- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 1-45-922/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-51-1-00082-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kaltinamasis
- J. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Akmenės rajono apylinkės teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turi 3 gr. neįgalumą, neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. 2014-02-28 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus svečiuose pas buvusią sugyventinę D. P., mažametės judviejų dukros K. P., gim. 2011 m., akivaizdoje, iškoneveikė D. P. necenzūriniais žodžiais, po to sugriebė už kairės rankos ir stumdė kambaryje, taip sukeldamas D. P. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu J. R. apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. P. yra pažįstami 8-10 metų ir tiek pat laiko gyvena kaip sugyventiniai. Jis turi savo namą (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau jį tik prižiūri ir kartais ten pabūna. Dabar gyvena pas D. P. (duomenys neskelbtini) kaime. Abu išgeria alkoholinių gėrimų, pasitaiko, kad susipyksta. 2014-02-27 pas juos į svečius atvažiavo jo draugas iš Mažeikių ir jie trise visą naktį girtavo. 2014-02-28 ryte draugas susiruošė važiuoti namo ir jis sutarė, jog draugas paveš jį iki Ventos, iš kur jis toliau važiuos į (duomenys neskelbtini). Tik jam atvažiavus į (duomenys neskelbtini) kaimą, paskambinusi D. P. pasakė, kad jai vėl skambino jo draugas ir pasakė grįžtąs pas ją, po to jie kartu važiuos į kavinę. Tai išgirdęs jis įsiuto ir susirado automobilį važiuoti atgal pas D. P. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) kaimą namuose rado tik D. P., draugo nebuvo, tačiau ji vėl pasakojo su juo važiuosianti į kavinę girtauti, todėl supykęs jis išvadino D. P. visokiais žodžiais. Tačiau jis neprisimena, ar buvo sugriebęs už rankos D. P. ir ar tampė ją kambaryje, to jis negali pasakyti. D. P. sūnaus G. V. neskriaudė, tiesiog šis vežimėlyje sėdėjo prie pat lauko durų, todėl, negalėdamas pro jį praeiti, jis vežimėlį tiesiog stumtelėjo nuo durų, tačiau ne tam, kad G. V. nuskriaustų, nes jam šis nieko nedarė. Kur barnio metu buvo judviejų dukra K. P., jis tiksliai pasakyti negali, ji tiesiog bėgiojo iš vieno kambario į kitą. Nei D. P., nei G. V. smurtu ar nužudyti negrasino ir nežino, dėl ko reikėtų tai daryti, tiesiog buvo supykęs ant D. P., nes įtarė, kad ši ne pirmą kartą susitinka su jo draugu, apie ką prasitarė ir draugas. Jis mano, kad D. P. jam atleis ir jie susitaikys, tačiau ateityje kartu nebegyvens (b.l. 63).
Be visiško kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais:
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad nusikalstamos veikos vieta - (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-16).
Tarnybiniame protokole dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad 2014-02-28 apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), J. R., būdamas neblaivus, mažametės judviejų dukros K. P., gim. 2011 m., akivaizdoje, iškoneveikė D. P. necenzūriniais žodžiais, po to sugriebė jai už rankos (b.l. 17-18).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. nurodė, kad 2014-02-28 apie 12.30 val. pas ją į namus atvažiavo neblaivus sugyventinis J. R.. J. R. namuose pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, čiupo už rankos ir pradėjo stumdyti. Jai tai sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu namuose buvo jos ir J. R. dukra K. P., gim. 2011 m. Taip pat namuose buvo ir jos sūnus G. V., kuris turi visišką negalią. Kai J. R. koliojo ją, taip pat koneveikė ir jos neįgalų sūnų G. V.. J. R. ant G. V. šaukė, liepė pasitraukti iš kelio, o jeigu ne, tai sakė, kad šis gaus per galvą. J. R. pagriebė neįgaliojo vežimėlį, kuriame sėdėjo G. V., ir pastūmė. Ji mano, kad J. R. norėjo neįgaliojo vežimėlį, kuriame sėdėjo jos sūnus, apversti, bet vežimėlis neapvirto. Ji norėjo J. R. išvaryti iš savo namų, bet pastarasis priešinosi ir iš namų nėjo. Kai atvažiavo jos iškviesti policijos pareigūnai, J. R. atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį. Pareigūnai J. R. vis tiek pasodino į automobilį ir išsivežė. J. R. atvažiuoja aplankyti judviejų dukters nuolat girtas. Ji nori, kad J. R. pas ją namuose daugiau nesilankytų, nes yra labai agresyvus (b.l. 19-20). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. P. nurodė, kad ji su savo sugyventiniu J. R. susitaikė ir jam atleido. Jos sūnus G. V. jos ir sugyventinio konfliktą matė, tačiau ji prašo sūnaus neapklausinėti, nes sūnus turi visišką negalią. Be to, sūnaus sveikatos būklė stipriai pablogėjusi (b.l. 22-23).
2014-02-28 d. 15.02 val. alkoholio kiekio matuokliu J. R. nustatytas 1,62 promilių girtumas (b.l. 56).
Nukentėjusioji D. P. įvykio metu buvo blaivi.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir J. R. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b.l. 11-16), tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys (b.l. 17-18), nukentėjusiosios apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys (b.l. 19-20, 22-23), alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (b.l. 56).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu J. R. 2014-02-28 d. 13.00 val. buvo laikinai sulaikytas (b.l. 57-58). Paleistas 2014-03-01 d. 18.30 val. (b.l. 64).
2014-03-01 nutarimu J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie D. P. (b.l. 65, 66).
Prokuroras siūlo pripažinti J. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 12 mėnesius viešųjų darbų bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. R. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme (b.l. 71), sutinka atlikti viešuosius darbus (b.l. 72).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečios veikos padarymo faktines aplinkybes, veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš sugyventinę. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į sunkinančią aplinkybę. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b.l. 25), administracine tvarka baustas (b.l. 26-32), nedirbantis (b.l. 33), neregistruotas darbo biržoje (b.l. 34), nevedęs, nepilnamečio vaiko tėvas (b.l. 35), VšĮ Akmenės rajono psichikos centre lankėsi, diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas (b.l. 37). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2014-12-01 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-213/2014 nurodoma, kad (1) J. R. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; (2) J. R. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, kuris jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; (3) su J. R. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas, dalyvauti tyrime ir teismo procese; (4) J. R. taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones nereikalinga (b.l. 53-55).
Teismas atsižvelgė į visumą aplinkybių į konkrečiai padaryto nusikaltimo sunkumą, į tai, kad kaltinamas J. R. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neteistas, nedirbantis. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prašomą prokuroro bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra pagrindo išvadai, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
pripažinti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Jurijui paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešųjų darbų bausmę, ši bausmė yra keičiama bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.