del pirkimo objekto - teksto vertimo i anglu kalba, dokumentu brošiuravimo, notarinio patvirtinimo: UAB „V“ direktore Ž. S., kuri pasiule apie 600,00 Lt kaina, verteju biuro „M“ darbuotoja, kuris nurode apie 690,00 Lt, ir UAB „J“ darbuotoja, kuris nepasiule jokios kainos, nors R. S. nei i viena pamineta vertimu biura neskambino. Šiu suklastotu dokumentu pagrindu Tarnybos Finansu ir apskaitos skyriaus buhaltere Z. C. užpilde 2008 m. balandžio 24 dienos avanso apyskaita Nr. 4-16, o A. K.-G., žinodama apie tai, kad dokumentuose irašyti tikroves neatitinkantys duomenys, šiuos dokumentus patvirtino savo parašu, o pasirašydama 2008 m. balandžio 23 dienos UAB „V“ PVM saskaitoje fakturoje, dave rašytini nurodyma pavaldiems tarnybos darbuotojams, už jos asmeniniu dokumentu vertima, brošiuravima bei notarines paslaugas pervesti 595,90 litus i jos saskaita, del ko Tarnybos Finansu ir apskaitos skyriaus vedejos pavaduotoja R. D. 2008 m. balandžio 25 diena iš Tarnybos saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) i A. K.-G. saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimu Nr. 4342 pervede 595 Lt 90 ct.

Tokiais savo veiksmais A. K.-G. pažeide Lietuvos Respublikos Valstybes tarnybos istatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktu reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeide Viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo 3 straipsnio 1 ir 4 punktus, kuriuose nustatyta asmenu, dirbanciu valstybineje tarnyboje, prievole nešališkai, sažiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis istatymais ir visu asmenu lygybes principu, 2007 m. lapkricio 27 diena Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro isakymu Nr. V-956 patvirtintu Tarnybos nuostatu 21 straipsnio nuostatas, kad Tarnyba valdo, naudoja jai patikejimo teise perduota valstybei nuosavybes teise priklausanti finansini turta, juo disponuoja LR istatymu ir kitu norminiu aktu nustatyta tvarka, Viešuju pirkimu istatymo 3 straipsnio 1 dali ir 2008 m. vasario 28 diena Tarnybos viršininko isakymu Nr. 1A-233 patvirtintu prekiu paslaugu ir darbu supaprastintu viešuju pirkimu, atliekamu taikant iprasta komercine praktika, taisykliu 3 punkte nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, padarydama Tarnybai 595,90 litu turtine žala bei padare dideles žalos valstybei savo pavaldžiu darbuotoju, UAB „V" darbuotoju akivaizdoje demonstravo savo nusistatyma nesilaikyti galiojanciu norminiu aktu, sumenkino Tarnybos autoriteta bei valstybes tarnautojo varda, o taip pat suklastojo tikrus dokumentus - paraiška viešajam pirkimui, registruota 2008 m. balandžio 24 diena Nr. 73, ir tiekeju apklausos pažyma, registruota 2008 m. balandžio 28 diena Nr. 54.

Gynejas mano, jog pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai dave nuorodas i Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatyma, Viešuju pirkimu istatyma, Viešuju ir privaciuju interesu derinimo valstybes tarnyboje istatyma, Viešuju pirkimu taisykliu nuostatas. Teismas taip pat deklaratyviai nurode, jog nuteistoji suvoke savo veiksmu pobudi, ju pavojinguma bei numate padarinius, kurie atsiras del jos veiksmu ir šiu padariniu norejo bei sieke.

Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuosprendyje nurodoma, jog buvo nusižengta eilei viešuju pirkimu taisykliu, A. K.-G. neva žinojo, iš anksto aiškinosi su paslaugos teikeju sandorio salygas ir kaina, neva ne vietoje buvo atplešti konkursiniu pasiulymu vokai, neva neteisetai nurode paslaugos teikejui sumažinti kaina, taciau nenurodo, jog Valstybines vaistu kontroles tarnybos ir VšI „K“ mokykla pasirašyta sutartis del anglu kalbos kursu užsienyje paslaugos pirkimo, jos teisetumo prasme, abejoniu nekelia. Gynejas tikina, jog pats paslaugos pirkimo sandoris sudarytas teises pagrindu, t. y. sandorio esme, turinys ir jo padariniai nebuvo žalingi nei Valstybinei vaistu apsaugos kontroles tarnybai, nei viešajam interesui, nei konstitucinems kitu asmenu teisems ir laisvems, todel nagrinejamu atveju nera jokio pagrindo teigti, kad buvo padaryta baudžiamojo istatymo uždrausta nusikalstama veika.

Gynejo isitikinimu, aplinkybe, jog ginamoji dar iki paslaugos pirkimo paskelbimo, bendravo su VšI „K“ mokykla vadybininku, siekdama išsiaiškinti tokios paslaugos kainas, mokymosi, gyvenimo ir kitas salygas, negali buti vertinama kaip išskirtiniu salygu sudarymas vien del to, kad nei Viešuju pirkimu, nei kiti nuosprendyje minimi istatymai, tokio išankstinio domejimosi paslaugos kokybe nedraudžia.

Advokato nuomone, pastaba del per dideles kainos taip pat negali buti vertinama kaip išskirtiniu salygu sudarymas.

Apeliaciniame skunde paaiškinama, kad del paslaugu kainos derejosi P. N. ir R. S., kaina sumažinti sutiko paslaugos tiekejas, o nuteistoji tokiam kainos sumažinimui jokios itakos neturejo.

Nuteistosios gynejas pažymi, jog viešuju pirkimu tvarkos pažeidimai patenka i Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso reguliavimo sfera.

Skunde teigiama, jog byloje surinktu irodymu visuma leidžia teigti, kad Valstybinei vaistu kontroles tarnybai perkant anglu kalbos užsienyje kursu paslauga, tarnybos vadove, jai suteiktu igaliojimu neviršijo, ju nepanaudojo priešingai tarnybos interesams, žalos, nei turtines, nei neturtines, nei Valstybinei vaistu kontroles tarnybai, nei konstitucinems kitu asmenu teisems ir laisvems nepadare. Nenustacius minetu požymiu – nera jokio pagrindo teigti, kad A. K.-G. pažemino tarnybos autoriteta.

Apelianto isitikinimu, nuteistosios asmenybe ir išsilavinima patvirtinanciu dokumentu vertimo i anglu kalba negalima vertinti atsietai nuo jos tuo metu užimtu pareigu ir del šios priežasties atsiradusiu siekiu tapti Didžiosios Britanijos Karališkosios farmacininku asociacijos nare. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistosios pastangos tapti minetos asociacijos nare buvo žinomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kuri siunte atsiliepima, nurodydama, kad nuteistoji yra ne tik farmacininke, bet ir užima Valstybines vaistu kontroles vadoves posta. Del šiu priežasciu gynejas mano, kad darytina išvada, jog A. K.-G. asmenybe ir išsilavinima patvirtinanciu dokumentu, reikalingu stojant i mineta asociacija, vertimas i anglu kalba, jai esant Valstybines vaistu kontroles tarnybos vadove, negali buti tapatinamas su asmeniniu dokumentu, reikalingu ne tarnybai, vertimu. Pastebi, jog pirmosios instancijos teismas šiu aplinkybiu neivertino.

Apeliantas teigia, jog pripažinus tai, kad A. K.-G. dokumentu vertimo išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su jos tarnybine veikla, negalima teigti, jog atgaunant asmenines lešas, sumoketas už vertima, buvo piktnaudžiaujama tarnyba ir siekiama turtines naudos. Advokato nuomone, jo ginamoji, noredama atgauti asmenines lešas, sumoketas už dokumentu vertima, sieke teiseto tikslo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pripažindamas A. K.-G. kalta del asmenybe ir išsilavinima patvirtinanciu dokumentu, reikalingu siekiant istoti i Karališkaja Didžiosios Britanijos farmacininku asociacija, vertimas nesietinas su ginamosios tarnyba, buvo nenuoseklus, kadangi asmeniniu anglu kalbos igudžiu tobulinimas užsienyje, nebuvo pripažintas nereikalingu tarnybos funkciju vykdymui.

Nuteistosios gynejas pažymi, jog byloje yra nustatyta, kad R. S. veiksmai, forminant skundžiamame nuosprendyje minimus viešojo pirkimo dokumentus, buvo pertekliniai, o nebutinu dokumentu pildymas net ir nesilaikant nustatytos tvarkos arba tokiu dokumentu patvirtinimas parašu, negali buti vertinamas kaip dokumentu klastojimas. Minimi dokumentai nenuleme ginamosios siekto teiseto tikslo realizavimo. Vertimu biure pakeista saskaita-faktura taip pat negali buti vertinama kaip dokumentu klastojimas, nes joje buvo atvaizduota ivykusi finansine operacija, butent šis dokumentas ir tapo nuteistosios asmeniniu lešu, panaudotu tarnybos reikmems, atgavimo pagrindu.

Apeliaciniame skunde pastebima, kad bylos duomenimis nera nustatyta, jog ginamoji butu davusi kokius nors neteisetus nurodymus Tarnybos Finansu ir apskaitos skyriaus vedejai ar kitiems darbuotojams. Visos proceduros susijusios su viešuoju pirkimu buvo perteklines, ju atlikimo, perkant aptariamas paslaugas, nereikalavo Viešuju pirkimu istatymas.

Apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas neivertino to, jog istatymai ipareigoja valstybes tarnautoja mokytis, be to, suteikia jam teise gauti ne tik darbo užmokesti, bet ir atlyginima teises aktu nustatyta tvarka. Gynejo isitikinimu, tiek anglu kalbos išmanymas, tiek dalyvavimas Karališkosios Didžiosios Britanijos farmacininku veikloje, negali buti suprasti tik kaip ginamosios asmeniniu, nesusijusiu su tarnyba, poreikiu tenkinimas.

Nuteistosios gynejas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali buti pripažintas teisetu ir del esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Nurodo, jog teismas tik fragmentiškai pasisake del operatyviniu veiksmu pagrindu gautu bylos duomenu teisetumo, nepaneige nuteistosios išdestytu argumentu del Šiauliu apygardos teismo pirmininko nutarciu netikslumu. Pirmosios instancijos teismas nepasisake, kodel Šiauliu apygardos teismo pirmininko nutarciu netikslumai laikytini techninio pobudžio klaidomis. Teismas nepasisake ir del STT pareigunu atliktu veiksmu, kurie buvo atlikti minetu nutarciu pagrindu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokuroras praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios gynejo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nera jokio istatymuose numatyto pagrindo.

Pirmosios instancijos teisme liudytojas P. N. dave parodymus, kurie skyresi nuo jo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, taciau jis nurode, kad ikiteisminio tyrimo metu dave daug tikslesnius parodymus, kadangi tuo metu viska geriau atsimine (t. 5, b. l. 48). Pirmosios instancijos teisme pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis ju teisinguma patvirtino (t. 5, b. l. 60). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurode, jog VšI „K“ mokykla laimejo Valstybines vaistu kontroles tarnybos (toliau VVKT) organizuota konkursa del anglu kalbos kursu organizavimo užsienyje. Istaiga, kurioje dirbo liudytojas, laimejo konkursa, nes ju pasiulyta kaina buvo mažiausia. Konkurso eigos metu bendravo su R. S., taip pat teko bendrauti ir su A. K.-G. (t. 4, b. l. 5). Papildomos apklausos metu liudytojas nurode, jog dar iki VVKT pateikto oficialaus pasiulymo dalyvauti konkurse, jis bendravo su R. S.. Buvo pateiktas pasiulymas vykti i kursus vienam asmeniui už 11 000,00 Lt. R. S. informavo, jog ju pateikto pasiulymo suma yra per didele, todel reiketu ja sumažinti. Tas ir buvo padaryta. Apklausos metu liudytojas taip pat patvirtino tai, kad dar iki pasiulymo pateikimo bendravo tiek su A. K.-G., tiek su R. S.. Su nuteistaja, liudytojo isitikinimu, bendravo kaip su privaciu asmeniu, taip pat tiek su nuteistaja, tiek siu liudytoju R. S. aiškinosi, kokiu salygu yra pageidaujama (t. 4, b. l. 6-10). Pirmosios instancijos teisme liudytojas taip pat paaiškino, jog del kursu buvo tariamasi ir viršininkes kabinete, pirminis pasiulymas (dviem žmonems) viršijo 20 000,00 Lt suma. Pasiulyma R. S. pristate asmeniškai, po to pastarasis paskambino liudytojui ir papraše atvykti, tada informavo, jog pateiktas pasiulymas nera pats pigiausias. Kartu buvo ir A. K.-G., jie padiskutavo ir buvo pasiulyta sumažinti kaina. Liudytojas mano, jog R. S. nurode, jog kainos nereikia stipriai mažinti. Po kiek laiko pateike nauja pasiulyma su mažesne kaina (t. 5, b. l. 47).

Liudytojas R. S. pirmosios instancijos teisme parode, jog jis buvo supažindintas su VšI „K“ mokykla atstovu ir jam buvo pavesta visus klausimus, susijusius su dvieju darbuotoju mokslais užsienyje, derinti su juo. Taip ir buvo padaryta. P. N. pasiulymu buvo nusiusti paklausimai trims kompanijoms. Po kiek laiko gavo atsakymus. Su visais trimis pasiulymais atejo pas viršininke i kabineta ir padave juos pastarajai. Peržiurejus pasiulymus pamate, jog VšI „K“ mokykla pasiulymas nebuvo pigiausias. Liudytojas paskambino VšI „K“ mokykla atstovui, kuris atvyko i tarnyba, pamate, jog ju pateiktas pasiulymas nebuvo pigiausias, su juo buvo susitarta, kad kaina bus sumažinta. Sumažinti kaina pasiule A. K.-G.. Naujas pasiulymas buvo pigiausias, pirminis pasiulymas nuteistosios buvo sunaikintas. R. S. nurode, jog pagal visa situacija buvo susidares nuomone, kad konkursa turi laimeti VšI „K“ mokykla (t. 5, b. l. 40-44).

Taigi, iš šiu liudytoju parodymu matyti, jog buvo aiškinamasi del kalbos kursu užsienyje salygu, šias salygas derino trys asmenys: P. N., A. K.-G. bei R. S.. Visos esmines salygos buvo derinamos dar iki viešojo konkurso, iki pasiulymo pateikimo. Taip pat, remiantis R. S. parodymais, darytina išvada, jog su jokiom kitom istaigomis ar imonemis vykimo mokytis kalbos salygos nebuvo derinamos. Taip pat liudytoju parodymai leidžia teigti, jog buvo aišku, kad vienas i mokymus vyksianciu asmenu yra A. K.-G.. Vadovaujantis liudytoju parodymais, be jokios abejones teigtina, kad byloje esantis VšI „K“ mokykla pasiulymas (t. 2, b. l. 103-109) nera pirminis šios istaigos pasiulymas, o iteiktas po to, kai P. N. buvo informuotas, kad pirminis pasiulymas nera pats pigiausias. Be to, akivaizdu, jog antrajame pasiulyme yra nurodyta mažesne kaina nei buvo pirminiame (šia aplinkybe patvirtina abu liudytojai).

Iš operatyviniu veiksmu protokolu matyti, jog mokymu salygos (ju kokybes, naudos, trukmes, apgyvendinimo bei kt. klausimai) buvo derinamos tarp A. K.-G. ir P. N.. Iš tu paciu protokolu bei liudytojo R. S. parodymu matyti, jog jis užsieme techniniais dalykais, t. y. viešojo konkurso organizavimu bei derino reikalavimus su P. N., taip pat nuteistosios pavedimu tikslino informacija. Toki teigini akivaizdžiai patvirtina 2008 m. kovo 17 d. vykes pokalbis, kurio metu P. N. su nuteistaja derina kursu salygas, tada A. K.-G. pasikviecia i kabineta R. S., supažindina abu vyrus, nurodo R. S. mokymu klausimus derinti su P. N. (t. 1, b. l. 74). Taip pat 2008 m. kovo 18 d. pokalbis tarp nuteistosios ir liudytojo R. S., kurio metu nuteistoji liudytojui paaiškina, kokia informacija jis turi pateikti P. N., t. y., kad nebutu matoma, jog i kaina ieina ir maitinimas (t. 1, b. l. 89). Todel teigtina, jog nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustate, jog nuteistoji iš anksto bendradarbiavo su P. N..

Atkreiptinas demesys ir i 2008 m. kovo 20 d. vykusio pokalbio turini. Šio pokalbio metu, t. y. dar neivykus konkursui, jau buvo kalbama apie vykima i mokymus VšI „K“ mokykla pagalba, nuteistajai paklausus ar tikrai laimes mineta istaiga, R. S. atsake, jog stengsis, kad jie laimetu. Pažymetina, kad iš A. K.-G. teiginiu matyti, jog prioritetas yra teikiamas butent VšI „K“ mokykla, taciau, jeigu butu kile problemu, ji buvo pasiruošus pritarti ir kitam variantui (t. 1, b. l. 97-104).

Iš liudytojo R. S. parodymu bei operatyviniu veiksmu protokolo Nr. S8-14-653 turinio aiškiai matyti, jog peržiurejus pasiulymus paaiškejo, kad VšI „K“ mokykla pasiulymas nera pats geriausiais ir nemenkai viršija sutarta (R. S. sako: „Va, vienam žmogui matot trylika tukstanciu aštuoni šimtai. Nors sukalbeta buvo kažkur...“ toliau tikslinama kiek už kokia mokymu trukme ir kiek buvo „sukalbeta“ moketi) (t. 1, b. l. 122). Aplinkybe, kad VšI „K“ mokykla pasiulymas nebuvo geriausias, patvirtina ir jau aptarti liudytojo P. N. parodymai. Taip pat iš minetame protokole užfiksuoto pokalbio matyti, jog butent A. K.-G. teigia, jog pasiulyma reikia taisyti, pastaroji reiškia priekaištus R. S., kad jis nepakviete P. N.. Tada R. S. skambina P. N. ir kviecia ji atvykti, pastarasis sutinka. Toliau R. S. su nuteistaja nagrineja pateiktus pasiulymus (t. 1, b. l. 120-128). Šie faktai dar karta patvirtina tai, kad konkurso salygos buvo aptartos su VšI „K“ mokykla atstovu iš anksto. Taip pat akivaizdu, jog buvo derinama tiek kaina, nors VšI „K“ mokykla ir nepateike iš anksto nurodytos kainos, tiek kitos mokymo salygos.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra valstybes tarnyba ir viešieji interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne karta konstataves, kad viešasis interesas yra valstybes pripažintas ir teises ginamas visuomeninis interesas, kurio igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužes 6 d., 2005 m. gegužes 13 d. nutarimai). Nagrinejamo straipsnio prasme, viešasis interesas gali buti apibudinamas visuomenes suinteresuotumas, kad tiek viešojo, tiek privataus sektoriu atsakingi darbuotojai, igalioti savo kompetencijos ribose spresti ivairius teisinius klausimus, darytu tai nešališkai, teisingai, istatymo nustatyta tvarka. Valstybes tarnybos principai taip pat yra baudžiamojo istatymo saugoma vertybe. Baudžiamieji istatymai saugo visuomene nuo šiu principu iškreipimo valstybes tarnyboje. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. yra nustatyta valdžios istaigu pareiga tarnauti žmonems. Šis konstitucinis imperatyvas yra detalizuojamas Lietuvos Respublikos istatymais, tame tarpe - valstybes tarnybos, viešuju pirkimu, viešuju ir privaciuju interesu derinimo valstybes tarnyboje istatymuose, taip pat poistatyminiuose aktuose. Pirmosios instancijos teismas nurode, kokias konkrecias teises normas nuteistoji pažeide ir kokiais veiksmais ji tai padare, todel nera jokio pagrindo teigti, jog nuorodos i šias normas ar tuo labiau pacios normos yra deklaratyvios. Kita vertus, nuteistoji nusikalstama veika padare eidama aukštas pareigas, budama išsilavinusi, todel pirmosios instancijos nuosprendyje nurodytu normu, kurios išreiškia esmines valstybes tarnybos vertybes, turinys jai be jokios abejones buvo ir yra žinomas.

Akivaizdu, jog A. K.-G. iš anksto su vienos istaigos darbuotoju derindama kalbos mokymu salygas, veliau R. S. pavesdama pagal tas salygas pradeti viešuju pirkimu procesa, taip pat paaiškejus, kad VšI „K“ mokykla pateiktas pasiulymas nera pigiausias, pavesdama R. S. susisiekti su šios istaigos darbuotoju bei nurodydama sumažinti pasiulymo kaina, suvoke nusikalstama savo veiksmu pobudi, numate, kad del to gali atsirasti didele žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui ir nors nenorejo tokios žalos, bet samoningai leido jai atsirasti. Cia pažymetina, kad pirmosios instancijos teismas, kolegijos isitikinimu, neteisingai nurode, jog nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., buvo padaryta tiesiogine tycia. Ši veika padaryta netiesiogine tycia, kadangi byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu daryti išvada, jog nuteistoji savo neteisetais veiksmais tiesiogiai sieke padaryti didele žala valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Nustatyta klaida nuteistosios nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Taip pat ivertinus nuteistajai paskirtos bausmes dydi bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytas aplinkybes, reikšmingas bausmes skyrimui, teigtina, jog del nustatytos klaidos keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nera pagrindo ir bausmes skyrimo dalyje.

Kaip jau mineta, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos teises normos, kuriu reikalavimus pažeide nuteistoji yra esmines ir sudaro valstybes tarnybos teisinio reguliavimo pagrinda (dalis ju atkartoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, o dalis yra pastaruju logine tasa). Todel akivaizdu, jog nuteistoji, užimdama VVKT vadoves pareigas bei atlikdama neteisetus veiksmus, kuriais buvo pažeistos fundamentalios valstybes tarnybos nuostatos, pažemino Tarnybos autoriteta bei valstybes tarnautojo varda, del ko dideles žalos patyre valstybe. Atkreiptinas demesys i tai, kad apie nuteistosios daromus pažeidimus žinojo tiek jos bendradarbiai, tiek pašaliniai asmenys, kurie tokius veiksmus vertino kritiškai.

Nekyla jokiu abejoniu, jog vykdant viešuju pirkimu procedura, buvo piktnaudžiaujama tarnyba. VVKT ir VšI „K“ mokykla pasirašyta sutartis del anglu kalbos kursu užsienyje paslaugos pirkimo abejoniu nekelia tik del jos formalaus teisetumo. Priešingai nei teigia nuteistosios gynejas, sutartis sudaryta ne teises pagrindu, o teises normu pagrindu, nekreipiant demesio i žinomus viešuju pirkimu proceduros pažeidimus, aukšciau aptartus valstybes tarnyba reglamentuojanciu normu pažeidimus, juos paslepiant (sunaikinant pirmini VšI „K“ mokykla pasiulyma). Kita vertus, sudarytos sutarties teisetumas neturi reikšmes nuteistosios nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad sudaryto sandorio padariniai nebuvo žalingi nei VVKT, nei viešajam interesui, nei konstitucinems kitu asmenu teisems ir laisvems. Iš tikruju nuteistosios nusikalstamais veiksmais didele turtine žala niekam nebuvo padaryta, taciau, kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, konkursinio pasiulymo kainos sumažinimas buvo atliktas, pažeidžiant nustatyta tvarka ir kitu konkurso dalyviu interesus, o konkursinio pasiulymo kainos sumažinimas buvo padarytas siekiant A. K.-G. išankstinio jos atliktu veiksmu tikslo, – kad konkursa laimetu VšI „K“ mokykla. Žala valstybei pasireiške valstybes vardo diskreditavimu, valstybines istaigos vardo ir autoriteto menkinimu, valstybes tarnautojo vardo diskreditavimu. Didele neturtine žala atsirado del nuteistosios neteisetu veiksmu, o ne del ju pagrindu sudaryto sandorio.

Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamame nuosprendyje ne tik nurodyti nusikalstamos veikos padariniai, bet ir nurodyta, kodel jie vertintini kaip didele žala.

Byloje yra nustatyta, jog A. K.-G. derino salygas su VšI „K“ mokykla atstovu. Su kitu istaigu ar imoniu atstovais nei konkurso salygos, nei paslaugu teikimo salygos iš anksto nebuvo aptariamos. Be to, sužinojus, kad VšI „K“ mokykla pasiulymas nera geriausias, A. K.-G. pavedimu buvo iškviestas P. N. ir su juo buvo susitarta, kad bus sumažinta pasiulymo kaina, t. y. pagrindinis kriterijus, pagal kuri buvo renkamasi paslauga, o veliau buvo priimtas pakartotinas pasiulymas, kuris buvo pripažintas geriausiu. Tokiu salygu sudarymas, nagrinejamu atveju, pagristai pripažintas kaip išskirtiniu salygu sudarymas, kaip kitu šaliu diskriminavimas.

Iš tikruju, informacijos rinkimas apie kursus bei ju salygas nera ir negali buti vertinama kaip išskirtiniu salygu sudarymas, taciau konkurso salygu derinimas iš anksto suderinus esmines paslaugos teikimo salygas bei reikalavimus, keliamus šiai paslaugai, laikytinas išskirtiniu salygu sudarymu. Aplinkybe, kad buvo nurodyta konkurso salygas derinti su P. N., nurode liudytojas R. S..

Apeliaciniame skunde nuteistosios gynejas interpretuoja teigini „...nurode P. N. pakeisti savo konkursini pasiulyma...“ nuteistajai palankiu budu. Aišku, jog nuteistoji negalejo isakmiai nurodyti P. N. pakeisti pasiulymo salygas, kadangi šiu asmenu nesieja jokie pavaldumo santykiai, taciau ivertinus tai, kad del konkurso salygu buvo tariamasi iš anksto, o nuteistoji sieke, kad konkursa laimetu VšI „K“ mokykla, minetas nurodymas laikytinas neteisetu. Taip pat ivertintina ir tai, kad R. S. butent A. K.-G. nurodymu derejosi del paslaugos kainos sumažinimo, todel nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistosios veiksmai neturejo itakos kainos sumažinimui. Pastebetina, jog niekas iš VKKT darbuotoju, išskyrus A. K.-G., nebuvo suinteresuotas VšI „K“ mokykla laimejimu, todel nera jokio pagrindo manyti, jog nurodymus pakeisti pirmine pasiulymo kaina galejo duoti kitas asmuo.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad A. K.-G. veiksmai pakliuna i Lietuvos Respublikos ATPK reguliavimo sfera. Nustacius, kad nuteistoji piktnaudžiavo tarnyba ir jos veiksmais buvo padaryta didele žala valstybei, jos veiksmai pereina i Lietuvos Respublikos BK reguliavimo sfera ir turi buti vertinami pagal šio kodekso nuostatas.

Iš byloje esanciu irodymu matyti, jog i anglu kalba buvo išversti nuteistosios asmenybe ir išsilavinima patvirtinantys dokumentai. Už asmeniniu dokumentu vertima A. K.-G. sumokejo iš asmeniniu lešu. Šios nustatytos aplinkybes apeliaciniame skunde nera gincijamos.

Liudytojas V. A. pirmosios instancijos teisme nurode, jog viršininkes paliepimu i vertimu biura nuneše išversti asmeninius dokumentus (t. 5, b. l. 78). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurode, kad nuteistoji jam pavede surasti patikima vertimu biura, ji dave lankstinukus, kuriose angliškai surašytos taisykles, kaip turi buti išversti dokumentai. Iš taisykliu turinio suprato, jog viršininke siekia tapti Didžiosios Britanijos Karališkosios vaistininku asociacijos nare. Už dokumentu vertima nuteistoji sumokejo iš savo lešu (t. 3, b. l. 160). Liudytoja V. T. pirmosios instancijos teisme parode, jog buvo iškviesta i A. K.-G. kabineta, kur jai buvo pateikta saskaita, išrašyta nuteistosios vardu, ir paklausta ar šia saskaita galima apmoketi. Iš operatyviniu veiksmu atlikimo protokolo Nr. 18-14-63 turinio matyti, jog nuteistoji skundžiasi, kad reikejo sumoketi šešis šimtus litu už dokumentu vertimus („Šiaip tai baisiai gaila šešis šimtus litu paklojau už dokumentu...“, „O šešis šimtus litu tai man didžiuliai pinigai. Aš, žinokit išsižiojau...“), tada klausia, ka galima padaryti. V. T. nurodo, jog galima perrašyti saskaita skyriaus vardu ir su jais padaryti apklausa (t. 2, b. l. 29-34). Taigi, iš liudytojo V. A. parodymu matyti, jog jis nebuvo informuotas, kad vertimas atliekamas tarnybos tikslais. Operatyviniu veiksmu atlikimo protokole Nr. 18-14-63 užfiksuoti teiginiai leidžia daryti išvada, jog asmeniniu dokumentu vertima pateikti kaip atlikta tarnybos interesais buvo sugalvota jau po vertimo atlikimo ir apmokejimo. Šia aplinkybe taip pat patvirtina liudytojos V. T. parodymai. Iš mineto operatyviniu veiksmu protokolo turinio aiškiai matyti, jog A. K.-G. siekia, kad už vertimus butu apmoketa ne todel, kad jie butini atliekant jos tarnybines funkcijas, bet todel, kad vertimai, jos isitikinimu, brangiai kainavo. Iš viso, kas aptarta, darytina išvada, jog tikslas, kad už vertimus butu apmoketa iš tarnybos piniginiu lešu susiformavo po asmeniniu dokumentu vertimo bei gana dideles pinigu sumos apmokejimo už tokia paslauga. Apeliacini skunda nagrinejanciam teismui nekyla abejoniu, kad tapimas Didžiosios Britanijos Karališkosios Vaistininku Sajungos nare butu naudingas VVKT, taciau, nagrinejamu atveju, akivaizdu, jog nuteistoji narystes sieke ne tarnybos interesais, nesiejo narystes su savo užimamomis pareigomis, o šiu interesu prioritetas buvo iškeltas tik tuo metu, kai buvo nuspresta, jog už asmeniniu dokumentu vertimus buvo sumoketa didele suma, t. y. tarnybos interesai buvo tik priemone paslepti asmeniniu interesu patenkinima.

Neteisus apeliantas nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas A. K.-G. nuteise ne už kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad nuteistoji neturejo pagrindo už išverstus asmeninius dokumentus, kurie buvo reikalingi siekiant tapti Didžiosios Britanijos Karališkosios Vaistininku Sajungos nare, apmoketi VVKT lešomis, kad vertimai buvo atlikti ne tarnybos, o jos asmeniniams interesams tenkinti, kad nuteistosios pavedimu atlikti veiksmai, kuriu pagrindu buvo išmoketos VVKT lešos, buvo neteiseti. Iš viso, kas aptarta matyti, jog nera jokio pagrindo teigti, kad A. K.-G. vertimo išlaidos laikytinos susijusiomis su jos tarnybine veikla. Del šios priežasties jos veiksmai, kuriais buvo siekiama atgauti lešas, sumoketas už vertima, laikytini piktnaudžiavimu tarnyba, o lešu iš VVKT gavimas yra siekiamos naudos išraiška, todel nuteistosios nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. A. K.-G. už tokia veika ir buvo nuteista, t. y. už veiksmus, kuriu pagrindu ji neteisetai atgavo pingines lešas. Nagrinejamu atveju nera svarbu, kokiu asmeniniu tikslu vedina nuteistoji verte asmeninius dokumentus. Tokie tikslai kvalifikavimui nera reikšmingi, svarbu tai, kad byloje negincytinai nustatyta, jog ji veike ne tarnybos, o asmeniniais interesais.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. K.-G. kalta del asmenybe ir išsilavinima patvirtinanciu dokumentu, reikalingu, siekiant istoti i Didžiosios Britanijos Karališkaja Vaistininku Sajunga, vertimas nesietinas su ginamosios tarnyba, buvo nenuoseklus, kadangi asmeniniu anglu kalbos igudžiu tobulinimas užsienyje, nebuvo pripažintas nereikalingu tarnybos funkciju vykdymui. Anglu kalbos mokymai buvo numatyti 2008 metu mokymo plane, šie mokymai buvo susije su tarnybos veikla, t. y. buvo tolimesniu veiksmu teisetu atlikimo pagrindu. Kaip jau mineta, dokumentu, susijusiu su stojimu i Didžiosios Britanijos Karališkaja Vaistininku sajunga, vertimas nebuvo susijes su nuteistosios tarnybinemis funkcijomis, todel jis ir negalejo buti vertinamas tapaciai kaip anglu kalbos kursai.

Nuteistosios gynejas teisingai pažymi, jog valstybes tarnautojai turi kelti savo kvalifikacija, mokytis ir pan., taciau šia teise jie turi naudotis teises aktu nustatyta tvarka. Kaip matyti iš to, kas aptarta aukšciau, A. K.-G. teises aktu reikalavimu nesilaike.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra dokumentas. Šiame Kodekse dokumento savokos nera. Teismu praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, kuriame itvirtinta teisine reikšme turinti informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymas.

Apeliaciniame skunde neneigiama, kad nuteistoji pasiraše kaltinime bei nuosprendyje nurodytus dokumentus, taciau mano, jog tokie dokumentai yra pertekliniai, todel ju pasirašymas negali buti laikomas dokumentu klastojimu. Apeliacini skunda nagrinejanti kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paraiška viešajam pirkimui yra oficialus dokumentas. Šio dokumento tikslas yra pagristi, kad vyko viešasis pirkimas, t. y. jame nurodyta informacija yra teisiškai reikšminga. Taip pat dokumentu pripažintinas ir tiekeju apklausos pažyma (joje be jokios abejones užfiksuoti tikroves neatitinkantys duomenys), kadangi šis dokumentas buvo vienas iš pagrindu VVKT Finansu ir apskaitos skyriaus buhalterei užpildyti 2008 m. balandžio 24 dienos avanso apyskaita Nr. 4-16. Taigi, abiejuose dokumentuose buvo užfiksuota tikroves neatitinkanti teisiškai reikšminga informacija, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise A. K.-G. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Pažymetina, jog nuteistoji neprivalejo duoti kokiu nors neteisetu nurodymu VVKT Finansu ir apskaitos skyriaus vedejai, kadangi mineti dokumentai, kuriu turinys neatitiko tikroves, buvo pakankamas pagrindas atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus. Be to, iš liudytojo R. S. parodymu (t. 5, b. l. 38) matyti, jog šie dokumentai buvo paruošti butent nuteistosios iniciatyva, ji žinojo apie tai, kad ju turinys neatitinka tikroves.

Atkreiptinas nuteistosios gynejo demesys i tai, kad saskaitos-fakturos klastojimas nebuvo inkriminuotas jo ginamajai, pirmosios instancijos teismas del šios aplinkybes taip pat nepasisake. Del šiu priežasciu apeliacinio skundo argumentai, susije su saskaitos-fakturos pakeitimu, detaliau nera nagrinejami.

Vertinant operatyvinius veiksmus sankcionavusias nutartis iš tikruju matyti, jog juose nera nurodyti Lietuvos Respublikos BK straipsniai, del kuriu sankcionuojami operatyviniai veiksmai, taciau Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymas tokio reikalavimo nutarties turiniui ir nekelia. Byloje esanciose Šiauliu apygardos teismo pirmininko nutartyse, kuriomis buvo sankcionuotas operatyviniu veiksmu atlikimas nurodyta, kokiu tikslu siekiama šiais veiksmais ir kodel leidžiama atlikti operatyvinius veiksmus, t. y. jos motyvuotos, butent toks reikalavimas ir yra keliamas operatyvines veiklos istatyme, jis buvo ivykdytas.

Iš STT pareigunu raštu matyti, jog ne visais atvejais juose buvo nurodoma tiksli konkretaus Lietuvos Respublikos BK straipsnio dalis (t. 5, b. l. 99), taciau, kolegijos nuomone, ši aplinkybe nera pagrindas teigti, jog Šiauliu apygardos teismo pirmininko priimtos nutartys yra neteisetos, o ju pagrindu atliktu operatyviniu veiksmu rezultatai nelaikytini irodymais. Taip pat pažymetina, jog tokie netikslumai neturejo jokios itakos baudžiamosios bylos objektyviam, visapusiškam ir nešališkam nagrinejimui, niekaip neitakojo gautu duomenu patikimumo.

Iš Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2007 m. gruodžio 27 d. nutarties matyti, jog buvo leista atlikti operatyvinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 10 str., 11 str. Taigi, priešingai nei nurode nuteistoji, operatyviniu veiksmu atlikimas nebuvo pratestas, o buvo sankcionuotas iš naujo. Aptariama nutartimi buvo duotas leidimas klausytis A. K.-G. pokalbiu, todel aplinkybe, jog tuo paciu telefono abonento numeriu naudojosi kitas asmuo nera pagrindas teigti, jog buvo pažeistos nuteistosios teises.

Nekelia abejoniu ir Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 5 d. nutarties teisetumas bei pagristumas. Nutartyje nurodoma, jog buvo sprendžiamas klausimas del operatyviniu veiksmu pratesimo, taciau iš rezoliucines nutarties dalies matosi, jog operatyviniu veiksmu atlikimas yra sankcionuojamas, o ne pratesiamas (t. 5, b. l. 117). Pažymetina, kad nutartis yra priimta ne 2008 m. kovo 4 d. rašto pagrindu, o tos pacios dienos prokuroro teikimo pagrindu. Be to, iš 2008 m. kovo 4 d. rašto turinio matyti, jog buvo siekiama atlikti operatyvinius veiksmus nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2008 m. birželio 6 d., butent šios datos ir yra minimos rašte ir tik jo pabaigoje nurodoma 2008 m. kovo 6 d. Taigi, akivaizdu, kad 2008 m. kovo 4 d. rašte yra, paprasciausiai, padaryta technine klaida, o Šiauliu apygardos teismo pirmininko nutartyje nurodytas operatyviniu veiksmu atlikimo terminas nelaikytinas istatymo pažeidimu kaip nors neteisetai ribojanciu nuteistosios teises bei laisves, turinciu itakos gautu duomenu patikimumui.

Konstatavus, kad Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2007 m. gruodžio 27 d. nutartis yra teiseta, išvestiniu tampa nuteistosios teiginys, kad Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 27 d. nutartis, kuria buvo pratestas operatyviniu veiksmu atlikimo terminas, taip pat yra neteiseta. Aplinkybe, kad ant nutarties nera nurodytas protokolo numeris, kuriuo buvo išslaptinta nutartis, nera pagrindas teigti, jog nutartis yra neteiseta.

Nuteistoji pirmosios instancijos teisme nurode, jog jai neaišku ar Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 26 d. nutartimi buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai, nurodyti teikime Nr. 345KF, ar teikime Nr. 245KF. Iš Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2008 m. kovo 26 d. nutarties matyti, kokiu operatyviniu veiksmu atlikima sankcionavo teisejas. Butent šios nutarties pagrindu atliktu veiksmu rezultatai yra užfiksuoti operatyviniu veiksmu protokoluose, todel teikimu numeriu netikslumas vertintinas tik kaip technine klaida, neteisingai nurodant prokuroro teikimo numeri.

Baudžiamosios bylos pirmojo tomo apraše iš tikruju nurodyti tik dešimt operatyviniu veiksmu atlikimo protokolu. Apraše taip pat nurodoma, kad operatyviniu veiksmu atlikimo protokolai yra 41-195 bylos pirmojo tomo lapuose. Taigi, nors apraše ir nera detaliai nurodyti visi šiame tome esantys protokolai, taciau akivaizdu, jog visi protokolai, esantys baudžiamosios bylos pirmame tome, buvo joje byla perduodant teismui, priešingu atveju apraše butu nurodytas mažesnis lapu skaicius.

Apibendrinant teigtina, jog nuteistosios A. K.-G. keltos abejones del operatyviniu veiksmu atlikimo metu gautu duomenu patikimumo yra nepagristos. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jog aptarti netikslumai yra techninio pobudžio. Patys operatyviniai veiksmai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos istatymuose nustatytos tvarkos.

Esant tokioms aplinkybems, nera jokio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 25 d. nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios A. K.-G. gynejo apeliacini skunda atmesti.