Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1408-460/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
e2S-1408-460/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
N. M., A. M.
Ieškovas
BUAB „IPS statyba“
Civilinė byla Nr. e2S-1408-460/2017(Proceso Nr. 2-33-3-01220-2017-6)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.1.18.1.1.; 3.3.2.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „IPS statyba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“, ieškinį atsakovams A. M., N. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 968,92 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, iš atsakovo N. M. 31677 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/arba atsakovams priklausantį turtą, įskaitant nekilnojamąjį, kilnojamąjį, pinigines lėšas, turtines teises, ir kt. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui A. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant 968,92 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsakovui A. M. disponuoti piniginių lėšų dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį ribos, bei areštavo atsakovui N. M. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, neviršijant 31 677 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, leidžiant atsakovui N. M. disponuoti piniginių lėšų dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio per mėnesį ribos.Teismas konstatavo, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei kartu pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu bylos atveju ieškovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšminga ieškinio suma, atsakovų turtinė padėtis, atsakovų elgesys iki bylos iškėlimo. Teismas įvertino, tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti, atsakovai vengia bendradarbiauti su bankroto administratoriumi. Teismas nustatė, kad duomenų apie atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą teismui nepateikta. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus motyvus, rašytinius įrodymus bei aplinkybę, kad ieškovės reikalavimas yra piniginio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio dydžio ribose, nes yra reali grėsmė manyti, jog atsakovams sužinojus apie ieškinį, gali būti bandoma paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, o atsakovams perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus šį turtą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas N. M. (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-19 nutarties dalį, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantui ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliantui. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl laikinųjų priemonių pritaikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliantas nurodo, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas – neteisingai apskaičiuotas žalos padarymo laikotarpis, dėl to neteisingai apskaičiuotas ir prašomos priteisti žalos dydis. Teigia, kad įmonei vadovavo laikotarpiu nuo 2008-03-01 iki 2008-03-20, o ieškovės nurodytas žalos padarymo laikotarpis yra nuo 2008-03-12 iki 2011-03-14. Pažymi, jog bankroto administratoriui jokių tikslių įmonės veiklos ir finansinių duomenų neturint, kelia abejones ieškinio pagrįstumas ir teisėtumas, atitinkamai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Mano, kad ieškovei negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Atkreipia dėmesį, kad praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ir šiuo aspektu ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Teigia, kad jokių įpareigojimų apeliantui bankroto byloje niekada nebuvo pareikšta, taip pat niekada apeliantas neatliko jokių nesąžiningų ar draudžiamų veiksmų, kurie pakenktų bankroto procesui ar šį apsunkintų.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.Apeliantas ieškinio preliminarų nepagrįstumą grindžia tuo, kad ieškinyje apelianto atžvilgiu neteisingai apskaičiuotas žalos padarymo laikotarpis, dėl to neteisingai apskaičiuotas prašomos priteisti iš apelianto žalos dydis. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad ieškovei galėjo būti padaryta žala. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškinys, turint omenyje jo dalyką ir pagrindą, preliminariai gali būti pagrįstas, tačiau galbūt prašomos priteisti žalos dydis ir atsakovų atsakomybės ribos gali kisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio preliminarus pagrįstumas pirmosios instancijos teismo nustatytas tinkamai. Pažymėtina, kad atsakovų atsakomybės ribos, prašomos priteisti žalos dydis, apskritai ieškinio pagrįstumas ir teisėtumas, bus nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to, ieškinio priėmimo stadijoje, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovų atsakomybės ribų, žalos dydžio pagrįstumo. Analogiškai, t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės, bus sprendžiama dėl ieškinio senaties taikymo.Pasisakydamas dėl skundžiama nutartimi nurodytos aplinkybės dėl ieškinio didelės sumos, kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą spręsti apie atsakovo (ne)galėjimą įvykdyti galbūt ieškovo naudai priimtiną palankų sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo minėtai išvadai padaryti. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių duomenų apie atsakovo turtinę, finansinę padėtį. Teikdamas atskirąjį skundą, atsakovas savo finansinės būklės, leidžiančios teigti, kad galbūt ieškovo naudai priimtino palankaus sprendimo įvykdymas bus užtikrintas, nepagrindžia jokiais įrodymais. Apeliantas, kuriuo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neigdamas būtinumą minėtų priemonių taikymui, privalo nurodyti ne tik atitinkamas aplinkybes, bet ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Minėta, kad jokių įrodymų apeliantas teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.). Skundžiama nutartimi apelianto turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovės, prašančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei apelianto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliantas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindą panaikinti teismo taikytą apelianto turtui areštą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pastebi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, panaikinamos (CPK 148 str., 149 str.). Proceso šalis, pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat prašyti taikyti nuostolių užtikrinimą (CPK 146 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė