- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-78/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Stasys Karvelis
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties, kuria įtariamajam V. Š. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 28 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. įtariamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su Olandijos piliečiu M. B. S. ir Ispanijos piliečiu R. E. C., pasikėsino neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, parduoti ar kitaip platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:
V. Š. veikdamas bendrais suderintais veiksmais, 2011 m. liepos 13 d. konteineriniu laivu „C. P.“ išsiuntė iš (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos Klaipėdos jūros uostą konteinerį (Nr. XXXX) su turistiniu autobusu „XXXX“, kurio važiuoklės detalių ertmėse buvo paslėpta 50,162 g skysčio su ne mažiau kaip 15 kg narkotinės medžiagos kokaino, o 2011 m. rugpjūčio 17 d. kroviniui atvykus į Klaipėdą, V. Š. 2011 m. rugpjūčio 25 d. organizavo turistinio autobuso gavimą, kurį nugabeno į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, kur 2011 m. rugpjūčio 28 d. kartu su M. B. S. ir R. E. C. pradėjo nuiminėti nuo autobuso detales su jų ertmėse esančiu kokaino tirpalu, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Tokie V. Š. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio, BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.
V. Š. buvo sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi įtariamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami iki 2012 m. vasario 28 d.
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi įtariamajam V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 28 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis V. Š. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šalies argumentai
Įtariamasis V. Š. skunde prašo Vilniaus apygardos 2012 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrista ir neteisėta.
Suimtojo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis bei prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Pažymi, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, siekia greitesnės tyrimo pabaigos, todėl neturi jokio tikslo bėgti (slėptis) bei trukdyti procesui.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikoje jį sieja stiprūs socialiai ryšiai, penkerius metus gyvena šeimoje neįregistravęs santuokos, turi penkis vaikus, keturis anūkus, būdamas izoliuotas negali dirbti, nors turi trisdešimties metų darbo stažą. V. Š. nuomone, izoliavimas nuo visuomenės yra netikslingas, nes jo išlaikymas brangiai kainuoja valstybei.
Be to, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daug laiko, visi tyrimo veiksmai su juo yra atlikti, buvo apklaustas paskutinį kartą tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. Įtariamojo nuomone, ne dėl jo kaltės prokuratūra negauna atsakymo dėl teisinės pagalbos iš užsienio šalių. Be to, jam būtinas gydymas, nes turi nepagydomą, trauminį stuburo smegenų pažeidimą bei dalinį dubens organų ir pėdų paralyžių, sutrikęs širdies darbas. Prašo kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne.
Įtariamojo V. Š. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. Š. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam V. Š., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas pratęsė V. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.
Apeliacinis teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nurodytą nusikalstamą veiką, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratų ir apžiūros protokolai, paties įtariamojo parodymai, kitų įtariamųjų M. B. S. ir R. E. C. parodymai, liudytojų V. T., Ž. P., E. M., G. K. parodymai, vaizdo įrašai, slapto sekimo protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, specialisto išvados, Vokietijos Federacijos Respublikos Hamburgo prokuratūros teisinės pagalbos prašymai, pavedimai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas taip pat nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo V. Š. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurių padarymo pareikštas įtarimas V. Š., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas V. Š. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek teismų praktika matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. V. Š. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe kartu su užsienio piliečiais, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje.
Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, įtariamasis V. Š. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, Lietuvos Respublikoje sieja stiprūs socialiai ryšiai, penkerius metus gyvena šeimoje neįregistravęs santuokos, turi penkis vaikus, keturis anūkus, būdamas izoliuotas negali dirbti, turi trisdešimties metų darbo stažą, o jo izoliavimas nuo visuomenės yra netikslingas, nes išlaikymas brangiai kainuoja valstybei, teismo manymu, nėra pakankami griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.
Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. Š. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota, todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad įtariamasis V. Š. gali trukdyti procesui, nepripažįstamas pagrįstu ir šalintinas.
Skunde įtariamasis nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjo daug laiko, visi tyrimo veiksmai su juo yra atlikti, paskutinį kartą apklaustas buvo 2011 m. rugpjūčio 30 d., prokuratūra tik laukia duomenų iš užsienio šalių.
Atkreiptinas suimtojo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš Apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl organizuota grupe padaryto labai sunkus nusikaltimo, kuris yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Šiuo metu įtarimai pareikšti trims įtariamiesiems, byloje atliekami įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. atlikta įtariamojo M. B. S. papildoma apklausa, gauta informacija apie įtariamąjį R. E. C. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, įvykdytas Vokietijos Federacinės Respublikos teisinės pagalbos prašymas dėl papildomos medžiagos pateikimo, parengtas, išverstas ir išsiųstas teisinės pagalbos prašymas Kiurasao salos prokuratūrai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šie susirašinėjimai, gautų dokumentų vertimai dėl teisinės pagalbos su užsienio šalimis užėmė daug laiko. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl V. Š. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo V. Š. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Atmetami įtariamojo V. Š. skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai byloje nėra atliekami.
Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. 2012 m. sausio 7 d. buvo pateiktas elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, papildomai apklaustas įtariamasis M. B. S., išnagrinėti įtariamųjų, ambasadų darbuotojų prašymai, 2011 m. gruodžio 13 d. gautas papildomas teisinės pagalbos prašymas iš Hamburgo muitinės paieškos tarnybos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2011 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Kiurasao salos prokuratūrą dėl teisinės pagalbos prašymo bei kiti procesiniai veiksmai. Atkreiptinas įtariamojo dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes reikalingų duomenų gavimas iš Vokietijos Federacinės Respublikos įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbos užėmė daug laiko, be to, laukiamas atsakymas iš Kiurasao salos prokuratūros dėl teisinės pagalbos prašymo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Tačiau visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.
Skunde suimtasis prašo atsižvelgti į tai, kad jam būtinas gydymas, nes turi nepagydomą, trauminį stuburo smegenų bei dalinį dubens organų pažeidimą ir pėdų paralyžių, sutrikęs širdies darbas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų sveikatos problemų įtariamajam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas arba suteikta kvalifikuota medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigoje.
Taip pat, atmestinas įtariamojo V. Š. skundo argumentas, kad gali būti taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad Apeliacinis teismas išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį.
Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu įtariamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto įtarimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.