Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-05-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2827-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
A18.-2827-486/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02178-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Pažeidėjas
A. T. B.
NuorašasByla Nr. A18 -2827-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3-02178-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 6.1; 19.9
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovei J.G.,

administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui A. T. B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. T. B., gim. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. B, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi leido nuo 2019 m. balandžio 6 iki 2019 m. balandžio 11 d. dirbti „M. X.“ restorane Vietnamo pilietei H. N. L. gim.(duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos įdarbinimą dieną prieš darbo pradžią ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Taip pat jis nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos skyriui 2019 m. balandžio 15 d. bei pakartotinai 2019 m. balandžio 25 d. prašomų dokumentų, t.y. savo bei įmonės darbuotojų darbo sutarčių, darbo grafikų, 2019 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, Vidaus darbo tvarkos taisyklių, įsakymo ar kito įmonės lokalinio akto dėl suminės darbo laiko apskaitos režimo nustatymo, tuo kliudydamas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Šiais savo veiksmais A. T. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio Valstybinės darbo inspekcijos atstovė paaiškino, kad palaiko protokolą, pažeidimo sudėtis įrodyta. Byloje yra surinkti paaiškinimai ir visi dokumentai įrodantys kaltę, todėl prašo skirti įstatymu numatytą nuobaudą. Įmonė samdo buhalterinės apskaitos įmonę, kuri supranta teisės aktus, galėjo šiuo dokumentus pateikti nuo balandžio 11 iki balandžio 25 dienos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. T. B. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad jis neturėjo patirties, dėl to nepateikė dokumentų Darbo inspekcijai, įmonė jauna. Finansiškai įmonė nėra stabili, dirba tik 4 mėnesius, materialinė padėtis sunki. Šiuo metu darbuotoja dirba legaliai ir nuolat konsultuojamasi su žmonėmis dirbančiais su teisės aktais.

Teismas, išklausęs A. T. B.parodymų bei Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus įgaliotos atstovės paaiškinimų, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad A. T. B. kaltė dėl jam protokole inkriminuojamų nusižengimų padarymo įrodyta visiškai. Be jo visiško prisipažinimo tai patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

2019 m. balandžio 25 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0181-0174 užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai 2019 m. balandžio 11 d. atliko planinį nelegalaus darbo patikrinimą restorane „M. X.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu restorano patalpose rasti dirbantys du Vietnamo piliečiai, tai H. N. L., gim.(duomenys neskelbtini), kuri pateikė leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei L. T. H., gim.(duomenys neskelbtini), kuris pateikė vizą bei pasą. H. N. L. patikrinimo metu aptarnavo klientus, priminėjo užsakymus, nešė klientams maistą, ėmė iš jų pinigus bei išdavinėjo kasos aparato kvitus. Patikrinimo metu ji davė paaiškinimą, kad dėl darbo restorane susitarė su A. T. B. (įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi) 2019 m. balandžio 6 d. Prisijungus prie Sodros duomenų apie įmonės socialiniu draudimu draustus darbuotojus, H. N. L. įmonės darbuotojų sąraše nebuvo (b. l. 3-4).

H. N. L. 2019 m. balandžio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad restorane „M. X.“ dirba nuo 2019 m. balandžio 6 d. kasininke - padavėja. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi A. T. B. (b. l. 6).

VSDFV informacinės sistemos duomenyse 2019-04-11 duomenų apie H. N. L. įdarbinimą nėra (b. l. 7-8).

2019 m. balandžio 6 d. tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini( ir darbuotojos H. N. L. sudaryta darbo sutartis (b. l. 10-11).

2019 m. balandžio 15 d. A. T. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad H. H. L. dirbo nuo 2019 m. balandžio 6 d. Prieš įdarbinimą jis nesutvarkė visų dokumentų, nes labai skubėjo į Vokietiją (b. l. 15).

2019 m. balandžio 25 d. paaiškinime A. T. B. pažymi, kad su darbuotoja darbo sutartis buvo sudaryta po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo (b. l. 16).

Byloje yra darbo grafikai, kvietimai atvykti į darbo inspekciją (b. l. 21-26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. T. B. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 bei 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė administracinius nusižengimus numatytus LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, o būtent jis leido nuo 2019 m. balandžio 6 iki 2019 m. balandžio 11 d. dirbti restorane Vietnamo pilietei H. N. L. gim.(duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo įdarbinimą dieną prieš darbo pradžią bei nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos skyriui 2019 m. balandžio 15 d. bei pakartotinai 2019 m. balandžio 25 d. prašomų dokumentų, taip kliudydamas Institucijai vykdyti savo veiklą.

Dėl nuobaudos.

A. T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmens nelegaliai dirbtą laikotarpį (nuo 2019-04-06 iki 2019-04-11), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į pažeidėjo asmenybę, kad jis legaliai dirba, galiojančių nuobaudų neturi, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad jo, kaip restorano vieno iš vadovų stažas ir patirtis darbo santykiuose nėra dideli. Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. B. ėmėsi aktyvių veiksmų ir tinkamai įdarbino darbuotoją iškart po nustatyto pažeidimo, bei pateikė prašomus dokumentus Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad A. T. B. skirtina LR ANK 95 straipsnio 1 dalies bei LR ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad LR ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus A. T. B. už padarytus administracinius nusižengimus švelnesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. T. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius LR ANK 34 straipsnį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

A. T. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 390 (trijų šimtų devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. T. B. paskirti galutinę nuobaudą -500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19100330133. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski